Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui, - Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkui Sidui Šumskiui, išnagrinėjusi

A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nedirbančio, nevedusio, teisto,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja J. J. 2013 m. balandžio 22d. A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 75P-2516094-13 dėl to, kad jis, t. y. A. B. 2013 m. kovo 24 d., apie 01.20 val. (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, būdamas namo kieme, telefonu žinomai melagingai iškvietė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio ekipažą – patrulius N. M. ir A. Ž., pranešdamas, kad E. J., gyvenantis Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini)-2, į namus neįsileidžia savo sugyventinės L. P., tuo A. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 186 straipsnyje.

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas, Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas Sidas Šumskis prašo prie bylos pridėti garso įrašą, kuriame yra užfiksuotas telefoninis pranešimas, kur A. B. kviečia policijos pareigūnus ir pareiškė, kad pirmiausia norėtų išklausyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. teismo posėdžio metu prisipažino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje įvykdęs jam inkriminuojamą teisės pažeidimą ir paaiškino, kad buvo pas E. J.. Jie gėrė sidrą, L. P. ir E. J. pradėjo dėl kažko ginčytis ir juos E. J. varė lauk. E. J. buvo iškvietęs policiją. Kai išvažiavo policija, pagalvojo, kur ta moteris eis, ir iškvietė policiją. Kai išėjo, jis L. P. paklausė, kur gyvena. Ji pasakė, kad už 16 kilometrų. Jis tik pats galvojo, kad ji yra sugyventinė, todėl taip ir pareigūnams pasakė, mat jie kartu buvo. L. P. neprašė jo skambinti. Pats taip sugalvojo, nes negalėjo jos į namus vestis, nes nebuvo jo draugė ar kas nors. Kai atvažiavo policija, jis pasakė, kad tos moters neįleidžia į namus, ir išėjo. Nematė, ar E. J. įleido į namus. Jis norėjo padėti moteriai ir galvojo, kad sako teisybę. Į policiją tam, kad pameluotų, neskambino.

Liudytoja L. P. parodė, kad ji su A. B. buvo pas E. J. E. J. iškvietė policiją, nes norėjo juos išvaryti, mat norėjo eiti miegoti. Jie pas E. J. gėrė. Konflikto nebuvo jokio, tik E. J. norėjo, kad jie išeitų, o jie nėjo, todėl jis iškvietė policiją. Policija juos pavežė iki M. gatvės ir paleido. Jie sugrįžo atgal ir pasibeldė pas E. J. kaimyną. Antrą kartą A. policiją kvietė tam, kad ją E. J. įleistų į vidų. Ji E. J. yra draugė, ne sugyventinė. Tuo metu, kai vyko tas įvykis, buvo atvažiavusi trumpam. Mano, kad policija buvo kviečiama nepagrįstai. Ji A. B. kviesti policiją neprašė. A. B. gal ir pagalvojo, kad yra sugyventinė, jeigu telefonu ją pavadino žmona. Ji neatsimena, kaip telefonu su policija kalbėjo. Sakė, kad neįleidžia į namus.

Liudytojas E. J. parodė, kad įvykio datos nepamena, galėjo būti, kad tai vyko 2013 m. kovo 24 d. Pas jį namuose buvo A. B. ir L. P. Gėrė kavą ir sidrą. Buvo girtas. Po kiek laiko paskambino policijai, norėdamas, kad jie išeitų. Jam atrodo, kad jie nenorėjo išeiti. L. P. jam buvo kaip meilužė, kartu negyvena. Ji gyvena pas mamą, tik kartais ateina. Policija juos išvedė ar išvežė. Jeigu jie antrą kartą kvietė policiją ir beldėsi, jis nieko nežinojo, nes miegojo. Su A. B. yra draugai. Mano, kad jis nežinojo, kokie jo santykiai su L. P. A. pas jį tada buvo pirmą kartą. Gal jis ir galėjo pagalvoti, kad Laima yra sugyventinė. Mat, kai jis atėjo, L. jau buvo pas jį.

Iš telefoninio pranešimo garso įrašo matyti, kad A. B. skambina į policija ir praneša, kad L. mieste vyras neįsileidžia žmonos į namus, tačiau negali pasakyti adreso. Policijos pareigūno prašymu, telefoną perduoda kabėti moteriai. Moteris – L. P. patvirtina, kad jos neįsileidžia į namus ir pasako adresą - (duomenys neskelbtini).

Iš 2013-04-22 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 75P-2516094-13 matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. su protokolu buvo supažindintas, jį pasirašė, savo paaiškinime nurodė, kad su padarytu pažeidimu sutinka, dėl jo nuoširdžiai gailisi (1 b. l.).

Iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato policijos pareigūnės N. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-03-24 apie 01.20 val. buvo gautas pranešimas, kad Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) sugyventinis neįsileidžia į namus. Nuvykus išsiaiškino, kad policiją kvietė L. P., kuri teigė, kad negali įeiti į namus, kadangi girtas sugyventinis neįsileidžia, miega. (2 b. l.).

Iš E. J. paaiškinimo matyti, kad 2013-03-24 apie 00.10 val. jis išsikvietė policijos pareigūnus, nes norėjo, kad iš jo namų išeitų nepageidaujami asmenys. Sulaukęs policijos pagalbos, išprašė nepageidaujamus asmenis ir nuėjo miegoti. Apie tai, kad L. P. dar kartą pati iškvietė policijos pareigūnus, nieko nežino (3 b. l.).

Iš L. P. paaiškinimo matyti, kad 2013-03-23 apie 16 val. atvažiavo pas E. J.. Tą patį vakarą apie 18 val. pas jį atėjo A. B. Ji su E. J. susipyko ir jis jai ir A. B. liepė išeiti, tačiau jie nėjo, todėl E. J. iškvietė policiją. Išvažiavus policijai, po kurio laiko A. B. paskambino į policiją ir pasakė, kad jos sugyventinis neįsileidžia į namus (5 b. l.).

Iš paties A. B. paaiškinimo matyti, kad 2012-03-24 po pietų jis nuėjo pas E. J. į namus, kai nuėjo, ten buvo kažkokia moteris vardu Laima, ten gėrė sidrą. E. J. su L. ėmė pyktis ir jiems liepė išeiti, tačiau jie išeiti neskubėjo, todėl E. J. iškvietė policiją. Išvažiavus policijai, jis su L. buvo lauke, jis manė, kad L. yra E. J. sugyventinė, todėl jis paskambino į policiją, norėdamas, kad E. J. ją įsileitų (5 b. l.).

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato, atstovas – Prevencijos poskyrio viršininkas Sidas Šumskis pareiškė, kad išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, matyti, kad A. B. neiškvietė policijos žinomai melagingai, nes jis galėjo suprasti, kad asmenys yra sugyventiniai, nes tai patvirtino ir pati L. P., kuri, netgi ir skambindama telefonu policijai, nurodė, kad ji gyvena S. D. ir (duomenys neskelbtini), tai yra tuo adresu, kur vyko konfliktai. Prašo netraukti A. B. administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį.

A. B. pareikštas kaltinimas dėl žinomai melagingo policijos iškvietimo yra neįrodytas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT 2007-01-26 nutartis Nr. N663-156/2007), įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kaip matyti iš ATPK 186 straipsnio dispozicijos, būtinasis šios veikos požymis yra žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas, t.y. minėtų tarnybų kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina šių tarnybų pagalba. Dispozicijoje esantis terminas “žinomai melagingas” apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Pagal teismų praktiką, tokiais atvejais privaloma nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog kreipdamasis į policijos pareigūnus pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis ir suvokdamas, kad kviečia policiją be priežasties, tai sąmoningai atlieka.

Teismo manymu, A. B. veikoje nebuvo būtinojo pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, pasireiškiančios specialiosios tarnybos iškvietimu, suvokiant, kad tokios tarnybos pagalba nėra reikalinga. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. specialiąją tarnybą išsikvietė, manydamas, kad būtina tos tarnybos pagalba, todėl jo veika neatitinka ATPK 186 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos būtinųjų požymių. Taip pat pažymėtina, kad asmens, kviečiančio specialiosios tarnybos pagalbą, girtumas negali būti laikomas tokio kvietimo melagingumo prezumpcija.

Išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu darytina išvada, kad policijos pareigūnė, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepagrįstai A. B. veiką kvalifikavo kaip pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje, padarymą, kadangi jo veikoje nebuvo visų būtinų nurodyto pažeidimo požymių, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. B. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str.1 d.1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnį A. B. atžvilgiu nutraukti, nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.