Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1546-582/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-19
Bylos Nr.
1S-1546-582/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Nuteistasis
D. P.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1546-582/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. birželio 8 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P., gim. (duomenys neskelbtini), 2009-05-07 Uddevallos miesto apylinkės teismo nuteistas pagal Švedijos Karalystės Baudžiamojo įstatymo dėl bausmių už narkotikų nusikaltimus (1968:64), kontrabandos įstatymo 6 paragrafo 3 dalis ir 14 paragrafas (2000:1225) bei baudžiamojo kodekso 23 skyriaus 1 paragrafas, galutine bausme – 10 metų laisvės atėmimo. 2009-06-25 Vakarų Švedijos regiono apeliacinis teismas paliko galioti apylinkės teismo nuosprendį. 2010-12-22 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi Švedijos Karalystės Uddevallos miesto apylinkės teismo 2009-05-07 nuosprendžiu skirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 2 d., 260 str. 3 d., ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 10 metų.

Bausmės pradžia – 2009-08-04, bausmės pabaiga – 2019-01-23.

Komisija 2015 m. birželio 8 d. priėmė nutarimą Nr. 93-467, kuriuo nutarė nuteistajam D. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, neatlikus 3 metų 7 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į Komisijos nutarimą, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorė R. B., nuteistojo D. P. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepritarė.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo D. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad duomenų išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomu suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Nuteistasis D. P. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2015 birželio 8 d. nutarimą Nr. 93-467 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo argumentas apie tai, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą ir paleisti jį iš pataisos įstaigos lygtinai. Taip pat nesudaro pagrindo atsisakyti Komisijos nutarimą ir apylinkės teismo nutarties nuoroda apie tai, jog „nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra pakankamai didelė - 3 m. 7 mėn. 19 d.“. Yra netikslūs, nepagrįsti ir net neteisėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties argumentai, kuriuose nurodoma, jog “nors nuteistasis D. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, tačiau už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas pakankamai neįvertino Komisijos pateiktų argumentų bei teisės aktuose numatytų lygtinio paleidimo galimybių, o taip pat ir oficialių duomenų, reikšmingų sprendžiant šiuo atveju jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taip pat nurodo, kad skundžiamos nutarties faktinio pobūdžio argumentas (kad jis bausmės atlikimo metu nesistengė elgtis nepriekaištingai), nesudaro pagrindo atsisakyti paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo nuomone, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį visiškai neįvertino ir net nevertino jo pastangų per visą bausmės atlikimo laiką integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu Lietuvos Respublikos piliečiu bei jo šeimyninės padėties. Dėl to nuteistasis mano, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis nėra pagrįsta ir turi būti panaikinta, o Komisijos nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas ir turi būti patvirtintas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. P. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. P. atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo D. P..

Pažymėtina, kad Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 10 metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam ilgalaikiu laisvės atėmimu. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. O teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo skunde nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo paskatintas, galiojančių nuobaudų neturi, leidžia teismui spręsti tik apie tai, kad jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad ir paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Priešingai nei teigia nuteistasis, jog nusikalstama veika už kurią jis atlieka bausmę, jokiu būdu negali būti vertinama sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, pažymėtina, kad svarstant lygtinio paleidimo klausimą, įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, nors apeliantas skunde nurodo, kad teismo nurodyta aplinkybė, kad jo neatlikta bausmės dalis dar pakankami didelė - prieštarauja BVK 157 str. nuostatoms, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, būtina įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, kadangi teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Ir teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas, su kuo nesutinka nuteistasis.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino, kad nuteistasis D. P. bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, t.y. už didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą. Nusikaltimo pobūdis, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, kriminogeniniai veiksniai (ankščiau teistas du kartus (teistumai išnykę), nuteistasis nuolat pasirenka situacijas, kurios didina pakartotinio nusikalstamumo riziką, susirūpinimas dėl statuso draugų kompanijoje ir bičiulių nuomonės, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, savo elgesį pateisina lygindamas jį su kitų nusižengimais, palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, emociškai svarbiose situacijose yra linkęs elgtis impulsyviai), jo pakartotinio nusikalstamumo rizika (58 balai - vidutinė), neleidžia teismui daryti išvados, jog D. P. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, kurie yra neišvengiamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės rezultatas.

Pažymėtina, kad teismas nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamos veikos padarymą skiria tokią bausmę, kuri, teismo nuomone, yra būtina bausmės tikslams užtikrinti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimas, tai yra lygtinio paleidimo taikymas, galimas tik neabejotinai įsitikinus, kad bausmės tikslai, net ir neatlikus visos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, jau yra pasiekti ir paleidus nuteistąjį lygtinai nebus pažeistas teisingumo principas. Taip pat pažymėtina, kad teisingumo principas praktiškai įgyvendinamas ne teismo nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, o tuomet, kai nuteistas asmuo atlieka tokią bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo D. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo D. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas