- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-27
- Bylos Nr.
- e2YT-6103-1021/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01075-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- D. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- A. R., V. R., VĮ ,,Turto bankas“
- Advokatai
- Stanislova Staniukynienė, Audronė Neniškienė, Laimutis Ramanauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Z. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotų asmenų A. R. ir V. R. pareiškimus su savarankiškais reikalavimais dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. R., VĮ ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Procesinių dokumentų esmė.
Pareiškėja D. Z. (toliau - pareiškėja) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos S. R., mirusios 2009 m. lapkričio 16 d., mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškime pareiškėja nurodo, kad 2009 m. lapkričio 16 d. mirė S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Mirties faktas yra patvirtintas (duomenys neskelbtini) seniūnijos, Vilkaviškio rajonas, 2009 m. lapkričio 17 d. išduotu mirties liudijimu AA Nr.556146. M. S. R. yra pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų, motina. Iki mirties S. R. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).. M. S. R. liko nekilnojamasis turtas: žemės sklypai, teisė nuomoti valstybinę žemę, taip pat liko ir kilnojamasis turtas - mirusiosios asmeniniai daiktai, namų apyvokos daiktai. Po S. R., mirusios 2009 m. lapkričio 16 d., mirties faktiškai mirusiojo palikimą priėmė jos dukra D. Z., kuri gyveno ir gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini)., ir po jos mirties priėmė valdyti mirusios asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, priėmė valdyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą, naudoja žemės sklypus. Nors mirus motinai D. Z. faktiškai priėmė likusį po jos mirties turtą, pradėdama jį valdyti, tačiau įstatymo nustatytu terminu nepadavė vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, ir dabar kitaip nėra galimybės įrodyti palikimo priėmimo faktą, kaip jį nustatant teisme. Todėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą teisme. (e. b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. R. pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, kuriame nurodo, kad po motinos S. R., gimusios (duomenys neskelbtini) d., mirusios 2009 m. lapkričio 16 d., liko palikimas: gyvenamasis namas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoti registro numeriu (duomenys neskelbtini). Taip pat liko kilnojamasis turtas: ūkiui reikalingi padargai, namų apyvokos daiktai ir turtinė teisė nuomoti iš valstybės žemę. V. R., gimęs (duomenys neskelbtini) d., motinos S. R., mirusios 2009 m. lapkričio 16 d., palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti. Jis nuo 1987 m. rugpjūčio 18 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą, ir iki motinos mirties gyveno bei dabar gyvena motinai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Motinai mirus bendrai naudojosi gyvenamuoju namu, likusiais namų apyvokos daiktais, baldais, indais. Vėliau įsirengė kambarį mansardoje. Tuo tikslu apsišiltino kambario sieną, pasikeitė langą, kambarį išklijavo tapetais. Po jos mirties prižiūri aplinką, nupjauna žolę, dirba iš valstybės nuomojamą žemę, užaugintus grūdus naudoja paukščiams šerti. Grūdus sandėliuoja ir paukščius augina po motinos mirties likusiuose ūkiniuose pastatuose. Tačiau įstatymų nustatytu laiku nepateikė notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, todėl negali gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Kitaip nėra galimybės įrodyti, kad S. R., gimusios (duomenys neskelbtini) mirusios 2009 m. lapkričio 16 d., palikimą priėmė jis, sūnus V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti, todėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą teisme. V. R. sutinku, kad pareiškėja D. Z. taip pat priėmė motinos S. R., mirusios 2009 m. lapkričio 16 d., palikimą faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti, nes ji taip pat gyveno ir po motinos mirties gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojasi po motinos mirties likusiais kilnojamaisiais daiktais (e. b. l. 54-56).
Pareiškėja D. Z. pateikė atsiliepimą į V. R. prašymą dėl savarankiškų reikalavimo, kuriame nurodo, kad sutinka, kad V. R. taip pat priėmė motinos S. R. palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (e. b. l. 80-81).
Suinteresuotas asmuo A. R. pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, kuriame nurodo, kad su pareiškimuose nurodytomis aplinkybėmis sutinka iš dalies. Sutinka, kad jų motina S. R., gimusi (duomenys neskelbtini)., mirė 2009 m. lapkričio 16 d., ir po jos mirties liko palikimas: gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registre įregistruoti registro numeriu (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat liko kilnojamasis turtas: ūkiui reikalingi padargai, namų apyvokos daiktai ir turtinė teisė nuomoti iš valstybės žemę. Jis santuoką nutraukė 1998 m. liepos 15 d. Po santuokos nutraukimo, jis su keliais gyvuliais persikraustė gyventi į tėviškę, pas motiną S. R., adresu (duomenys neskelbtini). Gyvendamas pas motiną jis susitvarkė mansardoje kambarį, kuriame gyveno. Jam gyvenant pas motiną, netrukus, pas motiną atsikraustė ir sesuo D. Z., kuri nuo tada ir iki šiol, visą laiką, gyvena jų tėviškėje, adresu (duomenys neskelbtini) Motinai numirus, jis ir sesuo D. Z. liko gyventi motinos namuose. Jie abu naudojosi motinos turtu, prižiūrėjo ir remontavo namus, pirko kurą, mokėjo mokesčius. Kadangi jo pajamos buvo didesnės, tai didesne dalimi ir prisidėjo prie namų išlaikymo, mokesčių mokėjimo. Motinai numirus, jis ir sesuo naudojosi motinos kilnojamaisiais daiktais: baldais, buitine technika, indais, žemės ūkio padargais ir kita. Jie abu naudojosi nuomojama, prie statinių esama žeme, adresu, (duomenys neskelbtini)., ją dirbo, augino daržoves ir kita. Gyvendamas motinos namuose, susirado draugę ir 2014 m. rugpjūčio mėnesį atsikraustė pas ją ir nuo šio laiko pastoviai gyvena adresu (duomenys neskelbtini) sav. B. V. R. motinai numirus gyveno su drauge K. R. ir į motinos namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini)., persikėlė gyventi, kai išsiskyrė su savo drauge K., galimai apie 2018 metus. Nuo tada jis ir gyvena motinos namuose. Po 2018 m. jis įsirengė kambarį mansardoje, apsišildė kambario sieną, pasikeitė langą, kambarį išsitapetavo, pradėjo prižiūrėti aplinką, pjauti žolę, dirbti iš valstybės nuomojamą žemę, joje auginti grūdus, kuriuos naudoja paukščiams šerti. Savo pareiškime su savarankiškais reikalavimais jis teismui teikia melagingus parodymus. Kokia motinos mirties dieną buvo jo deklaruota gyvenamoji vieta, pasakyti negalintis, nes nežinantis. Galėjo būti ir motinos gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini) Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, A. R., gim. (duomenys neskelbtini)., motinos S. R., mirusios 2009 m. lapkričio 16 d., palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldėta turtą valdyti. Dar motinai esant gyvai, visi buvo susitarę, kad po motinos S. R. mirties, jos visą turtą pasidalins po lygiai. Tačiau nei vienas iš S. R. vaikų: D. Z.. V. R., V. R. ir jis, A. R., į notarus dėl palikimo, atsiradusio po motinos pirties, po 2009 m. lapkričio 16 d., priėmimo, nesikreipė. Kodėl nei vienas iš jų nesikreipė į notarą dėl S. R. palikimo priėmimo, pasakyti negali, tikriausiai kad dėl teisinių įstatymų nežinojimo. Kadangi kitaip nėra galimybės įrodyti, kad S. R., mirusios 2009 m. lapkričio 16 d., palikimą priėmė jis, sūnus A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti, todėl paveldėjimo teisė, liudijimo gavimo tikslu būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą teisme. Sutinkantis, kad pareiškėja D. Z. ir pareiškėjas su savarankiškais reikalavimais V. R. taip pat priėmė motinos S. R., mirusios 2009 m. lapkričio 16 d., palikimą faktiškai pradėdami paveldėtą turtą valdyti, nes jie taip pat gyveno ir po motinos mirties gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojasi po motinos mirties likusiais kilnojamaisiais daiktais. (e. b. l. 100-103).
P. V. R. pateikė atsiliepimą į A. R. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, kuriame nurodo, kad sutinka, kad A. R. taip pat priėmė motinos S. R. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Tačiau nesutinka su brolio paaiškinimais, kad jis motinai numirus gyveno su drauge Kristina K. R.. Jis prieš tai dirbo užsienyje ir grįžo į motinos namus jau jai sergant. Jis dar sesei padėjo motiną slaugyti, vartyti. Mama mirė prie jo. Mamai mirus, pasiliko gyventi tuose namuose, dirbo privačiai pas ūkininkus atsitiktinius darbus, dirbo ir S. R., mirusiai 2009-11-16, priklausiusią žemę. Po motinos mirties perėmė atminčiai špižinį senovinį puodą, kuriuo naudojuosi iki dabar, kurį buvau išsivežęs ir į K. R. pas draugę K.. Mamos mirties metu, dar net nebuvo susipažinęs su drauge K.. P. K. išvykęs laikinai gyventi 2011 metais, tačiau ryšių su namais nenutraukęs, jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo ir yra (duomenys neskelbtini). K. R. gyvenęs šešis metus ir iš K. R. grįžęs į namus 2018 m., kaip ir nurodo brolis A., kur gyvenantis iki šiol, rūpinasi ir naudojasi paveldėtu turtu (e. b. l. 117-118).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo V. R. sutinka su pareiškimu ir jokių pretenzijų neturi, bylą prašo nagrinėti jam nedalyvaujant (e. b. l. 133).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo – VĮ ,,Turto bankas“ į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (e. b. l. 126-128).
II. Bylos dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.
Pareiškėjos atstovė advokatė Audronė Neniškienė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškimą palaiko ir pripažįsta, kad ir kiti įpėdiniai priėmė palikimą faktinio valdymo būdu (2022 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 50 sek.- 8 min. 25 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. R. teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė ir papildomai paaiškino, kad prašo teismo pripažinti, kad ir jis A. R. palikimą priėmė faktiniu valdymu. Su pareiškimu susipažino. Pareiškėja yra jo sesuo, V. R. ir V. R. yra broliai. S. R. buvo mama. Ji gyveno P. kaime iki mirties. Su ja gyveno A., sesuo ir brolis. Kai mama mirė, jis tuo metu nebuvo Lietuvoje, tačiau gyvenamoji vieta buvo pas mamą. Kitos gyvenamosios vietos Lietuvoje neturėjo. Dėl ko pas notarą nesikreipė, pasakyti negali. Kažką lyg ir buvo kalbėję ką daryti su turtu, bet čia labiau brolis V. kažką kalbėjo. Bet jis paskui į Angliją išvažiavo ir taip viskas išsimėtė. Į mamos laidotuves grįžo. Po kiek laiko vėl išvažiavo po mamos mirties pasakyti negali. Išvažiuodavo mėnesį, du mėnesius. Liko gyvenamasis namas. Jis gyveno antrame aukšte, o brolis turėjo kitą kambarį. Sesuo gyveno apačioje. Motina gyveno irgi pirmame aukšte. Žemės sklypas taip pat buvo prie namo, tačiau kiek arų pasakyti negali apie pusė hektaro. Pasidalinę šiuo sklypu nebuvo. Kitas brolis irgi naudojosi šiuo sklypu, o sesuo, dar jos ir dabar bulvės nekastos. Pripažįsta, kad žemės sklypu naudojosi visi vaikai. Viskas buvo tėvo vardu, o ar mama persirašė ant savęs negali pasakyti, tikriausiai. Ar daugiau žemės sklypų motina turėjo tiksliai nežino, lyg tėčio buvo atkeltas iš Marijampolės rajono. Gal buvo nuomojama. Po motinos mirties konkrečiai jokių daiktų nepriėmė. Naudojosi kambariu, tvarkydavo žemę, buvo visokių padargų ir malūnas. Kai išėjo maždaug prieš 10 metų tų daiktų nepasiėmė viską paliko. Priėmė baldus, šaldytuvą. Motinos daiktais visi naudojosi bendrai po mamos mirties. Bendrai naudojosi šaldytuvais, televizoriumi, malūnu. Padargais žemę dirbo su arkliu. Daiktais naudojosi bendrai, nepasidalino. Sutinka, kad ir kiti vaikai priėmė daiktus, kad bendrais veiksmais valdė mirusiosios turtą. Tik brolis V. išėjo ir nieko neprašė. Kai mama mirė iš kažkur grįžo, bet jokių pretenzijų nereiškė. Sutinka, kad faktas būtų nustatytas jam A. ir kitiems pareiškėjams Z. ir V. R.. O ar jie sutinka nežino. Sakė , kad sesuo jau irgi sutinka, nes anksčiau norėjo viena viską paimti. Šiuo metu tame name gyvena sesuo ir brolis. A. negyvena ten jau 10 metų. Išeidamas nieko nepasiėmęs. Nori turėti nors kambarį tenai. Mokesčius mokėdavo sesuo D.. Jai duodavo daiktais, pinigų seseriai nemokėjo. Davė karvę ir kiaulę. Ten beveik nebūdavo tai ir už elektrą neprisidėdavo. Šildymui gamindavo malkas kartu su broliu. (2022 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 57 sek.- 18 min. 20 sek.).
Suinteresuoto asmens V. R. atstovė advokatė Stanislova Staniukynienė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir papildomai paaiškino, kad V. R. grįžo gyventi pas motiną ir kai mama mirė gyveno tuose namuose. Po motinos mirties gyveno pareiškėja ir broliai A. ir V.. Prisidėjo prie namo išlaikymo, kadangi tiek V. įrengė kambarį, kuriame pats vėliau gyveno. Tai ne tik pareiškėja, bet ir broliai priėmė motinos palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti. Rūpinosi kaip savu, dirbo žemę . B. V. išėjęs iš namų, kadangi jis buvo išėjęs iš namų, praėjus jau eilei metų po motinos mirties. Laikinai gyventi buvo išvykęs 2011 metais ir vėl sugrįžo 2018 metais. Ir toliau dabar rūpinasi namais. Jis teigia, kad išvykdamas buvo paėmęs atminčiai motinos špižinį puodą, kuris jam labai brangus, kurį turi ir dabar ir juo naudojasi. Ir po motinos mirties naudojosi visais likusiais motinos baldais, televizoriumi, šaldytuvu, dirbo žemę. Naudojosi namo dalimi. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad ne tik Z., A., bet ir V. R. yra priėmęs palikimą faktiškai pradėdami paveldėtą turtą valdyti (2022 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 40 sek.- 21 min. 28 sek.).
Suinteresuotas asmuo V. R. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti iš esmės jam nedalyvaujant, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai. K. V. R. pretenzijų jokių neturėjo, su bylos nagrinėjimu jam nedalyvaujant sutiko bylos dalyvis, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti iš esmės atstovui nedalyvaujant, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai. Kadangi jo dalyvavimas nebuvo būtinas, su bylos nagrinėjimu jam nedalyvaujant sutiko bylos dalyvis, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Pareiškėjos pateiktu rašytiniais įrodymais – mirties liudijimais nustatyta, kad S. R. mirė 2009 m. lapkričio 16 d. (e. b. l. 3), J. R. mirė 1992 m. spalio 8 d. (e. b. l. 6). Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad D. Z. deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8). Gimimo liudijimu nustatyta, kad V. R. yra R. S. ir J. R. sūnus (e. b. l . 57). Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad V. R. deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 58). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad statiniai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. R. (e. b. l. 60-61). 2010 m. kovo 9 d. pažyma dėl teisės į asmeninio ūkio žemę nustatyta, kad S. R. skirta 3,00 ha asmeninio ūkio žemės, kuri turėjo teisę nuomoti iš valstybės 0,88 ha asmeninio ūkio žemės. (e. b. l. 5). Notaro išduotu 2021 m. rugsėjo 23 d. liudijimu, nustatyta, kad po S. R. mirties į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo niekas nesikreipė paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. (e. b. l. 4).
Po savo motinos mirties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, mirusiosios S. R. duktė pareiškėja ir sūnūs V. R., A. R. turėjo teisę paveldėti jos turtą. Jie palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasi į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdama faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis.). Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji gyvena jos motinai priklausančiame name ir ten yra deklaruota jos gyvenamoji vieta. Suinteresuoti asmenys A. R. ir V. R. savo pareiškimuose, taip pat teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad po motinos mirties jie visi gyveno motinai priklausančiame gyvenamajame name, dirbo motinai priklausančią žemę. Po motinos mirties jiems visiems trims atiteko motinai priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, baldai, rūbai ir pan. Šiuo metu gyvenamajame name gyvena pareiškėja D. Z. ir V. R.. A. R. negyvena 10 metų, tačiau po motinos mirties jis iki 2012 m gyveno motinai priklausančiame name, jį prižiūrėjo tvarkė, įsirengė kambarį. Jam atiteko mamos daiktai. Visi įpėdiniai patvirtina, kad po motinos mirties visi kartu prižiūrėjo ir išlaikė šį namą, mokėjo už jį visus komunalinius mokesčius, prižiūrėjo jo aplinką, naudojosi ir prie namo esančiu žemės sklypu ir ūkio pastatais, juos pilnai valdė ir jais disponavo ką daro iki šiol. Teismui nėra pagrindo netikėti, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys po savo motinos mirties motinai priklausančiame gyvenamajame name gyveno toliau, priėmė visus savo motinos daiktus, t. y. priėmė mirusios motinos palikimą faktinio valdymo būdu. Iš notaro liudijimo nustatyta, kad dėl mirusiosios S. R. turto paveldėjimo į notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (e. b. l. 4).
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimus konstatuoja, kad jais patikimai nustatyta, jog pareiškėja ir suinteresuoti asmenys A. R. ir V. R. po savo motinos S. R. mirties priėmė jos palikimą, pradėdami faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl pareiškimas tenkintinas visiškai. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėja ir suinteresuoti asmenys faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo motinos mirties. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės, 31,36 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalaavimus, lygiomis dalimis po 10,46 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos pareiškimą ir suinteresuotų asmenų pareiškimus su savarankiškais reikalavimais patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2009 m. lapkričio 16 d., mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2009 m. lapkričio 16 d., mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2009 m. lapkričio 16 d., mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 10,46 Eur (dešimt eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661).
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti byloje dalyvavusiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.