Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3436-946/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-23
Bylos Nr.
1-3436-946/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52015-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
G. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-245-946/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52015-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.: 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 23 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei, dalyvaujantprokurorei Alimai Petruškevičienei,kaltinamajam G. P.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, 2016 m. balandžio 7 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatyta tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. 2018 m. rugsėjo 09 d. apie 16 val., Gedimino gatvėje ties namu pažymėtu Nr. 117, Kaišiadorių mieste, vairavo H. P. priklausantį automobilį ,,Opel Vectra" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje buvo nustatyta 1,94 promilės etilo alkoholio.

G. P. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas prisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas. Parodė, kad įvykio dieną nesijautė neblaivus. Alkoholį buvo vartojęs iš vakaro bei įvykio dieną buvo išgėręs tik alaus. Policija jį sustabdė po pietų. Automobilis, kurį vairavo įvykio metu, yra tėvo. Dieną prieš tai buvo paėmęs iš jo automobilio raktelius. Raktelius iš tėvo pasiėmė rugsėjo 8 d., o rugsėjo 9 d. prašė leisti važiuoti. Nežino, ar tėvai žinojo, kad jis bus neblaivus, kai vairuos automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Be G. P. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, yra visiškai įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais:

Liudytojas H. P. parodė, kad sūnui G. P. davė automobilio dokumentus ir raktus iš vakaro. Neklausinėjo kam jam reikia automobilio. Nežinojo ar jis norėjo važiuoti kažkur tą pačią dieną. Kai jis pasiėmė raktelius, tai buvo blaivus. Iš karto jis nesiruošė važiuoti, jam reikėjo automobilio rytdienai. Kitą dieną jis lyg buvo iš ryto atėjęs, kalbėjosi. Pasirodė jis normalus, neatrodė neblaivus, gėrė kartu kavą. Jo nieko neklausė, nes jis neatrodė neblaivus. Jeigu būtų buvęs girtas, nebūtų leidęs vairuoti automobilio.

Liudytoja Gintarė Vidugirytė parodė, kad 2018 m. rugsėjo 09 d. apie 16 val. jai dirbant kartu su Kaišiadorių r. PK reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu M. V., Gedimino g. ties namu Nr. 117 Kaišiadorių m., buvo pastebėtas įtartinai manevruojantis automobilis „Opel Vectra“ valst. nr. (duomenys neskelbtini), todėl buvo nutarta minėtą automobilį sustabdyti ir patikrinti. Privažiavus prie minėto automobilio, jo viduje už vairo sėdėjo G. P., o priekinėje keleivio sėdynėje-E. Š.. Kadangi nuo vairuotojo G. P. sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl buvo patikrintas alkotesteriu jo blaivumas ir nustatytas 1,93 promilių girtumas. Prieš patikrą G. P. buvo pasiteirauta ar jis 15-20 min. bėgyje nevartojo alkoholio, nerūkė, negėrė. G. P. buvo pristatytas į Kaišiadorių ligoninę kraujo mėginiui paimti, o automobilis „Opel Vectra“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę.( b. l. 12)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti , kad įvykio vieta yra Gedimino g. ties namu Nr. 117 Kaišiadorių m. Sustabdytas automobilis OPEL VECTRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini),( b. l. 6), kuris buvo apžiūrėtas ( b. l. 20-) ir grąžintas saugoti savininkui H. P.. ( b. l. 31 )

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad G. P. 2018-09-09 16 val. 03 min. nustatytas 1,93 promilių girtumas. ( b. l. 49 )

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr.T-A 9176/2018(01) nurodyta, kad G. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 1,94 promilės etilo alkoholio.( b. l. 54)

Iš Kauno teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus rašto matyti, kad automobilio "Opel Vectra" valst. nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina yra 1080 €.( b. l. 16)

Kaltinamojo G. P. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis G. P. 2018 m. rugsėjo 09 d. apie 16 val., Gedimino gatvėje ties namu pažymėtu Nr. 117, Kaišiadorių mieste, vairavo automobilį, kai jo kraujyje buvo nustatyta 1,94 promilės etilo alkoholio. Kaip nustatyta remiantis informacija apie registruotas kelių transporto priemones, jis vairavo savo tėvui H. P. priklausantį automobilį ,,Opel Vectra" valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, kaltinamasis G. P. suvokė, kad įvykio metu yra neblaivus, nes tiek įvykio išvakarėse, tiek ir įvykio dieną vartojo alkoholį, ir dėl to negali vairuoti automobilio. Tačiau nežiūrint to, įvykio metu vairavo savo tėvui priklausantį automobilį, kurį buvo pasiėmęs su jo žinia. Tai patvirtina, kad kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti. Tai reiškia, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas G. P. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau neteistas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Bausmės dydis nustatytinas artimas šios bausmės dydžio minimumui. Kadangi byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pagrindo sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu nėra.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, šiuo nauju nuosprendžiu nustatytinas trumpesnis nei maksimalus (3 metams).

Sprendžiant dėl nusikaltimo padarymo metu naudoto automobilio konfiskavimo pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. P. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant jo tėvui priklausantį automobilį. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad minėtos transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad nagrinėjamu atveju G. P. įvykio metu vairuota transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią dar vienam galimam pakartotiniam G. P. nusikalstamumui, ši transporto priemonė turėtų būti konfiskuojama. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Tačiau šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu transporto priemonė nuosavybės teise priklausė ne pačiam kaltininkui G. P., o kitam asmeniui – jo tėvui H. P., ką patvirtina informacija apie registruotas kelių transporto priemones. Taip pat ištirti įrodymai patvirtina, kad H. P. nebuvo leidęs G. P. važiuoti jam priklausančiu automobiliu esant neblaiviam, nežinojo, kad įvykio dieną jis yra pavartojęs alkoholio, o žinodamas apie tai nebūtų iš viso leidęs juo pasinaudoti. Tai patvirtina, kad H. P. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad G. P. vairuodamas jam priklausantį automobilį su juo gali padaryti nusikaltimą. Tokiu atveju kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas netaikytinas. Todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti iš kaltininko G. P. konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kadangi ištirti įrodymai patvirtina, kad automobilio "Opel Vectra" valst. nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina yra 1080 € ( b. l. 16), tai iš G. P. išieškotina atitinkamai transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, šiuo atveju tai 1080 eurų.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 51 minimalių gyvenimo lygių (MGL) (2550 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į G. P. paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d., šias dvi dienas laikinojo sulaikymo prilyginant 4 MGL baudai ir nustatyti, kad likusi neatlikta bausmė pagal šį nuosprendį yra 47 MGL (2350 Eur) bauda.

Paskirti G. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. (BK 68 straipsnis).

Išieškoti valstybės naudai iš G. P. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1080 eurų (BK 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys).

Automobilį "Opel Vectra" valst. nr. (duomenys neskelbtini), perduoti H. P. disponuoti savo nuožiūra.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, paskirtas G. P. ikiteisminio tyrimo metu, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti G. P., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis