Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui R. F. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 str. 2 d., teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2019 m. vasario 4 d. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas R. F., kuris vairavo transporto priemonę Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu, atsakovo valdoma transporto priemonė Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta pas ieškovą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas transporto priemonės Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui išmokėjo 426,11 Eur dydžio išmoką už padarytą žalą eismo įvykio metu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo (Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo)“ 59 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako pasišalino iš įvykio vietos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina visa sumokėta draudimo išmoka, t.y. 426,11 Eur žalos atlyginimo, regreso teise (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.6 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsni 2 ir 3 dalys, 6.270 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 59 punktas).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (426,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovui iš atsakovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 3,72 Eur pašto išlaidų, jos pagal LR CPK 96 str. nuostatas priteistinos iš atsakovo valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Gjensidige“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Gjensidige“ (į. k. 110057869) iš atsakovo R. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) 426,11 Eur (keturių šimtų dvidešimt šešių eurų ir 11 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (426,11 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo R. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,72 Eur (tris eurus 72 ct) pašto išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos”, LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.