- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- ATP-316-315/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00545-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Kisielius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. L. (toliau - apeliantės) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo J. L. pripažinti kalta, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str., 187 str. 1 d. Pagal ATPK 174 str. jai paskirta 86 Eur bauda; pagal ATPK 187 str. 1 d. paskirta 144 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos griežtesne nuobauda apimant švelnesnę, galutinę nuobaudą J. L. paskiriant 144 Eur baudą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L. nubausta už tai, kad 2015 m. sausio 6 d., apie 9.00 val., UAB „Rimi Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „Rimi“ esančioje Vydūno g. 4, Vilniuje, praėjo pro kasas nesusimokėjusi už pakuotę tirpios kavos „Jacobs 2 in 1“, kaina 0,17 Eur, atvykus policijos pareigūnams aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, su koja bandė spirti vyr. patruliui P. V. į tarpukojį. Šiais veiksmais ji padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 50 str., 187 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui J. L. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-29 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad pareigūnai jos atžvilgiu viršijo savo tarnybinius įgaliojimus. Visų pirma, pareigūno R. S. įvykio metu nebuvo, ji jo nematė, o atsiradęs teisme pastarasis aiškino neva buvęs ir viską matęs. Teismas nustatė, kad pasipriešinimas padarytas dėl didelio susijaudinimo ir išgąsčio, kurį, pasak apeliantės, be abejo sukėlė netinkamas pareigūnų elgesys. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka tikrovės, todėl turi būti naikintinas. Taip pat pažymi, kad „Rimi“ parduotuvėje nėra atsitiktinė pirkėja, yra lojali klientė nuo pat parduotuvės atidarymo. Todėl jai ypač skaudu, kai ją apkaltino vagyste, demonstratyviai vedė su antrankiais, policijos pareigūnai elgėsi neadekvačiai susiklosčiusiai situacijai. Administacinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės dėl jos aktyvaus priešinimosi policijos pareigūnams yra išgalvotas melas, neatikinkantis tikrovės. Pareigūnų veiksmai jos atžvilgiu turėtų būti pripažinti neteisėtais, o jos kaltė dėl ATPK 187 str. 1 d. panaikinta. Pažymi, kad yra nukentėjusioji, o ne nusikaltėlė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus AVPK 5 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio atstovas nurodo, kad su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka ir prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčijamas įrodymų vertinimas dėl nubaudimo pagal ATPK 187 str. 1 d., todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausta J. L., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl J. L. kaltės padarius inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Kaip teisingai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, J. L. kaltė padarius pažeidimą numatytą, ATPK 187 str. 1 d., įrodyta liudytojų R. B., P. V. ir R. S. parodymais. Liudytoja R. B., parduotuvėje dirbusi apsaugos darbuotoja, parodė, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai paprašė J. L. užleisti vietą R. B., kad galėtų parašyti pareiškimą. Ji atsisakė tai padaryti. Pareigūnai bandė ją pakelti, ji įsikibo į kėdę. Ji visko prišnekėjo, puolė ant grindų, spardėsi, paskui jai uždėjo antrankius, išvedė.
Liudytojas P. V., policijos pareigūnas, paaiškino, kad buvo gautas pranešimas apie tai, jog parduotuvėje sulaikytas asmuo, kuris priešinasi. Apsaugos darbuotoja rašė pareiškimą. Jie paaiškino, kad J. L. turės važiuoti į komisariatą, tačiau ji pasakė, kad niekur nevažiuos. Ji įsikibo į kėdę, į perspėjimus nereagavo. Priverstinai ją pakėlus su kėde, ji paėmė P. V. dėtuvę su šoviniais, ją ištraukė, dėtuvės nepaleido, kol nebuvo panaudota jėga. Jai buvo uždėti antrankiai. Ji muistėsi, bandė spirti į tarpukojį.
Liudytojas R. S., policijos pareigūnas, paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog parduotuvėje sulaikytas vagis. Darbuotoja paaiškino, kad moteris praėjo pro kasas nesumokėjusi už prekes. Pilietė sėdėjo, replikavo, įžeidinėjo darbuotojus. Jos reikalavo nurimti, bet ji neklausė. Jai paaiškino, kad yra sulaikyta, važiuos į komisariatą. Tada ji įsikabino į kėdę. Ją bandė kelti už rankų, tada ji griebė kolegai už striukės, ištraukė ginklo apkabą, labai stipriai ją laikė, negalėjo atimti. Galiausiai jai uždėjo antrankius. J. L. spardėsi, muistėsi. Minėti duomenys patvirtina, kad J. L. muistydamasi, spardydamasi, įsikibdama rankomis į kėdę, pasipriešino policijos pareigūnams einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas ir tokiais savo veiksmais padarė ATPK 187 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pareigūnų nurodytos aplinkybės iš karto po įvykio surašytuose tarnybiniuose pranešimuose yra nuoseklios ir neprieštaraujančios tarpusavyje, sudarančios vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžiančios išsamų pažeidimo vaizdą, policijos pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Byloje jokių duomenų apie tai, jog jie asmeniškai pažįsta apeliantę, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia ją melagingai apkalbėti, nėra. Jiems be jokios priežasties apkaltinti J. L. tariamai nesamų administracinių teisės pažeidimų padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. Tokių aplinkybių apeliantė nenurodė ir savo apeliaciniame skunde, todėl, netikėti ir nesivadovauti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesnysis teismas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, kad policijos pareigūnai viršijo savo įgaliojimus, laiko asmens pasirinka gynybine pozicija.
Įvertinęs visas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad J. L. už ATPK 187 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas yra teisinga, adekvati padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka ATPK20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją keisti pagrindo nėra.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva (teisė). Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-29 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.