- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- e2-3-370/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01087-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Investena“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės A. R. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investena“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. R. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Investena“ (toliau – ir atsakovė) 210 000 Eur skolą, 462 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. rugsėjo 20 d. sudarė paskolos sutartį Nr. AR1 (toliau – paskolos sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 210 000 Eur paskolą, o atsakovė įsipareigojo iki 2024 m. rugsėjo 30 d. grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas, tačiau atsakovei tinkamai paskolos sutarties neįvykdė ir liko skolinga 210 000 Eur ir 462 Eur palūkanų.
3. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį ir (ar) kitą ilgalaikį materialų turtą, turimas kitų juridinių asmenų UAB „Gustum“, UAB „Hermis fund management“ ir UAB „Baltijos žemės fondas“ akcijas, o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, taip pat banko bei kitų kredito įstaigų sąskaitose 210 462 Eur sumai, uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti, vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis lėšomis, išskyrus pinigines operacijas, susijusias su privalomų mokesčių mokėjimu valstybei ir atsiskaitymu su atsakovės darbuotojais, nedraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškinio suma yra didelė, taip pat yra tikimybė, kad atsakovė, siekdama išvengti skolos sumokėjimo, gali paslėpti jai priklausantį turtą. Todėl siekiant užtikrinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė pateikė įrodymus, nurodė teisinius motyvus, padarė išvadą, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė konkrečių argumentų ir įrodymų apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kuriais būtų siekiama paslėpti turimą turtą, perleisti jį kitiems asmenims ar apsunkinti ir dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovė laiku neatsiskaito su ieškove ir, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, net ir esant didelei reiškiamo reikalavimo sumai, pačios savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovės elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra nesąžiningas.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Teismas neatsižvelgė, kad: 1) atsakovė neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, 2) 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis atsakovė atsiskaitomosiose banko sąskaitose turėjo 46 315,58 Eur, 3) atsakovė 2023 m. suteikė paslaugų už 15 000 Eur, 4) atsakovė 2023 m. vykdant veiklą patyrė 145 633,88 Eur nuostolius. Nurodyti duomenis patvirtina, kad atsakovė, sudariusi paskolos sutartį, elgėsi nesąžiningai, nes paskolos sutarties sudarymo metu žinojo, jog negalės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ieškovei.
7.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės sąžiningumą, objektyviai neįvertino aplinkybės, kad atsakovė 2024 m. kovo 28 d. perleido 2 639 000 Eur vertės UAB „Kelio ženklai“ akcijas, 2024 m. balandžio 26 d. perleido 400 000 Eur vertės UAB „Gustum“ akcijas, tačiau su ieškove pagal paskolos sutartį neatsiskaitė. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ieškovės atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
11. Kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas preliminariai turi įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Ieškovė atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, tačiau ginčija teismo padarytą išvadą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
12. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė atsakovės nesąžiningumo faktą grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie jo pridėtais rašytiniais įrodymais. Ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovei dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, grėsmę teismo sprendimo įvykdymui sieja su ieškinyje aprašytais, jos vertinimu, atsakovės nesąžiningais veiksmais, t. y. atsakovė perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias kitų bendrovių akcijas. Taip pat ieškovė nurodo, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, nes atsakovės turtinė padėtis yra bloga, bendrovė veikia nuostolingai.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Turto arešto taikymas atsakovės turto masės nepadidina, todėl, nei didelė ieškinio suma, nei galbūt prasta atsakovės finansinė padėtis, nėra aplinkybės, leidžiančios automatiškai taikyti turto areštą.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. rugsėjo 20 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 210 000 Eur paskolą, o atsakovė įsipareigojo iki 2024 m. rugsėjo 30 d. grąžinti ieškovei suteiktą paskolą ir sumokėti 11 proc. metines palūkanas už negrąžintą pradinę paskolos sumą. Atsakovė, po paskolos sutarties sudarymo, 2024 m. kovo 28 d. perleido jai priklausančias UAB „Kelio ženklai“ 9 100 000 vnt. vardines paprastąsias akcijas (akcijos nominali vertė – 0,29 Eur). Atsakovė 2024 m. balandžio 22 d. ieškovei pervedė 14 300 Eur (12 021,86 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų) paskolos palūkanų. Atsakovė 2024 m. balandžio 26 d. perleido jai priklausančias UAB „Gustum“ 400 000 vnt. vardines paprastąsias vardines akcijas (akcijos nominali vertė – 0,29 Eur). Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 30 d. ieškovei pervedė 8 800 Eur paskolos palūkanų. Atsakovei sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdžius, ieškovė 2024 m. spalio 2 d. pareiškė ieškinį (žr. šios nutarties 1 punktą). Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą už akių – patenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 210 462 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo paskolos grąžinimo datos (2024 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 4 091 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, atsakovei asmeninės nuosavybės teise nepriklauso nekilnojamasis turtas. Pagal UAB „Investena“ pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė 2023 m. patyrė 145 634 Eur nuostolių.
15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir vertindamas ieškovės nurodytus argumentus prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė galėtų būti nesąžininga ir vengtų įvykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti šioje byloje teismo sprendimą.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė, siekdama išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias UAB „Gustum“ ir UAB „Kelio ženklai“ paprastąsias vardines akcijas, yra neaktuali sprendžiant klausimą dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Visų pirma, pažymėtina, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės galimas nesąžiningumas šalių tarpusavio santykiuose, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovės veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tokiu būdu, jog būtų apsunkintas ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Šiuo atveju ieškovė argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė (CPK 178 straipsnis), nes vien aplinkybė, kad atsakovė po paskolos sutarties sudarymo perleido UAB „Gustum“ ir UAB „Kelio ženklai“ paprastąsias vardines akcijas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes akcijų perleidimo metu nebuvo suėjęs paskolos grąžinimo terminas, taip pat atsakovė, sumokėdama ieškovei 23 100 Eur palūkanas, iš dalies vykdė paskolos sutartį.
18. Atskirai pažymėtina, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nepagrindžia poreikio taikyti atsakovo turto areštą. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanoma galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1199-553/2020). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas dėl objektyvių su to asmens turtine padėtimi susijusių aplinkybių, o ne dėl to, kad byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).
19. Taigi, sprendžiant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones esminės reikšmės turi aplinkybė, ar asmuo, kurio atžvilgiu siekiama taikyti šiuos apribojimus, yra sąžiningas, o ne jo turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju ieškovė, turėdama pareigą pateikti teismui konkrečius duomenis apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu, tokių įrodymų į bylą nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu byloje nėra duomenų apie tikėtiną atsakovės nesąžiningumą ir jos siekį išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o vien didelė ieškinio suma ir aplinkybė, kad atsakovė praeityje pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias kitų įmonių paprastąsias vardines akcijas, nelemia grėsmės būsimo, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimo. Pažymėtina, kad skolininko neatsiskaitymas su kreditoriumi yra pagrindas kreditoriui kreiptis į teismą, o ne prielaida teismui automatiškai taikyti skolininko turto areštą.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nes pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu ieškovės prašymo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nevertino, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė. Todėl, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, nenustačius duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, kaip jis yra suprantamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, nėra pagrindo ieškovės atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.