Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Sigito Bružo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), bausta administracine tvarka, teista: 2020 m. rugpjūčio 3 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį 36 MGL (1800 Eur) bauda, bauda nesumokėta,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent 2025 m. gegužės 8 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), bute, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,01 promilių neblaivus) sugriebė savo sesei R. F.-V. už plaukų ir juos pešė, taip sukeldama jai fizinį skausmą.

Kaltinamoji A. J. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja kalta prisipažino ir parodė, kad R. F.-V. yra jos sesuo. Gyvena atskirai. Su sese R. sutaria blogai, dažnai tarp jų įvyksta žodiniai konfliktai. 2025 m. gegužės 7 d. vakare, tiksliai laiko negali pasakyti, ji viena nuėjo pas pažįstamą R. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), namo ir buto numerių nežino. Pas R. svečiuose buvo A., kurio pavardės nežino. Jie tada visi trys vartojo alkoholį. Ji gėrė alų, vyrai degtinę. Po kiek laiko pas R. atėjo jos sesuo R. Iš pradžių viskas buvo gerai, niekas nekonfliktavo. R. su vyrais gėrė degtinę, ji toliau alų. Po kiek laiko ji R. paprašė, kad ji jai grąžintų skolą. Žodis po žodžių tarp jos ir R. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jiems būnant buto kambaryje ji su R. susikibo. Kiek pamena R. pirma puolė ją. Ji jai sugriebė už plaukų ir juos pešė, ji jai irgi sugriebė už plaukų ir juos pešė. Po to jos krito kambaryje ant grindų ir pradėjo ristis. Po to R. paėmė nuo stalo buvusią vyno taurę, dėjo taurę per stalo galą ir taip ją sudaužė ir taurės šuke brėžė jai per kairę koją, kelis kartus. Įvykio dieną R. jai sukėlė fizinė skausmą ir ji R. sukėlė fizinį skausmą. Dėl tokio savo poelgio ji labai gailisi. Su savo sese R. sekančią dieną tarpusavyje pakalbėjo, viską išsiaiškino. Viena kitai atleido ir pretenzijų viena kitai nebeturi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. J. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

- 2025 m. gegužės 8 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad būnant bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu neblaivi A. J., nustatytas 1,01 promilių girtumas) išrovė kuokštą plaukų neblaiviai R. F.-V. (nustatytas 1,50 promilių girtumas), dėl ko R. F.-V. buvo sukeltas fizinis skausmas;

- 2025 m. gegužės 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) bute. Matomas trijų laiptinių, penkiaaukštis namas, pažymėtas numeriu ,,19“, stovintį galais į rytus ir vakarus (žiūrėti nuotrauką Nr. 1, 2). Einama į pirmąją laiptinę nuo rytų pusės, matomas bendras laiptinės vaizdas (žiūrėti nuotrauką Nr. 3). Atidarius laiptinės kodines duris, matomas pirmojo aukšto aikštelės vaizdas (žiūrėti nuotrauką Nr. 4), lipama laiptais į pirmąjį aukštą bei tiesiai prieš matomos rudos spalvos šarvinės durys (žiūrėti nuotrauką Nr. 5). Atidarius minėto buto duris matomas buto išsidėstymas (žiūrėti nuotrauką Nr. 6). Užėjus į butą bei pažvelgus kairėn matomas svetainės kambarys (žiūrėti nuotrauką Nr. 7). Įėjus į svetainės kambarį matomas viduryje kambario stalas, ant kurio yra sudėti įvairūs daiktai, matosi girtavimo pėdsakai, t. y. sudėti alkoholinių gėrimų taros (žiūrėti nuotrauką Nr. 8, 9). Priėjus arčiau stalo matoma sudužusi permatoma taurė, aplink ją kuokštas tamsių plaukų (žiūrėti nuotrauką Nr. 10, 11). Sudužusi permatoma taurė su kuokštas tamsių plaukų paimami. Pridėtos foto lentelės;

- 2025 m. gegužės 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad Akmenės r. PK tarnybiniame kabinete Nr. 309 apžiūrimi įvykio vietoje rasti ir paimti permatoma taurė su plaukų kuokštu. Pridėta foto lentelė;

- 2025 m. gegužės 12 d. nutarimu, kuriame nutarta sudaužytą taurę ir plaukų kuokštą atiduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyrių;

- asmens blaivumo testo rezultatais, iš kurių matyti 2025 m. gegužės 8 d. 00.32 val., alkoholio kiekio matuokliu A. J. nustatytas 1,01 promilių neblaivumas;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios R. F.-V. parodymais, kur ji apklausta liudytoja parodė, kad A. J. yra jos sesuo. Su sese gyvena atskirai. 2025 m. gegužės 7 d. apie 22.30 val., ji nuėjo pas pažįstamą A. K., kuris buvo pas savo pažįstamą namuose, tikslaus adreso nepasakys, tačiau žino tik kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, pas R. M. Ten jai pabuvus apie 40 minučių, pas R. į svečius atėjo jos sesuo A. Pradžioje viskas buvo gerai, visi kartu gėrė alkoholį, tarpusavyje bendravo. Tik vėliau pastebėjo, kad A., dėl skolos pradėjo jai priekaištauti. Ji savo sesei A. pasakė, kad ji jai yra daugiau skolinga nei ji ir taip žodis po žodžio, jos abi sukonfliktavo. Konflikto metu negali jau tiksliai pasakyti, kuri pirma tačiau viena kitai čiupo už plaukų ir pradėjo juos pešti. Po to jos krito kambaryje ant grindų ir pradėjo ristis. Visų įvykio aplinkybių nelabai pamena, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio, todėl nepamena kaip viskas toliau vyko, tik pamena, kad taurės šuke sesei A. brėžė per kojas. Dėl to, kad sesė A. jai pešė už plaukų jai sukėlė fizinį skausmą. Pas medicinos ekspertus nevyko ir nevyks. Į medikus nesikreipė ir nesikreips. Vaistų nuo skausmo negėrė. Jos ir sesers atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl skausmo sukėlimo viena kitai. Su savo sese A. sekančią dieną tarpusavyje pakalbėjo, viską išsiaiškino. Viena kitai atleido ir pretenzijų viena kitai nebeturi. Civilinio ieškinio nereikš;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo R. M. parodymais, kur jis parodė, kad 2025 m. gegužės 7 d. vakare tiksliai laiko nepamena, pas jį į svečius atėjo A. K. Po kiek laiko pas jį į svečius atėjo lygtais pirma A. F. Visi trys kambaryje vartojo alkoholį. Netrukus atėjo A. sesuo R. F. Tada visi toliau vartojo alkoholį kartu ir R. Iš pradžių viskas buvo gerai, niekas nekonfliktavo. Įvykio dieną buvo išgėręs, todėl visų įvykio aplinkybių nelabai pamena. Pamena, kad seserys tarpusavyje pradėjo konfliktuoti, jos pykosi dėl turtų. Viskas labai greitai įvyko. Seserys susimušė, tik kuri pirma pradėjo muštis, jis negali pasakyti. Pamena, kad jos viena kitai kibo į plaukus, po to griuvo ant žemės ir ritosi. Jis tada su A. puolė jas išskirti. Jas vieną nuo kitos atskyrė. Jis R. tada išprašė iš savo namų. Ji išėjo ir iškvietė policiją. Jis asmeniškai nematė, kad R. A. sudužusia taure brėžė per kojas, gal ir brėžė bet jis nematė;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. K. parodymais, kur jis parodė, kad 2025 m. gegužės 7 d. vakare tiksliai laiko nepamena, jis atėjo pas savo pažįstamą R. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko pas R. M. atėjo A. F. ir netrukus atėjo R. F., žino, kad ji yra A. sesuo. Visi kambaryje vartojo alkoholį. Iš pradžių viskas buvo gerai, niekas nekonfliktavo. Įvykio dieną buvo išgėręs, todėl visų įvykio aplinkybių nelabai pamena. Pamena, kad seserys tarpusavyje pradėjo konfliktuoti, jos pykosi dėl turtų. Viskas labai greitai įvyko, jis nespėjo net sureaguoti, kaip jos pradėjo muštis. Negali pasakyti, kuri pirma pradėjo muštis. Jam atrodo, kad jos vienu metu viena kitai sugriebė už plaukų, po to griuvo ant žemės ir ritosi. Jis tada su R. puolė jas išskirti. Jas vieną nuo kitos atskyrė. R. R. tada išprašė iš savo buto. Ji išėjo ir iškvietė policiją. Jis asmeniškai nematė, kad R. A. sudužusia taure brėžė per kojas, gal ir brėžė bet jis nematė.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 141 straipsnio 2 dalyje, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamosios A. J. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jos įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi ji smurtavo prieš savo šeimos narį, t. y. 2025 m. gegužės 8 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), bute, sugriebė savo sesei R. F.-V. už plaukų ir juos pešė, taip sukeldama nukentėjusiajai R. F.-V. fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, A. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – ji kaltę pripažino bei jos kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos bei kitų objektų apžiūros protokolais ir pridėtomis foto lentelėmis, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios R. F.-V. bei liudytojų R. M. ir A. K. parodymais, taip pat kita byloje esančia medžiaga.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2025 m. gegužės 12 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji A. J. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko bei nurodė, jog sutinka vykdyti viešųjų darbų bausmę.

Kaltinamosios A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi minėtą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdama neblaivi ir girtumas turėjo įtakos jos nusikalstamiems veiksmams (nustatytas 1,01 promilių girtumas) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajai A. J. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamosios asmenybę – anksčiau teismo teista, bausmės neatlikusi, nes nesumokėta paskirta bauda, bausta administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra, ištekėjusi, turinti du nepilnamečius vaikus, nedirbanti, tačiau registruota Užimtumo tarnyboje.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešųjų darbų bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji pripažino savo kaltę, A. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su 2020 m. rugpjūčio 3 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, t. y. bauda, jas visiškai sudedant ir A. J. skirtina galutinė subendrinta bausmė – viešieji darbai ir bauda.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

A. J. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 12 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: sudaužyta permatoma taurė ir kuokštas tamsių plaukų, kurie perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyrių, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sunaikintini, naikinimo darbus pavedant atlikti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriui.

Kaltinamajai išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.

Dėl subendrintos baudos bausmės jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl dėl baudos priverstinio išieškojimo neteiktina pakartotinai vykdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. J. sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. rugpjūčio 3 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme jas visiškai sudedant ir A. J. skirti galutinę subendrintą bausmę - 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, ir 36 (trisdešimt šešių) MGL (1800,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Bausmės pradžią A. J. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Dėl A. J. paskirtos subendrintos baudos bausmės jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti neteikti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 12 d. A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - sudaužytą permatomą taurę ir kuokštą tamsių plaukų, kurie perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyrių, sunaikinti. Naikinimo darbus pavedant atlikti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriui.

Išaiškinti A. J., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti A. J., jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti A. J., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajai A. J.

Išaiškinti A. J., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.