Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms Z. F. , I. F. , jų atstovei advokatei Natalijai Boiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. S. priteista Z. F. 97 237 (devyniasdešimt septyni tūkstančiai du šimtai trisdešimt septyni) litai turtinės žalos atlyginimo ir 65 000 (šešiasdešimt penki tūkstančiai) litų neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 2 000 (du tūkstančiai) litų atstovavimo išlaidų.

Iš V. S. priteista I. F. 30 000 (trisdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo ir 1 000 (vienas tūkstantis) litų atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų nužudė S. F. , gimusią 1970 m. birželio 29 d., t. y. nusikaltimą padarė šiomis aplinkybėmis: jis 2004 m. gruodžio 13 d., apie 17.00 val., S. F. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą užvaldyti jos turtą, tyčia sudavė S. F. rankomis 4 smūgius į veidą, padarydamas kraujosruvas vokuose ir nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas bei muštines žaizdas abiejose lūpose, dešinėje kaktos pusėje ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais smilkinių ir dešinės kaktinės skilčių srityje, nubrozdinimą veido dešinėje pusėje; 4 smūgius į krūtinės ląstos sritį, padarydamas kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose, dešinės pusės 7-10, kairės pusės 3-6 ir 7-9 šonkaulių lūžius, kairio inksto plyšimą, vieną smūgį į blauzdą, padarydamas odos nubrozdinimą, taip iš viso sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius. S. F. dėl galvos ir krūtinės sumušimo, kuris komplikavosi kraujavimu iš nosies ir lūpų žaizdų bei ūmiu kvėpavimo nepakankamumu dėl aspiracijos krauju ir daugybinių šonkaulių lūžių, vietoje mirė. Sudavęs smūgius V. S. iš buto pagrobė S. F. priklausančius 80 000 Lt grynaisiais pinigais, 8 auksinius žiedus, bendros 1 550 Lt vertės, 2 poras auskarų, 500 Lt vertės, grandinėlę, 250 Lt vertės, rankinę, 180 Lt vertės, piniginę 100 Lt vertės, kurioje buvo 1 000 Lt grynaisiais pinigais, 50 Lt vertės kosmetinę, kosmetikos priemonių, bendros 688 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6230“, 1 150 Lt vertės, užrašų knygutę, 50 Lt vertės, 2 raktus nuo automobilio su pulteliu, pakabuku ir dėklu, bendros 200 Lt vertės, 4 raktus nuo buto, bendros 200 Lt vertės, alkoholinius gėrimus – 2 butelius vyno, 3 butelius konjako, 1 butelį degtinės, bendros 315 Lt vertės, sporto klubo „Impulsas“ nario kortelę, 180 Lt vertės, taip pat neturinčią materialinės vertės – SIM kortelę, Vilniaus banko, „Hansabanko“, „Snoro“ banko korteles, „Norfos“, „Saulutės“ ir „Kikos“ parduotuvių nuolaidų korteles, iš viso padarydamas 86 413 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti pakeistas, nes teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai paskyrė bausmę ir nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. S. , teismas 2005 m. spalio 26 d. priėmė nutartį dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, o V. S. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje iki tol, kol pasveiks (t. 2, b. l. 153-156). Šioje ligoninėje V. S. gydėsi nuo 2005 m. rugpjūčio 5 d. iki 2007 m. spalio 30 d., jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi tenkino Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą, kuriuo buvo prašoma užbaigti pradėtą stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę V. S. , ir nutarė perkelti jį iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės į Utenos ekspertinį skyrių. V. S. į Utenos ekspertinį skyrių stacionarinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti buvo perkeltas 2007 m. spalio 30 d. Nuo šios datos iki 2008 m. vasario 26 d. gydytojai V. S. kelis kartus koregavo gydymo kursą, pakartotinai įvertinta tiriamojo psichikos būsena. Teismo psichiatrų ekspertų komisija nurodė, kad V. S. psichikos būsena ekspertizės atlikimo metu tapo pakankamai stabili, psichozės simptomų nematyti, padidėjo emocinis aktyvumas, pagerėjo nuotaika, atsinaujino kritika nusikalstamos veikos atžvilgiu, jo mąstymas tapo pakankamai produktyvus ir nuoseklus, ryškių atminties bei dėmesio sutrikimų nematyti (t. 3, b. l. 95-100). Nors 2005 m. gegužės 25 d. - birželio 27 d. ekspertizės akto išvadose ekspertų komisija konstatavo, kad V. S. serga laikinu ūmiu psichikos sutrikimu, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tačiau atliekant stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę buvo nustatytas akivaizdus V. S. psichinės sveikatos pagerėjimas. Šio ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma, jog manoma, kad po S. F. nužudymo V. S. persirgo ūmiu psichoziniu sutrikimu, kuris šiuo metu jau praėjęs, o V. S. diagnozuotas mišrus asmenybės sutrikimas. Minėto ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad objektyvių duomenų, jog V. S. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu arba jam buvo laikinai sutrikusi psichika, nėra. Šiuo metu V. S. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, o dėl jam diagnozuoto mišraus asmenybės sutrikimo jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 3, b. l. 100).

Pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė R. Drazdauskienė patvirtino psichiatrijos ekspertų išvadas ir nurodė, kad V. S. veikos padarymo metu kuo puikiausiai suvokė savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, jokių objektyvių duomenų, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo laikino psichikos sutrikimo būsenos, nėra (t. 3, b. l. 194). Nuteistasis V. S. skunde nenurodo, kuo konkrečiai pasireiškia 2007 m. spalio 30 d. - 2008 m. vasario 26 d. ekspertizės akto išvadų prieštaravimas faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinis teismas tokių prieštaravimų nenustatė. Tiek ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodytos aplinkybės, tiek jo išvados, Apeliacinio teismo nuomone, atitinka teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. pirmą kartą psichiatrų žinion pateko būdamas 13 metų amžiaus. 1986 metais jis buvo tirtas ir gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, kur diagnozuoti liekamieji reiškiniai po perinatalinio galvos smegenų pakenkimo su psichopatiniu elgesiu. Vėliau V. S. bandė nusižudyti, todėl 2004 m. liepos 6 d. – liepos 23 d. laikotarpiu jis gydėsi Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre 1-ame vyrų skyriuje, kur jam diagnozavo sunkų depresijos epizodą, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimą, impulsyvų asmenybės tipą. Iš gydymo įstaigos išrašytas pagerėjusios nuotaikos, įvykdžius tyrimo ir gydymo planą. Po to V. S. gydėsi Vilniaus m. Lukiškių tardymo izoliatoriaus ligoninėje tik tada, kaip buvo padaryta ši nusikalstama veika. Iš Apeliaciniam teismui pateiktos Laisvės atėmimo vietų ligoninės pažymos matyti, kad V. S. šioje ligoninėje gydėsi nuo 2008 m. balandžio 2 d. iki 2008 m. gegužės 29 d. ir nuo 2008 m. birželio 13 d. iki 2008 m. rugpjūčio 28 d., jam diagnozuotas mišraus tipo asmenybės sutrikimas, isterinis selektyvinis mutizmas, dėl to jam suteiktas tinkamas gydymas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad 2007 m. spalio 30 d. - 2008 m. vasario 26 d. ekspertizės akto išvados yra nenuoseklios ir prieštaringos, todėl laikoma, kad šis skundo motyvas nepagrįstas ir yra deklaratyvus. V. S. tikėtina tendencingo elgesio, t. y. simuliacijos, galimybė buvo nurodyta 2005 m. vasario 2-18 dienomis surašyto akto Nr. 13 išvadose, o ginčijamame ekspertizės akte apie tokį nuteistojo elgesį nieko neminima. Pirmosios instancijos teisme ekspertė R. Drazdauskienė tik paaiškino, kad tendencingas elgesys yra simuliacija (t. 3, b. l. 195). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija mano, kad skirti naują teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizę nėra jokio pagrindo. Tai, kad Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija, nereiškia, kad 2007 m. spalio 30 d. - 2008 m. vasario 26 d. atlikta ekspertizė ir jos akto Nr. 10 išvados yra nepatikimos, nepagrįstos, neišsamios ar subjektyvios. Ekspertizės akte nustatytos aplinkybės neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Apeliantas nesutinka su ekspertės R. Drazdauskienės teiginiu apie jo charakterį: neva jis į nepalankius jam klausimus neatsako, užsispiria ir tyli. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad V. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu suprato jam pareikštą kaltinimą ir kaltu prisipažino, sutiko duoti parodymus ir paaiškino kai kurias faktines aplinkybes, susijusias su jo ir nukentėjusiosios S. F. santykiais bei 2004 m. gruodžio 13 d. įvykiais, tačiau neatsakė į kitus teismo klausimus. Dėl to ekspertė R. Drazdauskienė paaiškino, kad kaltinamasis į klausimus neatsakinėja dėl asmeninių dalykų, tai gali būti isterinio pobūdžio dalykai arba pasirinkta pozicija. Ekspertė R. Drazdauskienė teisme parodė, kad buvo atliktas ne vienas psichologinis eksperimentinis tyrimas ir nustatyta, kad frustruojančiose situacijose V. S. būdingos intrapunityvinės reakcijos, galimi emocionalūs ir nekonstruktyvūs poelgiai. Dėl to V. S. į svarbesnius klausimus gali neatsakinėti, o į nereikšmingus - atsakyti (t. 3, b. l. 190). Iš ekspertės R. Drazdauskienės parodymų teisme matyti, kad V. S. diagnozuotas mišrus asmenybės sutrikimas apima ir emociškai nestabilų asmenybės sutrikimą (t. 3, b. l. 194). Pažymėtina, kad 2004 m. liepos mėn., kai V. S. gydėsi psichiatrijos stacionare, jam kartu su sunkiu depresijos epizodu taip pat buvo diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Tai reiškia, kad tiek ekspertizės akto Nr. 10 išvados, tiek ekspertės paaiškinimai teisme neprieštarauja bylos medžiagoje nustatytoms kitoms faktinėms aplinkybėms, susijusioms su apelianto psichine būsena, jam būdingi individualūs psichologiniai ypatumai neturėjo esminės įtakos elgesiui inkriminuojamos veikos metu, tai netrukdo jam logiškai mąstyti. Tokiu būdu nuteistojo elgesys teisiamojo posėdžio metu yra paaiškintas ne tik ekspertės parodymais teisme, bet ir ekspertų komisijos išvadomis. Šie nuteistojo elgesio paaiškinimai paremti ne tendencingu ekspertės vertinimu, o psichologiniais eksperimentiniais tyrimais, atliktais psichiatrijos psichologijos ekspertizės metu.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertės R. Drazdauskienės paaiškinimu, jog galima tikėti apelianto parodymais, duotais iki 2004 m. gruodžio 20 d. V. S. mano, kad ši išvada yra nepagrįsta bylos duomenimis, nes jis labai daug ko neprisiminė, todėl duoti parodymai turi būti vertinami, kaip labai paviršutiniškai atspindintys realias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka 2004 m. gruodžio 14 d. 00 val. 50 min. 2004 m. gruodžio 14 d. jam įteiktas pranešimas apie įtarimą ir, dalyvaujant gynėjui advokatui V. Blažiui, 16 val. 05 min. - 16 val. 58 min. jis buvo apklaustas kaip įtariamasis. Šioje apklausoje V. S. parodė, kad jam išaiškintos įtariamojo teisės, įtarimo esmė suprantama ir kaltu prisipažįsta visiškai. Iš šių parodymų matyti, kad su S. F. draugavo apie 11 metų, paskutiniu metu pas ją nueidavo retai, nes jų santykiai pašlijo. Anksčiau dažniau būdavo pas S. F. bute, tačiau pastaruoju metu ji nenorėdavo jo įsileisti, kartą dėl to net policiją kvietė. Taip pat parodė, kad 2004 m. gruodžio 13 dienos metu išėjo iš namų, prie parduotuvės „Rimi“ (buvusio „Saturno“) išgėrė 3 butelius alaus ir apie 15 val. nuėjo pas Svetlaną į namus. Ten tarp jo ir S. F. kilo konfliktas, nes nukentėjusioji įžeidė apeliantą, todėl jie koridoriuje, prie šaldytuvo, susistumdė. Po to V. S. rankomis smogė S. F. apie 7-10 smūgių į veidą, dėl ko ji nukrito ant žemės, o jis galbūt dešine ranka paėmęs už kaklo ją spaudė. Jis nutraukė nuo Svetlanos rūbus, tačiau kur juos dėjo, neatsimena. Po konflikto su S. F. , išeidamas iš buto, iš koridoriuje esančios spintos paėmė alkoholio butelius, taip pat buto raktus ir užrakino duris. Neprisimena, ar paėmė dar daugiau daiktų ir kur po to ėjo. Prisimena, kad prie stoties paviljone gėrė daug degtinės, o atsibudo areštinėje 2004 m. gruodžio 14 d. (t. 2, b. l. 11-14). 2004 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas kardomosios priemonės suėmimo V. S. skyrimo klausimas, jis taip pat nurodė, kad su nukentėjusiąja įvyko konfliktas, kiek kartų jai sudavė, neprisimena, išeidamas pasiėmė alkoholinius gėrimus (t. 2, b. l. 18-19). Iš šių V. S. parodymų matyti, kad nuteistasis nuosekliai, logiškai ir aiškiai nurodė visas esmines įvykio aplinkybes, t. y. kad įvykio dieną nuvyko pas nukentėjusiąją, tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, kumščiais sudavė jai smūgius į veidą, nurodė, kur vyko konfliktas, kad nuplėšė nuo nukentėjusiosios drabužius, o išeidamas pasiėmė alkoholinius gėrimus, buto raktus, užrakino butą, nuvyko prie stoties ir pan. Šios V. S. apklausoje nurodytos aplinkybės neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Iš nukentėjusiųjų Z. F. , I. F. , liudytojo V. K. , I. I. parodymų matyti, kad 2004 m. gruodžio 13 d., po to, kai ilgą laiką negalėjo susisiekti su S. F. , nuvyko prie jos buto, tačiau durys buvo užrakintos. Todėl Z. F. iš namų paėmė kitus buto raktus, atrakino duris, o virtuvėje pamatė nuogą S. F. , kuri jau buvo negyva (t. 3, b. l. 191-194, 195, 197-198). Iš liudytojo R. J. parodymų teisme matyti, kad 2004 m. gruodžio 13 d., apie 15 val., S. F. bute girdėjo kažkokį barnį, moters balsą, kuri šaukė „gelbėkit“, dundesį, taip pat girdėjo vyrišką balsą. Po to pasidarė tylu, vėliau artimieji surado S. F. , kuri buvo mirusi (t. 3, b. l. 195-196). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad S. F. lavonas buvo rastas virtuvėje tarp minkštasuolio ir šaldytuvo gulintis ant nugaros, ant galvos užmestos sportinės kelnės, išverstos pėdkelnės ir apatinės kelnaitės (t. 1, b. l. 8-18). Iš specialisto išvados Nr. 2363/04 (01) matyti, kad ant S. F. kūno nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 9 trauminiais poveikiais (po vieną į kaktą, į nosį, į lūpas, į dešinę veido pusę, keturi į įvairias krūtinės sritis, vienas į kairę blauzdą) (t. 1, b. l. 24-35). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija mano, kad V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2004 m. gruodžio 14 d., yra nuoseklūs ir logiški, nes nuteistojo nurodytą įvykių seką, laiką, vietą, suduotų smūgių skaičių ir lokalizaciją patvirtina kiti byloje surinkti bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. V. S. minėtoje apklausoje nurodė tokias aplinkybes, kurios sutampa su kitais įrodymais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis: V. S. 2004 m. gruodžio 14 d. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad S. F. kartais jo neįsileisdavo į butą, dėl to ji net kvietė policiją. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai Z. F. ir I. F. . Tai, kad V. S. neatsiminė kai kurių įvykio detalių ar negalėjo nurodyti, ką veikė po įvykio ir kaip jį sulaikė policijos pareigūnai, paaiškinama tuo, kad jis galėjo sąmoningai nenurodyti kai kurių jam nenaudingų aplinkybių, sakydamas, kad neprisimena. Logiška, kad V. S. neprisimena įvykių padarius nusikaltimą, nes stoties paviljone išgėrė daug degtinės, jį sulaikius 2004 m. gruodžio 14 d. 1 val. 20 min. jam nustatytas sunkus girtumas (t. 2, b. l. 5).

Nuteistojo skundo teiginiai, jog įvykio dieną jis jautėsi kaip nesavas, vėliau jam tėvas papasakojo apie keistą jo (V. S. ) elgesį, neva tą dieną apeliantas neatsakinėjo į klausimus, nenorėjo kalbėtis, o tik sėdėjo virtuvėje išvirtusiomis akimis beveik nieko nevalgydamas, po to, nieko nepaaiškinęs, išėjo iš namų, pats nieko konkretaus apie įvykį papasakoti negali, nes nepamena, yra išgalvoti, nes jų nepatvirtina kita bylos medžiaga. Iš E. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jam išaiškinus BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatytas teises ir sutikus duoti parodymus, matyti, kad jis apklausoje nieko nenurodė apie keistą sūnaus (nuteistojo) V. S. elgesį 2004 m. gruodžio 13 d. E. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2004 m. gruodžio 13 d. sūnus Valdas apie 12 val. 15 min. - 12 val. 30 min. pavalgė ir išėjo iš namų į miestą (t. 1, b. l. 114-116). Iš liudytojos L. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad prieš jai išeinant į darbą sūnus buvo piktas (t. 1, b. l. 107-110). Pirmosios instancijos teisme liudytoja L. S. papildomai parodė, jog įvykio dieną sūnus buvo kaip nesavas, labai nervingas (t. 3, b. l. 198-199). Nepaisydama to, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai vadovavosi nuteistojo parodymais, duotais iki 2004 m. gruodžio 20 d.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, kad nuteistasis S. F. nužudė tiesiogine, apibrėžta tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nu­žu­dy­mas yra pa­da­ry­tas tie­sio­gi­ne ty­čia, jei kaltininkas su­pra­to, kad jis sa­vo vei­ka kė­si­na­si į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę, nu­ma­tė, kad ga­li atim­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui, ir no­rė­jo ją at­im­ti. Nu­žu­dy­mas laikomas pa­da­ry­tu tie­sio­gi­ne api­brėž­ta ty­čia, kai vei­kia­ma sie­kiant at­im­ti gy­vy­bę. Apie kal­ti­nin­ko ty­čios tu­ri­nį teis­mas spren­džia at­si­žvelg­da­mas į vi­sas pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo ap­lin­ky­bes: nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo įran­kius, bū­dą, su­ža­lo­ji­mų kie­kį, jų po­bū­dį, vie­tą (pvz., kai su­ža­lo­ti gy­vy­bei svar­būs organai), nu­si­kals­ta­mų veiks­mų in­ten­sy­vu­mą ir jų nu­trau­ki­mo prie­žas­tis, kal­ti­nin­ko ir nuken­tė­ju­sio­jo tar­pu­sa­vio san­ty­kius, el­ge­sį įvy­kio me­tu, taip pat prieš nu­si­kal­ti­mą ir jį padarius, ir kt.

Iš specialisto išvados Nr. M 2363/04 (01) matyti, kad S. F. padaryta poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos lūpose, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai veido dešinėje, kairėje blauzdoje, kraujosruvos krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose, dešinės pusės 7-10, kairės pusės 3-6 ir 7-9 šonkaulių lūžiai, kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose dešinėje, kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais smilkinių ir dešinės kaktinės skilčių srityje, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje su kraujosruva krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose, kairio inksto plyšimas. Šie aukščiau išvardinti sužalojimai komplikavosi kraujavimu iš nosies ir lūpų žaizdų, ūmiu kvėpavimo nepakankamumu dėl aspiracijos krauju ir daugybinių šonkaulių lūžių. Visi sužalojimai, nustatyti ant S. F. kūno, nėra mirtini. Nukentėjusiosios mirtis įvyko nuo ūmaus kvėpavimo nepakankamumo, kuris išsivystė dėl galvos ir krūtinės sumušimo, visi sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 9 trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 24-35). Įvertinęs nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičių - suduota mažiausiai 9 smūgiai, jų lokalizaciją, taip pat smūgių jėgą (nuo smūgių lūžo nosies kaulai, net vienuolika šonkaulių, plyšo kairysis inkstas), apeliacinės instancijos teismas mano, kad V. S. , suduodamas daugybę stiprių smūgių S. F. į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą, veidą, krūtinę, kur yra išsidėstę gyvybei svarbūs organai, suvokė, kad smūgiai pavojingi jos gyvybei, kad dėl padarytų sužalojimų ji mirs, ir siekė jos mirties. Tai, kad nuteistasis suprato, kad atlieka pavojingus nukentėjusiosios gyvybei veiksmus bei siekia jos mirties, rodo ir sužalojimų pobūdis bei nuteistojo veiksmai įvykdžius nusikaltimą. Tiek nosies kaulų lūžis, tiek muštinė žaizda apatinėje lūpoje, tiek abipusiai šonkaulių lūžiai dėl sukeltų komplikacijų ir įtakos mirčiai specialisto buvo įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad po panaudoto smurto V. S. nesuteikė jai pagalbos, nepasirūpino, kad ją suteiktų kiti asmenys, bet apieškojo butą, paėmė nužudytosios asmeninius daiktus ir, užrakinęs buto duris, pasišalino. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad S. F. šaukėsi pagalbos, tačiau V. S. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją nenutraukė. Tai neginčijamai įrodo, jog nuteistasis siekė S. F. mirties, todėl jai gyvybę atėmė tiesiogine, apibrėžta tyčia.

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad V. S. veiką kvalifikuoti kaip nužudymą labai susijaudinus nėra jokio pagrindo, nes nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį kaip padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai nu­ken­tėju­sia­jam gy­vy­bė atima­ma kal­ti­nin­kui esant fi­zio­lo­gi­nio afek­to būse­nos, kurią su­kėlė ne­tei­sėtas ar itin įžeidžian­tis jį ar jo ar­ti­mą as­me­nį nu­ken­tėju­sio­jo po­el­gis. Ši būse­na nu­sta­to­ma pa­gal faktines by­los ap­lin­ky­bes, pri­rei­kus gau­na­ma spe­cia­lis­to išva­da arba ski­ria­ma teis­mo psicho­lo­gi­jos, teis­mo psi­cho­lo­gi­jos psi­chiat­ri­jos ar ki­to­kia eks­per­ti­zė. Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. 10 išvadose konstatuota, jog inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu V. S. nebuvo fiziologinio afekto būsenos. Šio ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma, kad V. S. ekspertizės atlikimo metu nurodė nusikalstamos veikos aplinkybes, savo veiksmų seką bei motyvus. Sumušus S. F. , jo veiksmai ir elgesys buvo kryptingi: jis nusiplovė kruvinas rankas, išeidamas pasiėmė nukentėjusiosios piniginę, alkoholinius gėrimus, užrakino duris. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas mano, kad nėra jokio pagrindo V. S. veiksmus vertinti kaip privilegijuotą nužudymą, padarytą staiga labai susijaudinus. Tai, kad tarp nuteistojo ir nužudytosios įvyko ginčas, nei patvirtina, nei paneigia labai didelio susijaudinimo galimybės. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis nužudė S. F. dėl neatsargumo. Tokie V. S. argumentai yra niekuo nepagrįsti, todėl laikomi deklaratyviais. Priešingai, pirmosios instancijos teismo ir šiame nuosprendyje išdėstyti motyvai tai visiškai paneigia.

Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad S. F. nužudė dėl savanaudiškų paskatų, nes byloje nesurinkta pakankamai duomenų apie tai, jog nukentėjusioji namuose be jokios apsaugos tikrai laikė 80 000 tūkstančių litų. Akcentuoja tai, kad policijos pareigūnai jį sulaikė praėjus gana trumpam laiko tarpui po to, kai išėjo iš S. F. buto, todėl mano, kad pas jį buvo rasti ir paimti visi iš nukentėjusiosios buto paimti daiktai. Iš skundo motyvų matyti, jog nuteistasis nesutinka su tuo, kad S. F. nužudė dėl savanaudiškų paskatų, bei su pagrobtu daiktų kiekiu.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais skundo motyvais. Byloje iš tikrųjų nėra surinkta pakankamai ir neginčijamų įrodymų, kad apeliantas nužudė S. F. dėl savanaudiškų paskatų. Nužudymas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą kvalifikuojamas tada, kai nu­žu­do­ma sie­kiant tu­rė­ti iš to ko­kią nors tur­ti­nę nau­dą sau ar kitiems as­me­nims (gau­ti at­ly­gi­ni­mą už nu­žu­dy­mą, už­val­dy­ti tur­tą, įgy­ti tei­ses į tur­tą, išlaiky­ti tu­ri­mas tur­ti­nes ver­ty­bes ar­ba fak­tiš­kai val­do­mas ir nau­do­ja­mas, tarp jų ir neteisėtai iš­veng­ti sko­los, tur­to grą­ži­ni­mo, ali­men­tų iš­ieš­ko­ji­mo ar mo­kė­ji­mo, ki­to as­mens iš­lai­ky­mo ir pan.). Pa­gal šį punk­tą vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma, kai to­kias pa­ska­tas kal­ti­nin­kas turė­jo iki nužu­dy­mo pra­džios ar­ba jos ki­lo kė­si­ni­mo­si į gy­vy­bę me­tu. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad apygardos teismas V. S. veiksmus įvertino kaip padarytus dėl savanaudiškų paskatų dėl to, jog šis iš S. F. reikalavo pinigų. Anot pirmosios instancijos teismo, kadangi šis reikalavimas pasibaigė nukentėjusiosios mirtimi, dėl to V. S. veika kvalifikuota kaip nužudymas dėl savanaudiškų paskatų. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. F. 2004 m. gruodžio 13 d. apie 16 val. 20 min. skambino V. S. tėvui E. S. ir pasakė, kad pas ją atėjo Valdas ir prašo dviejų litų (t. 3, b. l. 199-200, t. 1, b. l. 107-110, 114-116). V. S. 2004 m. gruodžio 14 d., apklaustas kaip įtariamasis, parodė, jog konfliktas su S. F. kilo dėl to, kad nukentėjusioji jį įžeidinėjo (t. 2, b. l. 13-14). Apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, jok S. F. buvo nužudyta, siekiant pasisavinti jos turtą. Galimas nukentėjusiosios atsisakymas duoti nuteistajam prašomus du litus galėjo būti priežastis, išprovokavusi V. S. įniršį, dėl ko jis pavartojo smurtą prieš nukentėjusiąją. Tačiau, Apeliacinio teismo nuomone, to negalima vertinti kaip savanaudiškų paskatų. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. niekaip netrukdė ir leido S. F. paskambinti nuteistojo tėvui E. S. , nužudytoji pastarajam pranešė apie tai, kad nuteistasis prašo duoti du litus. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu V. S. būtų iš anksto suplanavęs užvaldyti S. F. turtą, to daryti (skambinti telefonu) jis nebūtų leidęs. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad S. F. anksčiau nuteistajam duodavo pinigų, dėl to nekildavo jokių konfliktų. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo atveju V. S. sumanymas užval­dy­ti S. F. tur­tą ki­lo ir bu­vo re­a­li­zuo­tas jau po to, kai jis nu­žu­dė nuken­tė­ju­siąją. Šioje byloje nėra surinkta kitokių neginčijamų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie nuteistojo tyčios atsiradimo momentą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas spėjimais, visos abejonės turi būti vertinamos kaltininko (nuteistojo) naudai, todėl V. S. veika turi būti kvalifikuota pa­gal BK 129 straips­nio 1 da­lį ir 178 straips­nį 3 dalį, kaip realioji sutaptis.

Apeliantas neigia iš buto paėmęs visus kaltinime nurodytus daiktus. Jis pripažįsta, kad iš buto paėmė tik tuos daiktus, kuriuos sulaikius pas jį surado policija. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad V. S. pagrįstai inkriminuotas visas kaltinime nurodytas turtas, kurį jis pasisavino iš S. F. buto. Iš V. S. 2004 m. gruodžio 14 d. apklausos protokolo matyti, kad iš nukentėjusiosios buto jis paėmė alkoholinius gėrimus ir buto raktus, ar paėmė ką nors daugiau, neprisimena. Byloje nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 13 d. vakare į S. F. butą pirmiausia pateko Z. F. , I. F. ir V. K. . Jie pamatė, kad bute buvo viskas išvartyta ir išmėtyta, o virtuvėje ant grindų guli negyva S. F. , todėl iškvietė policiją. Iš šių aplinkybių matyti, kad po nukentėjusiosios nužudymo bute niekas daugiau, išskyrus V. S. , nebuvo ir negalėjo būti, nes nuteistasis išeidamas užrakino jo duris. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute rasta didelė netvarka: sujaukti kilimai, išvartytos kėdės, stalas, patalynė, daiktai, koridoriuje sujaukti kiliminiai takai, prie spintos numesta sulaužyta taburetė, ant jungiklių į vonią ir tualetą taip pat ant įėjimo į butą lauko durų vidinės pusės ties rankena yra raudonos spalvos sudžiuvusio skysčio. Ties koridoriaus ir virtuvės riba stovinčio šaldytuvo dešinė pusė kiek atitraukta nuo sienos, virtuvėje nuverstas stalas, tarp jo ir sienos išmėtytos indų šukės. Miegamajame ant lovos sujaukta patalynė ir numesta moteriška rankinė, kuri išversta bei išmėtyti S. F. priklausantys dokumentai, įvairūs popieriai. Miegamajame taip pat sujauktas kilimas, atidarytos spintos durys ir prie jų ant grindų išmėtyti įvairūs smulkūs daiktai (t. 1, b. l. 8-18). Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, taip pat 2005 m. vasario 28 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad sulaikius V. S. iš jo buvo paimti trys alkoholinių gėrimų buteliai dėžutėse ir vienas butelis be dėžutės, mobiliojo ryšio telefono aparatas „Nokia 6230“, „Hansabanko“, „Maestro“ kortelė, išduota G. F. vardu, „Snoro“ banko „Master Card“ kortelė, išduota S. F. vardu, Vilniaus banko kortelė „Visa Electron“, išduota S. F. vardu, „Norfos“ nuolaidų kortelė, „Impulso“ klubo nario kortelė, „Kikos“ nuolaidų kortelė, „Saulutės“ pirkėjo kortelė, dviejų raktų ryšulys su automobilio signalizacijos pultu ir odine raktų laikykle, 4 raktų ryšulys, geltonos spalvos žiebtuvėlis, akiniai metaliniais rėmeliais (t. 1, b. l. 139-169). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, V. S. parodymais apie daiktus, pagrobtus iš S. F. buto, galima remtis tik tiek, kiek juos patvirtina kiti įrodymai ir kiek jie neprieštarauja bylos medžiagai.

Tai, kad S. F. savo bute laikė grynųjų pinigų, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė nukentėjusioji Z. F. , taip pat liudytoja G. T. Z. F. teigė, kad Svetlana už 20 000 Lt buvo nusipirkusi žemės sklypą šalia tėvų sodo ir ruošėsi statytis namą. Apie 80 000 litų dukra laikė namuose plastikiniame permatomame voke kupiūromis po 200, 500 litų, dalis iš jų buvo eurais ir doleriais, taip pat turėjo įvairių papuošalų (t. 1, b. l. 64-68, t. 3, b. l. 191-192). Liudytoja G. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad S. F. taupė pinigus namo statybai, nukentėjusioji jai sakė, jog pinigus laiko po šaldytuvu. Ji taip pat parodė, kad nužudytoji mėgo puoštis ir turėjo daug auksinių dirbinių (t. 1, b. l. 101-103, t. 3, b. l. 196-197). Tai, kad S. F. anksčiau buvo įsigijusi žemės sklypą ir ruošėsi statytis namą, turėjo auksinių papuošalų, nurodė ir nukentėjusioji I. F. bei liudytoja I. I. (t. 3, b. l. 193-194, 197-198). Šie nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, jog po nužudymo iš S. F. buvo pagrobta ne mažiau kaip 80 000 litų pinigų suma, neprieštarauja kitai bylos medžiagai. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)auditoriai“ pažymų matyti, kad 2002-2004 metais S. F. uždirbo 214 386,28 Lt (t. 1, b. l. 76-80) Iš byloje esančių S. F. einamosiose sąskaitose vykdytų operacijų išrašų taip pat matyti, kad nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. iš Vilniaus banko bankomato, esančio Verkių g. 29, Vilniuje buvo išimta 1 000 Lt suma (t. 1, b. l. 57). Atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai apie turtą, pagrobtą iš S. F. buto, yra nuoseklūs, juos iš dalies patvirtina kitos nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, taip pat kita bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas mano, jog nėra pagrindo netikėti šiais parodymais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent V. S. iš nužudytosios S. F. pagrobė 80 000 litų, auksinius dirbinius ir kitus kaltinime išvardintus daiktus. Kadangi po nužudymo viso V. S. pagrobto turto bendra vertė sudaro 86 413 Lt, o ši suma viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl laikytina, jog V. S. pagrobė didelės vertės svetimą turtą (BK 190 straipsnis) ir ši jo veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Apeliantas mano, kad jam paskirta neteisinga ir per griežta bausmė. Teigia, jog paskelbus nuosprendį daugiausia laiko praleidžia Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Dėl sveikatos būklės jam per sunku atlikti paskirtą bausmę, todėl, nuteistojo manymu, teismas turi atsižvelgdamas į jo sveikatos būklę peržiūrėti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nuteistojo veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuoja į BK 129 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, todėl V. S. iš naujo skiriama bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes V. S. , vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo reikalavimais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatomis. Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad V. S. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatitaisomas pasekmes, taip padarė ypatingą žalą nukentėjusiosioms ir visuomenei. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus. Abu nusikaltimai padaryti tiesiogine apibrėžta tyčia ir yra baigti. V. S. nužudė S. F. kilusio konflikto metu iš pykčio, o daiktus pagrobė dėl savanaudiškų paskatų. Tačiau teismas, V. S. skirdamas bausmę, neatsižvelgia į vagystės savanaudiškas paskatas, kadangi jos yra įvertintos kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Vertinant V. S. asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, tačiau, būdamas jauno amžiaus ir darbingas, niekur nedirbo, girtavo. Apeliantas prašo teismą skiriant bausmę įvertinti jo sveikatos būklę. Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės metu V. S. buvo diagnozuotas mišrus asmenybės sutrikimas, dėl kurio jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ir už savo veiksmus gali atsakyti. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės rašto matyti, kad V. S. 2008 m. du kartus gydėsi šioje ligoninėje, jis gauna tinkamą gydymą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija mano, jog V. S. sveikatos būklė nėra bloga ir negali turėti ypatingos reikšmės skiriamai bausmei. Atsižvelgiama į tai, kad nužudytoji buvo ilgametė V. S. draugė, kuri palaikė su juo artimus santykius, rūpinosi juo (duodavo pinigų, buvo suradusi jam darbą, lankė ligoninėje ir t. t.). V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nors V. S. teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimą, tačiau jis neatskleidė beveik jokių esminių nusikaltimo padarymo aplinkybių, todėl teismas tokio prisipažinimo negali vertinti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nuteistasis nurodė, kad nusikaltimo dieną prieš nueidamas pas S. F. į namus išgėrė 3 butelius alaus. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. sunkus girtumas buvo nustatytas jau padarius nusikaltimą, praėjus tam tikram laiko tarpui, todėl teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę sunkinančia.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas išvardintas aplinkybes, skiriamos bausmės pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dydį parenka skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kadangi po nusikaltimo padarymo buvo pakeistas baudžiamasis įstatymas ir griežtėjo BK 129 straipsnio 1 dalies bei 178 straipsnio 3 dalies sankcijos, todėl bausmės skiriamos pagal 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakciją. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, V. S. skiriama sankcijos vidurkį atitinkančios bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatomis, paskirtos bausmės subendrinamos iš dalies sudedant.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nuosprendį pakeisti:

V. S. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcijos).

V. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) paskirti 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

V. S. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) paskirti 3 (trejų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, šias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir V. S. nustatyti galutinę subendrintą 11 (vienuolikai) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.