- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-10
- Bylos Nr.
- I-909-0484/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Ina Kirkutienė, Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- B. Ž., J. D.
- Atsakovas
- Lietuvos gyventojų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Renatai Paukštaitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. Ž. ir J. D. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius 2008-11-27 įsakymu Nr. 1V-204 nepripažino B. Ž. nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso (b. l. 59).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius 2008-11-27 įsakymu Nr. 1V-204 nepripažino J. D. nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso (b. l. 85).
Šalies argumentai
Pareiškėjos B. Ž. ir J. D. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2008-11-27 įsakymą Nr. 1V-204 dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo B. Ž.; Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2008-11-27 įsakymą Nr. 1V-204 dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo J. D. bei įpareigoti atsakovą pripažinti B. Ž. ir J. D. tremtinių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisinį statusą (b. l. 3-4).
Pareiškėjos skunde nurodė, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2008-05-26 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. D. ir B. Ž., jų motina S. M. ir brolis V. M., vengdami ištrėmimo, slapstėsi ir negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje. Pažymėjo, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas asmens - tremtinio, nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso gavimui. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir apeliacine tvarka apskųstas nebuvo.
Pareiškėjos mano, kad atsakovas nepateikdamas atsiliepimo į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paliko klausimą spręsti teismo nuožiūra ir faktiškai tam neprieštaravo. Pažymėjo, jog Plungės rajono apylinkės teismo 2008-05-26 sprendimas, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CK 8 str.). Pareiškėjų teigimu, šiuo teismo sprendimu įrodyti konkretūs faktiniai duomenys, pagrindžiantys jų nukentėjimo nuo okupacijos sąlygas, kurios yra identiškos Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau – Įstatymas) numatytoms. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., politiniais kaliniais ir jiems prilyginti asmenys laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu ar mirties bausme pagal Rusijos SFSR baudžiamojo kodekso 58 ir Lietuvos SSR baudžiamojo kodekso 62 straipsnius, taip pat kitus Sovietų Sąjungos respublikų baudžiamųjų kodeksų analogiškus straipsnius, politiniais motyvais varžančius žmogaus ir piliečių teises bei laisves.
Pareiškėjų teigimu, Lietuvos generalinė prokuratūra 2007-02-26 rašte Nr. 12.2-574 (70-R06) nurodydama, kad jų tėvas K. M. SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo 1948-05-29 nutarimu buvo nubaustas už dalyvavimą kontrrevoliuciniame sukilėlių būryje ir baudėjišką veiklą prieš sovietinius piliečius pagal tuometinės RSFSR BK 58la str., prilygino jo statusą politinio kalinio statusui. Pažymėjo, kad naujoje Įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2008-01-01, tremtiniais yra pripažįstami tam tikri asmenys, nurodyti įstatyme, tarp kurių ir nepilnamečiai įkalinto politinio kalinio vaikai, kurie su kitais šeimos nariais, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Pastarasis juridinę reikšmę turintis slapstimosi faktas nustatytas teismo sprendimu, todėl komisijos turi būti pripažintas, o joms suteiktas nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statusas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau - LGGRTC) su pareiškėjų skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pripažinti B. Ž. nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinio statuso pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėja nebuvo įrašyta į tremiamųjų sąrašus. Atsakovas pažymėjo, kad pateiktame gimimo liudijimo nuoraše pareiškėjos tėvo pavardė nenurodyta. Tačiau net jei tėvas ir būtų nurodytas, pripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinio statuso jai negalima būtų, nes Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsisakė išduoti K. M. pilietinių teisių atkūrimo pažymėjimą.
Atsakovas nurodė, kad pripažinti pareiškėjai J. D. nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėja nebuvo įrašyta į tremiamųjų sąrašus. Pripažinti pareiškėjai nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinio statuso pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėja nepateikė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pilietinių teisių atkūrimo jos tėvui K. M. pažymėjimo (b. l. 31-32).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2008-05-26 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. D. ir B. Ž., jų motina S. M. ir brolis V. M., vengdami ištrėmimo, slapstėsi ir negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje (b. l. 22-23).
Pareiškėja B. Ž. pateikė LGGRTC Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijai 2008-07-04 prašymą dėl okupacijos nukentėjusio asmens - tremtinio teisinio statuso pripažinimo (b. l. 33). Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija 2008-09-17 posėdyje nutarė pasiūlyti LGGRTC generalinei direktorei nepripažinti B. Ž. nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinio statuso (b. l. 50). LGGRTC l. e. generalinės direktorės pareigas 2008-11-27 įsakymu Nr. 1V-204 ,,Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo“ nepripažino B. Ž. nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinio statuso (b. l. 59).
Pareiškėja J. D. pateikė LGGRTC Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijai 2008-07-04 prašymą dėl nuo 1939-1990 metų okupacijos nukentėjusių asmenų - tremtinių teisinio statuso pripažinimo (b. l. 61). Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija 2008-09-17 posėdyje nutarė pasiūlyti LGGRTC generalinei direktorei nepripažinti J. D. nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso (b. l. 75). LGGRTC l. e. generalinės direktorės pareigas 2008-11-27 įsakymu Nr. 1V-204 ,,Dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso nepripažinimo“ nepripažino J. D. nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso (b. l. 85).
Pareiškėjų teigimu, Centras nepagrįstai netenkino jų prašymų pripažinti nuo okupacijų nukentėjusių asmenų, tremtinių teisinį statusą.
Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas apibrėžia nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacinių valdžių politiniais ar kilmės (politiniais, religiniais, tautiniais, socialinės ar etninės kilmės ir kt.) motyvais persekiotų ir nuo 1939-1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sąvokas ir nustato nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus. Įstatymo 3 str. numatytos nuo okupacijų nukentėjusių asmenų grupės: 1) okupacinių režimų politiniais ar kilmės motyvais represuoti asmenys: a) politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys; b) tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys; c) perkeltieji asmenys; d) kiti represuoti asmenys; 2) buvę beglobiai vaikai; 3) kiti nukentėję asmenys.
Įstatymo 5 str. detaliai nustato, kokie asmenys pripažįstami tremtiniais ir tremtiniams prilygintais asmenimis. Pagal Įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat įkalintų, ištremtų ar įrašytų į tremiamųjų sąrašus asmenų nepilnamečiai vaikai, likę be tėvų globos. Įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties, jei abu tėvai buvo įkalinti, ištremti arba vienas įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus.
Kaip matyti, asmens ar jo tėvų įrašymas į tremiamųjų asmenų sąrašą yra būtinoji Įstatymo sąlyga, norint būti pripažintam arba prilygintas tremtiniui. Byloje esančioje Lietuvos ypatingojo archyvo 2001-06-01 pažymoje Nr. 2854-Ž nurodyta, kad apie pareiškėjų šeimos įrašymą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti, žinių nėra (b. l. 38). Todėl ši faktinė bylos aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad Įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. pagrindu pareiškėjos negali būti prilygintos tremtinėms.
Pareiškėjų teigimu, joms nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinis statusas turėtų būti pripažintas ir pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą (tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje), kadangi pareiškėjų tėvo K. M. statusas prilygintinas politinio kalinio statusui, o Plungės rajono apylinkės 2008-05-26 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos, vengdamos ištrėmimo, slapstėsi ir negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje.
Darbo organizavimo veiksmai, pripažįstant karių savanorių, laisvės kovų dalyvių, nukentėjusių asmenų teisinių statusus nustatyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos reglamente, patvirtintame LGGRLC generalinės direktorės 2002-01-10 įsakymu Nr. 5. Minėto reglamento 9 punkte nurodyti dokumentai, kuriuos turi pateikti asmuo, pretenduojantis į nukentėjusio nuo okupacijų asmens atitinkamą teisinį statusą. Tarp nurodytų pateikti dokumentų, būtina pateikti teisių atkūrimo pažymėjimo kopiją, patvirtintą įstatymų nustatyta tvarka. Asmeniui represuotam ne teismine tvarka, teisių atkūrimo pažymėjimą išduoda Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Byloje pateiktoje Lietuvos ypatingojo archyvo 2006-06-08 pažymoje Nr. P2-3514 nurodyta, kad K.M. buvo suimtas 1948-01-16, SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo 1948-05-29 nutarimu už dalyvavimą kontrrevoliuciniame sukilėlių būryje ir baudėjišką veiklą prieš sovietinius piliečius buvo nubaustas pagal RSFSR BK 581a straipsnį 25 metams pataisos darbų lagerio. Tačiau Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2007-02-26 raštu Nr. 12.2-574(70-R06) (civilinė byla Nr. 2-639-669/2008, b. l. 7) ir 2008-06-22 raštu Nr. 12.2-1102(70-R06) (b. l. 40) atsisakė atkurti pareiškėjų tėvui K. M. pilietines teises. Generalinė prokuratūra nurodė, kad neneigia fakto, kad K.M. buvo 1941 m. birželio mėn. sukilimo dalyvis, kovojęs prieš atsitraukiantį sovietų okupacinį režimą, tačiau konstatavo, kad K.M. sovietų represinio organo sprendimu buvo nubaustas už beginklio civilio gyventojo nužudymą, todėl pagal Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas taikyti jo atžvilgiu minėto įstatymo 1 straipsnį neturėjo pagrindo. Pagal turimus duomenis konstatuotina, kad K.M. nėra atstatytos pilietinės teisės, kurių atstatymas yra būtina sąlyga, norint būti pripažintam politiniu kaliniu ar politiniam kaliniui prilygintam asmeniui. Plungės rajono apylinkės teismo 2008-05-26 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-639-669/2008 nustatytas juridinę reikšmę turintis slapstymosi nuo ištrėmimo ir negalėjimo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje faktas nėra teisinis pagrindas pripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinį statusą. Vien negalėjimo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje fakto nepakanka, kad pareiškėjoms būtų suteiktas nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinis statusas pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą.
Įvertinus byloje surinktą medžiagą, pripažintina, kad pareiškėjoms pagrįstai buvo atsisakyta pripažinti tremtinių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisinį statusą. Skundžiami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti bei įpareigoti atsakovą pripažinti pareiškėjoms tremtinių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisinį statusą. Pareiškėjų B. Ž. ir J. D. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,
nusprendė:
pareiškėjų B.Ž. ir J. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.