Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. 2016-09-10 dienos metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia dešine ranka smogė mažametei J. T., sėdinčiai ant kėdės prie stalo, į pakaušį, dėl ko pastaroji trenkėsi kakta į stalą ir dešine veido puse į barą, tokiais tyčiniais veiksmais padarė mažametei nukentėjusiajai J. T. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinio antakio-smilkinio srityje.

Taip pat R. R. 2016-09-11 apie 19.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventine A. L., tyčia sugriebė J. T. už plaukų bei patempė, dėl ko pastaroji parklupo, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė mažametei nukentėjusiajai J. T. fizinį skausmą.

R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad nenorėjo sumušti, galbūt trūko kantrybė ir nesusivaldė, nes J. yra sunkus vaikas. Tą dieną sprogo burbulas ir kantrybė, nesusivaldė. Pamena, kad buvo konfliktas, ginčas. Ginčas buvo dėl pamokų neruošimo, melo. J. tada buvo 9 metai. Mama prašė nemeluoti ir jis, R. R. prašė, bet ji nenori klausytis. Kiekvieną dieną prašo padėti mamai, daryti pamokas. Užrašė į kursus, bet J. į juos nevaikšto, ji pati prašėsi būti užrašyta. J. susirado draugę, kuri daro jai blogą įtaką, trainiojasi po miestą, parduotuves, grįžus namo meluoja. Vaikas sunkiai bendrauja. Jam, R. R. trūko kantrybė, jis dėl to labai gailisi. Daug laiko praėjo, tiksliai nepamena, nuo ko žodinis barnis prasidėjo. Trenkė per petį ir su galva trenkėsi į stalą nuo smūgio. Trenkėsi prie smilkinio. Tada visą dieną J. slaugė, kompresą dėjo, nes matė tinimą, guodė ją. Tuo metu buvo dviese namie. Suprato savo klaidą, atsiprašinėjo J., kompresus ledo nešiojo, guodė. Jie susitaikė. Tą dieną gražiai bendravo. Kitą dieną dėl vakarykščio iškilo problemos. Pradėjo jį, R. R. kaltinti vaiko mama, kad jis per daug sau leidžia. Buvo šeimyninis ginčas, buvo pasakyta, kad jis, R. R. neauklėtų vaiko. Įsiplieskė ginčas, kad pradėjo gąsdinti policija. Jis, R. R. gal iš keršto sugriebė vaiką už plaukų ir timptelėjo. Kiek pamena, jie susiruošė kažkur eiti, gal į policiją. Buvo šoko būsenoje. Norėjo vaiką pamokyti, kad per ją turės problemų. Nemušė vaiko, tiesiog timptelėjo už plaukų. Viskas greitai vyko, tiksliai aplinkybių nepamena. Nuo timptelėjimo vaikas apsiverkė. Nepamena ar J. nugriuvo, mano, kad pastaroji bandė pritūpti, bet nebuvo taip tempiama, kad nukristų vaikas. Tada jis, R. R. išėjo iš namų. Kai grįžo, atvažiavo policija ir jį, R. R. suėmė. Nesutiko su tyrėja, nes ji parašė, kad jis, R. R. norėjo sumušti. Pasak R. R., antras epizodas buvo tyčia, pirmas epizodas per neatsargumą, nesusivaldė, vėliau viską suvokė. Dabar su mergaite geri santykiai. Jie nesipyksta. Rūpinasi šeima, perka maistą, namo neša maistą, saldumynus. Su vaiko mama 2017-08-26 tuoksis. Turi bendrą vaiką M., viso yra trys vaikai. Kiti vaikai neišveda iš kantrybės, su R. gerai sutaria. Jie dėl J. ėjo pas psichologą. Supranta, kad padarė įstatymo uždraustą veiką. J. nelabai klauso mamos. Šiuo metu kartais kartu gyvena, kartais ne, jam, R. R. uždrausta gyventi. Jis, R. R. lanko M., perka maistą. A. sunku vienai. P. J. ar naudojo psichologinį smurtą negali nurodyti. Kai apsigyveno su šeima, J. buvo trys metai. J. sunkus elgesyje prasidėjo prieš 3 metus, kai pradėjo eiti į mokyklą. Jo, R. R. elgesys į J. nepasikeitė. Nemano, kad J. elgesio pokyčius lėmė M. gimimas. R. R. teigimu, kaltinime nurodyti veiksmai buvo, jis buvo šoko būsenoje, gal kažko tiksliai nepamena. Kaltę prisipažįsta pilnai.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. R. parodė, kad su A. L. gyvena apie 7 metus. Apie 2 metus gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso A. A. ėmė paskolą būstui. Jis, R. R. minėtą butą įrenginėjo nuosavomis lėšomis. Butas 2 kambarių (vienas kambarys kartu su virtuve). Su A. augina jų bendrą vaiką M. R., gim (duomenys neskelbtini), ir dvi A. mergaites – J., 2006 m., ir R., 2003 m. Veda bendrą ūkį. Su A. dukra J. santykiai įtempti, neranda bendros kalbos. Jam, R. R. atrodo, kad J. siekia jį išprovokuoti. A. nuolat J. elgesį pateisina, liepia jam „neauklėti jos vaikų“. Dėl tos priežasties maždaug jau 2 m. tarp jo, R. R. ir A. vis kyla žodiniai konfliktai. 2016-09-10 A. su M. turėjo eiti į gimtadienį. Matė, kad namuose buvo 3 dideli heliniai balionai. Suprato, kad jie skirti gimtadienio šventei. 2016-09-10 dienos metu, tikslesnio laiko nežino, gavo iš A. SMS žinutę. Pastaroji klausė, kur balionai. Atrašė A., kad nežino. Parašė, kad paklaustų J., nes J. galėjo balionus susprogdinti ar kur nors nukišti. Pavadino J. „velniu“. Prisipažįsta, kad dažnai J. taip vadina, dėl pastarosios bjauraus charakterio. Grįžęs dar paklausė, kur balionai, Justė neprisipažino. Galimai pradėjo šaukti ant J., vartojo necenzūrinius žodžius. A. liepė jam, R. R. apsiraminti. Jis, R. R. nutilo, liepė J. ruošti pamokas. A. su M. ir R. išėjo į gimtadienį. Jis, R. R. liepė J. garsiai mokytis anglų kalbos žodžius. J. jo, R. R. neklausė, kažką tyliai burbėjo. Jis, R. R. J. kartojo kokius 10-20 kartų, tačiau J. nereagavo į jo prašymą mokytis garsiai. J. sėdėjo svetainėje ant sofos. Jai, R. R. iš dešinės buvo virtuvinis stalas. Praradęs savitvardą dešine ranką stumtelėjo J. į kairę ranką. J. neišlaikiusi pusiausvyros, pasvyro ir dešiniu smilkiniu trenkėsi į stalo kraštą. Pradėjo verkti. Prie dešinės akies, ties smilkiniu atsirado raudona žymė. Jis, R. R. tuoj pat pradėjo dėti šaltus kompresus, siekdamas sumažinti skausmą, kad neatsirastų mėlynė. Atsiprašė J., atrodė, kad susitaikė, žiūrėjo filmukus. Susitarė, kad J. nesakys mamai, kas įvyko. Grįžus vakare A. su vaikais, apie įvykį jis, R. R. nieko nesakė. J. taip pat nieko nesakė. Negirdėjo, kad A. būtų J. ko nors klausinėjusi. 2016-09-11, jam, R. R. pietaujant „CAN CAN“ picerijoje, Mindaugo g., atėjo A., išvadino jį smurtautoju. Jis, R. R. pasakė A., kas įvyko, pasakė, kad nenorėjo užgauti J. A. išėjo. Picerijoje jis, R. R. išgėrė 2 bokalus alaus. Grįžęs namo, nežino kelintą valandą, dar kartą paklausė J. apie dingusius balionus. J. vėl tik kažką murmėjo. A. užsipuolė jį, R. R., kad smurtauja prieš vaikus, kad išsiskirs su juo, liepė, jam išsikraustyti iš buto. Jis, R. R. labai susinervino ir pasakė, kad jei A. su juo išsiskirs, jis iš buto išsineš, kas jam priklauso, o ko negalės išsinešti, sudaužys, nes butas įrengtas už jo lėšas. Galimai šio žodinio konflikto metu gestikuliuodamas sudavė kur nors A., tačiau tikrai nesiekdamas sukelti jai fizinio skausmo. Neatsimena, kad būtų suėmęs už kaklo, bet neatmeta galimybės, kad tai buvo. Bet kokiu atveju, nesiekė A. sužaloti ar sukelti jai fizinio skausmo. Savo ketinimo nuniokoti butą niekada nerealizuotų, tiesiog pasakė tai spontaniškai, iš pykčio. Negali jis, R. R. niokoti turto, kur gyventų jo vaikas, jei jis išeitų iš to buto. Be to negali niokoti to, ką padarė savo rankomis ir lėšomis. Po šio konflikto, vakare A. su vaikais susiruošė išeiti. J. praeinant pro jį, R. R. nesusilakė ir griebė jai už palaidų plaukų (plaukai iki pusės nugaros) ir keletą kartų krestelėjo plaukus, pasakydamas, kad „viskas čia per tave“, turėdamas galvoje, kad visi konfliktai su A. yra per ją - J. Plaukų J. netampė ir už plaukų pastarosios nekėlė, negali paaiškinti, kodėl yra tuo kaltinamas. Sugriebdamas J. už plaukų nesiekė jai sukelti fizinio skausmo. A. su vaikais išėjus, išėjo ir jis, R. R.. Nuėjo į piceriją, kur išgėrė dar 4 bokalus alaus. Apie 24 val. grįžo namo, norėdamas susitaikyti su A., tačiau A. jo, R. R. neįleido. Jis, R. R. kelis kartus pabeldė į duris ir pasitraukė nuo buto, nes suprato, kad A. kvies policiją, kadangi, eidamas vakare į piceriją, prie 2-ojo policijos komisariato matė A. automobilį. Netrukus buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Prieš vaikus fizinio smurto anksčiau nenaudojo, niekada jų nebaugino, nenaudojo psichinio smurto. Su A. neretai konfliktuoja (kaip minėjo konfliktai kyla dėl J. elgesio, kurią A. pateisina ir gina), nes yra ūmaus būdo ir nuolatinis J. gynimas jį, R. R. greitai išveda iš kantrybės. Galimai konfliktų metu sugriebdavo A. už rankų, norėdamas ją nuraminti, tačiau niekada nesiekė jai sukelti fizinio skausmo. Dėl padaryto nuoširdžiai apgailestauja. Psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, narkologo įskaitoje nėra. Narkotinių medžiagų nevartoja. Alkoholį vartoja saikingai. Sutinka išsikelti iš buto ir nebendrauti su A. ir vaikais. Tai, kas įvyko, buvo emocinis protrūkis. Nenorėjo J. sumušti, sukelti pastarajai fizinio skausmo, tiesiog J. išvedė jį, R. R. iš kantrybės ir jis nesusivaldė. Su kitais vaikais santykiai geri. (b. l. 45, 47)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. T. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su mama A., sese R. ir broliu M. ir mamos draugu R. Vieną dieną, mama su R. ir M. turėjo eiti dekoruoti šventės, bet pasigedo balionų, kuriuos turėjo neštis į šventę. R. apkaltino ją, J. T., kad ji kažkur padėjo balionus. Mama su sese ir broliu išėjo, ji, J. T. liko su R. R. liepė mokytis anglų kalbą. Ji, J. T. sėdėjo virtuvėje ant kėdės prie stalo. Ji, J. T. neištarė kelių angliškų žodžių, R. dėl to supyko, pasilenkė per stalą ir, atrodo, dešine ranka trenkė jai į pakaušį. Ji, J. T. nuo smūgio atsitrenkė į stalą kakta ir į barą tuo pat metu trenkėsi veido dešine puse, susitrenkė prie dešinės akies. Jai, J. T. skaudėjo, apsiverkė. R. pamatė, kad jai, J. T. prie dešinės akies raudonuoja, matė, kad bus mėlynė. Tuomet iš šaldytuvo R. ištraukė šaltą mėsą ir liepė jai, J. T. laikyti prie sumuštos vietos, kad nebūtų mėlynės. Po to, R. jai, J. T. leido eiti žaisti, žiūrėjo kartu filmus. R. atsiprašė jos, J. T. ir paprašė, kad apie tai nieko nesakytų mamai. Grįžus mamai, apie įvykį nieko nepasakojo. Kitą dieną nuvažiavo su mama į „Panorama“, kur mama pastebėjo mėlynę. Mama suprato, kad jai, J. T. trenkė R., tada ji papasakojo, kas įvyko. Kai grįžo namo, mama pasakė R., kad žino, ką pastarasis padarė. R. labai supyko ir patempė ją, J. T. už pakaušyje surištos kasytės ir pastūmė, ji pargriuvo. Jai, J. T. skaudėjo, kai R. patempė už plaukų. Kai pargriuvo, niekur neužsigavo ir neskaudėjo. Kartu su mama nuvažiavo į policiją. Su R. nesutaria, negali paaiškinti, dėl ko. R. ją, J. T. dažnai vadina „velnio išpera“, „velniu“, kodėl, nežino, tiesiog R. taip vadina. Ji, J. T. nežino, ar gali R. atleisti. Daugiau po šio įvykio R. tik bardavosi ir prasivardžiuodavo. (b. l. 31)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. L. parodė, kad gyvena su R. R., gim. (duomenys neskelbtini), J. T., gim. (duomenys neskelbtini), R. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini). Bendras su R. vaikas yra M. R.. Su R. R. kartu gyvena 3 metus, veda bendrą ūkį. Kai R. būna be nuotaikos, tai bando savo pyktį išlieti ant jos, A. L., t. y. keikia necenzūriniais žodžiais, girdint vaikams, taip pat ir ant mergaičių išlieja savo pyktį dažniausiai ant J. 2016-09-10 grįžo namo ir ieškojo helinių balionų, kurie buvo skirti gimtadieniui. Paklausė mergaičių, bet jos atsakė, kad nieko nežino. Tada parašė R. trumpąją sms žinutę, bet R. pasakė, klausk ,,Velnio“, taip pastarasis vadina J. Grįžęs R. namo, pradėjo šaukti ant J., pradėjo kaltinti, kad pastaroji kalta dėl balionų dingimo. Prašė, kad R. apsiramintų ir pastarasis liepė J. eiti ruošti namų darbus. Su M. ir R. ji, A. L. nuvažiavo į gimtadienį, o J. pasiliko bute, nes R. jos neišleido. Grįžę iš gimtadienio apie 20.00 val. pamatė, kad pas J. yra raudonumas prie akies. Paklausė, kas atsitiko, bet J. atsakė, kad pastaroji kambaryje atsitrenkė į stalą. 2016-09-11 apie 11.00 val., su vaikais nuvažiavo į „Ikea“ parduotuvę ir pradėjo klausti, kas atsitiko, iš kur ta mėlynė (po nakties atsirado mėlynė). Justė prisipažino, kad R. pastarąją pastūmė ir ji atsitrenkė (kur negali tiksliai pasakyti). Taip pat paaiškino, kad R. prašė, kad J. jai, A. L. nieko nesakytų. Sužinojusi apie smurtą, grįžo su vaikais namo, juos paliko, o pati nuvažiavo į kavinę „CAN CAN“, kur buvo R. Pasakė R., kad neleis smurtauti prieš jos, A. L. vaikus, bet R. su ja bendrauti nepanoro. Apie 16.00 val. R. grįžo namo ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Neturėjo daugiau jėgų su R. ginčytis, todėl išvažiavo. Apie 19.00 val. grįžusi darė vaikams valgyti. Atėjęs R. ir vėl pradėjo konfliktuoti, konflikto metu pastarasis paėmė ją, A. L. už kaklo ir už rankos (fizinio skausmo nepajuto), po to dėl visų barnių pradėjo kaltinti J. Taip pat pradėjo grasinti, jeigu ji, A. L. su R. išsiskirs, tai R. suniokos visą butą. Jai, A. L. toks R. elgesys sukėlė nerimą ir ji pasiėmusi vaikus norėjo išeiti iš buto. Prie durų R. griebė už plaukų J. ir pakėlė pastarąją, taip sukeldamas J. fizinį skausmą, mergaitė pradėjo verkti. Ji, A. L. su vaikais kuo skubiau pabėgo iš buto. Bijo dėl vaikų gyvybės ir sveikatos. (b. l. 19)

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja A. L. parodė, kad su R. R. po šio įvykio santykiai geri, bendrauja, pastarasis atsiprašė už ankstesnį grubų elgesį su ja ir vaikais. Rašydama pareiškimą, būdama įpykusi, netiksliai apibūdino anksčiau buvusius santykius tarp jos, A. L. ir R., pastarojo veiksmus jos atžvilgiu. Konfliktuodavo nedalyvaujant vaikams. Dėl ankstesnių konfliktų tarp jos, A. L. ir R. jam pretenzijų neturi. Fizinio skausmo savo veiksmais R. nesukeldavo. Dėl J. atžvilgiu panaudoto smurto R. apgailestauja, atsiprašė. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. (b. l. 24)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-09-13 specialisto išvadoje Nr. G2820/2016(01) nurodyta, kad J. T. padaryta poodinė kraujosruva dešinio antakio-smilkinio srityje. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo atsirasti tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis, ji galėjo patirti fizinį skausmą. ( b. l. 34)

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2016-09-12, 00.11 val., R. R. buvo nustatytas 1,75 prom. girtumas (b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad R. R. padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką (2 epizodai). Pats kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus apie esmines įvykių aplinkybes. Paaiškino, kad kaltinime nurodyti veiksmai buvo, jis buvo šoko būsenoje, gal kažko tiksliai nepamena. Kaltinamojo R. R. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir nukentėjusiosios J. T. parodymai, liudytojos A. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, kuriuos patvirtino ir kita bylos medžiaga. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes kaltinamasis smurtaudamas prieš mažametę sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę R. R., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, R. R. padarė nesunkų nusikaltimą (2 epizodai), veika padaryta tiesiogine tyčia, teistas, baustas administracine tvarka, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, turi mažametį vaiką. R. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena R. R. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad R. R. skirtina bausmė mažesnė už numatytą bausmės vidurkį.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad R. R. skiriama bausmė sumažintina 1/3.

Ikiteisminio tyrimo metu R. R. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka nuo 2016-09-12 00.05 val. iki 2016-09-12 13.01 val. (1 diena). Laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į skirtą bausmę.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir aplinkybes, R. R. asmenybę, šiuo metu dirba, nevedęs, turi mažametį vaiką, ruošiasi tuoktis su sugyventine, padeda išlaikyti šeimą, į tai, kad R. R. paskirtas bausmes atlikęs, teismo paskirtas baudas sumokėjo, nukentėjusioji ir nukentėjusiosios įgaliota atstovė jam pretenzijų neturi, pasak R. R., nukentėjusiosios atsiprašė, pažada lankyti kursus, kurie padėtų spręsti jo problemas, vertina, kad R. R. suteiktinas šansas pasitaisyti, nustatant bausmės vykdymo atidėjimą minimaliam laikotarpiui bei paskiriant jam pareigas.

R. R. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Byloje esančiame voke CD laikmena su vaizdo įrašu paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d. (2016-09-10 epizodas), ir paskirti jam 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d. (2016-09-11 epizodas), ir paskirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir skirti R. R. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. R. sumažintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016-09-12 00.05 val. iki 2016-09-12 13.01 val. įskaityti į skirtą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. R. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusio asmens bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią R. R. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. R. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Byloje esančią CD laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.