- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-26
- Bylos Nr.
- 1S-410-870/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Leonarda Gurevičienė, Vladislavas Lenčikas
- Nuteistasis
- A. D.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Liudvinavičienės, teisėjų Leonardos Gurevičienės, Vladislavo Lenčinko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. D. skundą dėl 2016-03-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-02-17 nutarimo Nr. 59-45 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. 2015-06-26 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį, paskiriant jam laisvės atėmimą 1 metams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, subendrinta su 2015-05-08 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę A. D. paskiriant laisvės atėmimą 1 metams 20 dienų ir 4 MGL dydžio baudą. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-11-03 iki 2014-11-05. Bausmės vykdymo pradžia – 2015-06-26, bausmės vykdymo pabaiga – 2016-07-14, neatliktos bausmės dalis Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimo priėmimo dieną buvo 5 mėnesiai 3 dienos.
2016-02-17 nutarimu Nr. 59-46 Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam A. D.. Nutarime nurodyta, kad, atsižvelgiant į vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, lygtinio paleidimų sąlygų nesilaikymą, nedengiamą ieškinį, mąstymą ir elgesį, ankstyvą amžių pirmo nusikaltimo padarymo metu, nuteistojo asmenybę bei kitas aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-25 nutartimi atmetė nuteistojo A. D. skundą ir Komisijos 2016-02-17 nutarimą paliko nepakeistą, sutikdamas su Komisijos vertinimu, kad jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės realizavimo ir bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, jog nei Komisija, nei Vilniaus miesto apylinkės teismas neišnagrinėjo jo bylos iš esmės. Teigia, jog neatkreipė dėmesio į tai, kad per visą bausmės laiką neturėjo nei vienos nuobaudos, savanoriškai dalyvavo vykdomose programose, taip pat neatsižvelgė į tai, kad, paleidus lygtinai, jis bus priimtas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, į tai, kad turi sugyventinę, mažą dukrą, kuriomis nori ir privalo rūpintis, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Nurodo po lygtinio paleidimo planuojantis gyventi su šeima. Bausmės atlikimo metu pradėjo dirbti, įgijo pataisos įstaigos administracijos pasitikėjimą, yra priimtas dirbti be sargybos, t.y. dirba už pataisos įstaigos ribų. Nurodo norintis būti doru Lietuvos Respublikos piliečiu, sąžiningai dirbti, sumokėti priteistą sumą. Nuteistojo nuomone, teismas neturi teisės remtis jo praeitimi.
Atsiliepimas
Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-25 nutartis, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl 2016-02-17 Komisijos nutarimo Nr. 59-45 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėta ir pagrįsta.
BVK 157 numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Susipažinus su nuteistojo asmens byla nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę A. D. atlieka už nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą, bausmę atlieka paprastojoje grupėje, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą bausmės dalį, taip pat, 2016-03-17 pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas dirbti 0,75 etatu pagalbiniu darbininku. Nuteistasis per visą laiką, išbūtą įkalinimo įstaigoje, režimo reikalavimų nepažeidė, skatintas nebuvo, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, yra „Priklausomybių reabilitacijos grupės“ programos dalyvis, be to, palaiko socialinius ryšius su sugyventine ir vaiku, taip pat gerėja ryšiai su nuteistojo tėvais. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tokios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją tinkama linkme, tačiau jis elgėsi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Priešingai skundo teiginiams, apylinkės teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą, atkreipė dėmesį į nuteistojo elgesį ir jį įvertino, t.y. kad per visą laiką nebuvo baustas, savanoriškai dalyvavo įvairiose programose. Pabrėžtina, kad nuo pat bausmės vykdymo pradžios iki nuteistojo skundo nagrinėjimo jis nei kartą nebuvo paskatintas, kas rodo, kad pastarasis visgi nedėjo pakankamai pastangų tinkamai atlikti laisvės atėmimo bausmę.
Kaip paminėta, BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog lygtinai paleisti gali būti asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju, nuteistajam A. D. nustatyta vidutinė, t.y. 46 balų nusikalstamo elgesio rizika. Tokiu atveju, turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog Vilniaus pataisos namai turi vykdomuosius raštus nuteistojo atžvilgiu 2 595,81 Eur sumai, kurių nuteistasis nedengia. Bausmės atlikimo metu nesimokė, dirbti pradėjo tik 2016-03-17. Nors, kaip minėta, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, tačiau taip pat ir nebuvo skatintas. Be to, vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iš paminėtų 46 balų statiniai veiksniai sudaro 30 balų (sumažinti galimybės nėra), o dinaminiai veiksniai – 16 balų (yra galimybė mažinti). A. D. praeityje yra penkis kartus teistas, už tyčinių nesunkių, apysunkių, taip pat vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Amžius pirmojo nusikaltimo metu – 15 metų. Be to, dalis praeityje nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų yra smurtinės, padarytos apsvaigus nuo alkoholio. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pripažįsta alkoholio vartojimą kaip problemą, kurią jis nori spręsti, dalyvaudamas priklausomybių reabilitacijos programoje. Nuteistajam vieną kartą buvo pritaikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurio sąlygas nuteistasis pažeidė - vos tik paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai, padarė naują nusikalstamą veiką, taip nepateisindamas jam teismo parodyto pasitikėjimo. Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas rodo pastarojo didesnį pavojingumą bei polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio normų. Ankstesni A. D. teistumai, taip pat ankstesnis gyvenimo būdas laikytini vieni iš pagrindinių kriminogeninių veiksnių, didinančių pakartotinio elgesio riziką. Šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog apeliantas padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis A, D. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bei kad jis, lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Konstatuotina, kad apylinkės teismas, 2016-03-25 nutartimi atmesdamas nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-02-17 nutarimo Nr. 59-45 netaikyti lygtinio paleidimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo A. D. skundą atmesti ir palikti galioti 2016-03-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
Nutartis neskundžiama.