Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-738-946/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-11
Bylos Nr.
1-738-946/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49968-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
R. P.
Nukentėjusysis
L. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-738-946/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49968-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.4.2.3; 2.3.6.4.5.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m.balandžio 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,kaltinamajam R. P.,nukentėjusiajai L. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 2012 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams (bausmę atlikęs); 2017 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme (teismo baudžiamasis įsakymas dar neįsiteisėjęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2016 m. spalio 22 d. apie 16.30 val., namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas agresyviai nusiteikęs, konflikto su savo sugyventine L. M. metu, tyčia ranka suėmė nukentėjusiajai už dešinės rankos ir ją užsuko už nugaros, tokiais savo veiksmais padarė pastarajai dešinio alkūnkaulio lūžį, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. M. sveikatą.

Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. spalio 22 d. grįžo ryte, sugalvojo atsigerti alaus su sugyventine. Paskambino direktorius, o sugyventinė miegojo. Jis pakėlė ragelį, pasakė, kad ateis vakare į darbą. Ji pradėjo rėkti, jis pasuko jos ranką už nugaros. Jai lūžo alkūnkaulis. Išgėręs nepajuto jėgos. Sugyventinė pradėjo rėkti, kad skauda, todėl paleido. Po to ji jį išvarė. Atsiprašė, ji jam atleido, toliau kartu gyvena.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė yra įrodyta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais,

Nukentėjusioji L. M. parodė, kad atleido sugyventiniui, jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad R. P. 2016 m. spalio 22 d. apie 16.30 val., namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), suėmė jai už dešinės rankos ir ją užsuko už nugaros, dėl ko jai lūžo dešinys alkūnkaulis (b. l. 22, 23-24).

2016 m. spalio 22 d. protokole-pareiškime užfiksuoti nukentėjusiosios L. M. parodymai, kad R. P. 2016 m. spalio 22 d. apie 16.30 val., namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), suėmė jai už dešinės rankos ir ją užsuko už nugaros, dėl ko jai lūžo dešinys alkūnkaulis (b. l. 3).

2016 m. lapkričio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodoma, kad L. M. diagnozuotas dešiniojo alkūnkaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Lūžis galėjo gautis nuo tiesioginio poveikio kietu buku daiktu į lūžio sritį, galimai spaudžiant ranka, užsukant ir laužiant (b. l. 17).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis be jokios priežasties tyčia ranka suėmė L. M. už dešinės rankos ir ją užsuko už nugaros, tokiais savo veiksmais padarė pastarajai dešinio alkūnkaulio lūžį, dėl ko jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai, kad R. P. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš savo sugyventinę smurtavo be jokios priežasties, kas rodo, kad kaltinamasis buvo neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš sugyventinę ir smurtaudamas jos atžvilgiu turėjo aiškų tikslą sužaloti, kas ir yra nustatyta. Veikos pobūdis, kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą R. P. pripažinti kaltu padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

R. P. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas laisvės atėmimo bausme. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina vienintelė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Sprendžiant, ar bausmės tikslai R. P. atžvilgiu nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, būtina įvertinti, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, laisvės atėmimo bausme buvo teistas seniai, tai yra 2012 m., bausmę atlikęs, su nukentėjusiąja susitaikė, toliau kartu gyvena. Įvertinus tai, galima pagrįstai manyti, kad šiuo atveju jo atžvilgiu bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės, tai yra be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidėjus. Todėl R. P. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, numatantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, 73 straipsniu, paskirtina R. P. baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad 2017 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo R. P. pripažino kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskyrė galutinę 50 parų arešto bausmę. Kaltinamasis R. P. nusikalstamą veiką padarė iki Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, tai vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, teismas priėmęs nuosprendį ir paskyręs bausmę, privalo ją subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes visiškai ar iš dalies sudėdamas. Tačiau šis baudžiamasis įsakymas dar nėra įsiteisėjęs, todėl teismas bausmių subendrinti šiuo metu negali. Tai bus galima padaryti atskira nutartimi tik tada, kai minėtas baudžiamasis teismo įsakymas įsiteisės.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 35,84 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo, pridėjo turtinės žalos dydį pagrindžiantį dokumentą (b. l. 31).

Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 d.).

Ištirti įrodymai, kuriais grindžiamas ieškinys atlyginti turtinę žalą yra įrodytas prie ieškinio pateiktu dokumentu, kuris patvirtina žalos dydį. Todėl visa reikalaujama atliginti turtinė žala (35,84 Eur) priteistina Kauno teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo.

Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. P. laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, 73 straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti R. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtų įpareigojimų vykdymo pradžios. Įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti nustatytus įpareigojimus, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš R. P. 35,84 Eur (trisdešimt penkis eurus 84 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis