Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei A. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2007 m. kovo 8 d. pirminė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė įsigijo prekę - 29FB5RLX LG televizorių (toliau – ir turtas). Atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį pagal šalių suderintą grafiką mokėti numatytas įmokas ir vykdyti kitas Sutarties sąlygas. Sutartimi buvo susitarta, jog laiku nesumokėjus įmokos nustatytu mokėjimo terminu, atsakovė mokės 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną (Sutarties 11.1 punktas), bei nevykdant Sutarties nuostatų mokėti 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą (Sutarties 11.2 punktas). Atsakovė neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, sumokėjo tik vieną įmoką, tuo pažeisdama minėtą Sutartį ir liko skolinga 222,16 Eur už prekę. 2009 m. kovo 4 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovė pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1 ir 2009 m. kovo 4 d. perdavimo – priėmimo aktą Nr. 572. Šios Sutarties pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovei buvo išsiųstas pranešimas nurodytu adresu, tačiau atsakovė prievolės iki šiol neįvykdė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.574 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 222,16 Eur suma.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punkte numatyta 0,2 procentų delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, o 11.2 punkte numatyta, kad nevykdant pareigos, ieškovei pareikalavus, per 5 dienas pateikti dokumentus, susijusius su atsakovės finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovei patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, informuoti apie pasikeitusius kontaktinius duomenis ir turto laikymo vietą, atsakovė sumoka 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 0,05 procentų dydžio delspinigius už 3897 pradelstas atsiskaityti dienas, kas sudaro 432,87 Eur sumą. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovė yra vartotoja bei sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumą, kuri per pusę mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, be to, į delspinigių susidarymo laikotarpį, kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po beveik dešimties metų nuo atsakovės įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei devynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradine kreditore, laikytina, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovės. Ieškovės teiginiai, jog nuo 2010 metų buvo vykdomi aktyvūs ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai, nepagrįsti įrodymais. Ieškovė nurodė, jog jos patirtus nuostolius sudaro 17,40 Eur išlaidos, patirtos sumokėjus už Gyventojų registro pažymą apie atsakovę. Šios išlaidos pripažįstamos įrodytais ieškovės nuostoliais. Kitų įrodymų apie turėtus nuostolius, į kuriuos būtų galima orientuotis nustatant protingą delspinigių dydį, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovė tiek metų pati delsusi aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, todėl negali iš atsakovės – vartotojos gauti neprotingai per dideles netesybas, t. y. už 3897 pradelstas dienas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2147-340/2016, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-811-258/2016). Dėl nurodyto, delspinigiai mažintini iki 36,63 Eur, o likusioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 1 dalimi, 6.258 straipsnio 2 dalimi, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą, todėl ieškovei priteistina 17,40 Eur nuostolių ir 19,23 Eur delspinigių.

Atsakovė pažeidė sutarties sąlygas, todėl remiantis sutarties 5.2, 5.5 punktais iš atsakovės priteistina 10 procentų dydžio bauda nuo neišpirktos daikto vertės, kas sudaro 22,22 Eur.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. vasario 9 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 6,47 Eur (16,00 Eur x 40,45 procentų) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 222,16 Eur (dviejų šimtų dvidešimt dviejų eurų 16 ct) skolą, 19,23 Eur (devyniolikos eurų 23 ct) delspinigius, 22,22 Eur (dvidešimt dviejų eurų 22 ct) baudą, 17,40 Eur (septyniolikos eurų 40 ct) nuostolius, viso 281,01 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt vienas euras 01 ct), nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. vasario 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6,47 Eur (šešių eurų 47 ct) žyminio mokesčio - ieškovei UAB „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas 126308223.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,80 Eur (tris eurus 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – valstybės naudai, pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.