Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-731-780/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-21
Bylos Nr.
1-731-780/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16244-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Kaltinamasis
A. D.
Nukentėjusysis
E. D.
Advokatai
Mečislovas Norvaišas
Baudžiamoji byla Nr. 1-731-780/2018;Proceso Nr. 1-01-1-16244-2018-1;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.3; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 21 d.Lazdijai
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka,sekretoriaujant Joanai Kardokienei,dalyvaujant prokurorei Algidai Banienei,kaltinamajam A. D. ir jo gynėjui advokatui Mečislovui Norvaišui,nukentėjusiajai E. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2018 m. balandžio 07 d., apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), esančio namo svetainėje, kilusio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo sutuoktinę E. D., apie 10 kartų užlauždamas jai rankas bei vieną kartą nustumdamas nuo sofos, tuo padarydamas kraujosruvą dešiniame dilbyje, kraujosruvą kairiame dilbyje, kraujosruvą bei nubrozdinimą kairio kelio srityje, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai E. D. fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2018 m. balandžio 07 d., apie 23 val. būnant sodyboje (duomenys neskelbtini) susipyko su žmona kai norėjo pažiūrėti į jos mobilaus ryšio telefoną siunčiamas SMS žinutes, o ji neatrakino savo telefono. Jis per jėgą suėmęs žmonos rankas bandė su jos pirštu atrakinti jos telefoną, o žmona priešinosi ir traukė savo rankas, todėl jai padarė kraujosruvas ant rankų, kurias matė grįžęs iš areštinės. Jie sėdėjo ant sofos todėl besigrumant galėjo nustumti žmoną ir nuo sofos, bet to gerai nepamena. Jis maždaug apie 3 valandas bandė tokiu būdu atrakinti žmonos telefoną, todėl jos rankas buvo stipriai suėmęs ir traukė ne vieną kartą, bet tikslaus skaičiaus negali įvardinti. Jis buvo išgėręs ir tai gal ir turėjo įtakos jo elgesiui, nes nežino ar taip būtų elgęsis blaivus. Labai gailisi dėl savo veiksmų, suprato blogai pasielgęs ir su žmona susitaikė, todėl prašo atleisti nuo atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištir­ti įrodymai:

2018-04-08 E. D. protokolas - pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2018-04-07 apie 23.30 val., jai ir vyrui A. D. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), tarp jos ir vyro A. D. įvyko konfliktas, kurio metu jos vyras užlaužė jai rankas, kad galėtų su jos pirštu atrakinti jos telefoną. Vyras rankas jai laužė daugiau negu 10 kartų, ji jautė fizinį skausmą, ant jos rankų liko kraujosruvos. Konflikto metu vyras ją taip pat nustūmė nuo lovos ir ji griūdama nusibrozdino kairės pusės kojos kelį, dėl to taip jautė fizinį skausmą. Dėl konflikto metu sukelto fizinio skausmo civilinio ieškinio savo vyrui nereikš. Konflikto metu mažametis sūnus miegoto, todėl konflikto nematė (t. 1, b. l. 1-8);įvykio vietos pažiūros protokolas, kuriame aprašyta įvykio vieta, esanti gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-27);Alytaus AVPK Lazdijų rajono PK vyriausiojo patrulio J. Š. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad nuvykę į įvykio vietą pareigūnai nustatė, kad prieš E. D. smurtavo jos vyras A. D.. Pranešėja E. D. buvo stipriai susijaudinusi ir sutrikusi, ant jos rankų matėsi kraujosruvos (t. 1, b. l. 29-32);alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 6810", Nr. ARFM-0248, patikros sertifikato Nr. 0714960, 2018-04-08 04.36 val., A. D. nustatytas 0.92 promilės girtumas (t. 1, b. l. 39-43);2018-04-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1136/2018(02), kurioje nurodyta, kad E. D. nustatytos kraujosruvos dešiniame dilbyje, kraujosruvos kairiame dilbyje, kraujosruva bei nubrozdinimas kairio kelio srityje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis – užlaužiant rankas ir nukrentant nuo sofos ant grindų. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturių (ar daugiau) trauminių poveikių: du į dešinį dilbį; vienas - į kairį dilbį; vienas - į kairio kelio sritį. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 54-55);Nnukentėjusiosios E. D. parodymai, kad 2018-04-07 būnant savo sodyboje adresu (duomenys neskelbtini) tarp jos ir jos vyro A. D. prasidėjo konfliktas dėl nuomonių skirtumo, kadangi jie tarėsi kaip pasidalinti turtą, nes su vyru planuoja skirtis. Apie 23.30 val., suskambo jos telefonas bei į jį pradėjo eiti SMS žinutės, o ji į žinutes bei skambučius nereagavo. Dėl to jos vyras pradėjo pavydėti, kelti pavydo scenas. Jos vyras paėmęs jos telefoną paprašė, kad ji jį atrakintų, kadangi telefonas yra atrakinamas su jos piršto antspaudu. Ji neatrakino, dėl to jos vyras pradėjo naudoti prieš ją fizinį smurtą ir paėmęs už jos dešinės rankos pradėjo ją sukti, kadangi su dešinės rankos rodomuoju pirštu yra atrakinamas telefonas. Ji jam to daryti neleido, todėl vyras suėmęs už abiejų rankų pradėjo jas laužyti, sukti. Jai rankas užsuko nemažiau kaip 10 kartų, tikslaus skaičiaus pasakyti negali. Laužydamas jai rankas vyras ją nustūmė nuo lovos, dėl ko ji nusibrozdino kairės kojos kelį. Kai iš vyro kelnių kišenės iškrito jo mobilusis telefonas ji pasiėmė jo telefoną bei paskambino pagalbos 112. Kuomet vyras prieš ją naudojo fizinį smurtą, ji jautė fizinį skausmą, buvo sužalota, kadangi ant rankų susidarė hematomos bei buvo nubrozdintas karės kojos kelio. Konflikto metu jos vyras buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Civilinio ieškinio dėl patirtų fizinių sužalojimų ji savo vyrui A. D. nereikš. Kuomet jos vyrą paleido iš areštinės, dėl savo padaryto elgesio A. D. jos atsiprašė, ji jam atleido, šiuo metu su vyru A. D. jie yra susitaikę (t. 1, b. l. 57-59, 62-64).

Nurodyti nukentėjusiosios parodymai, į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, teismo medicinos eksperto pateikta specialisto išvada dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, jų skaičiaus ir atsiradimo mechanizmo bei paties kaltinamojo parodymai visiškai patvirtina, kad A. D., bandydamas per prievartą atrakinti nukentėjusiosios mobilųjį telefoną su jos piršto atspaudu, per jėgą stipriai spaudė ir traukė nukentėjusiosios abi rankas, grumtynių metu nustūmė ją nuo sofos ant grindų, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą dėl jai padarytų kraujosruvų rankose bei kairio kelio srityje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, kaltinamojo kaltė dėl nukentėjusiosios nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo jokių abejonių nekelia.

Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip nežymus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui, nes tokį sveikatos sutrikdymą kaltinamasis padarė savo sutuoktinei.

Kaltinamojo at­sa­ko­mybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gai­lisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino, kad būdamas blaivus taip tikrai nebūtų pasielgęs, o teisme nurodė, kad nežino ar taip būtų elgęsis būdamas blaivus.

Parenkant bausmę BK 54 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį ir formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir paskirti teisingą bausmę. Taigi, individualizuojant bausmę svarbu įvertinti visų pirma padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir paskirti teisingą bausmę. Bausmės teisingumo principas - vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kaltinamasis nėra teistas (t. 1, b. l. 106-107), todėl remiantis minėta įstatymo nuostata jam skirtina viena iš BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu. Kadangi A. D. dirba jam netikslinga skirti sankcijoje numatą viešųjų darbų bausmę, todėl jam skirtina kita likusi bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, - laisvės apribojimas.

Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis, nes yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, tačiau nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamajam atleido ir jie susitaikė, be to, kaltinamasis dirba ir turi tris nepilnamečius vaikus, todėl esminę reikšmę baudžiamosios atsakomybės efektyvumui šiuo atveju turi ne bausmės dydis, o jos neišvengiamumas.

Atsižvelgiant į veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybe teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti kaltinamojo ir nukentėjusiosios prašomą pritaikyti BK 38 straipsnyje numatytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius ir visiškai atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės. Nors nukentėjusioji kaltinamajam atleido ir jie susitaikė, tačiau tai savaime nereiškia, kad byla turi būti nutraukta ir kaltinamasis turi būti atleistas nuo atsakomybės. BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos: 1) asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui yra suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, o teismo sprendimą gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį, veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir tikimybę pasitaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-697/2015). Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra subjektyvi kaltininko teisė, nes net ir esant visoms komentuojamo BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-511/2016).

Nagrinėjamu atveju vien tik susitaikymo su nukentėjusiąja ir jos atleidimo nepakanka atleisti A. D. nuo atsakomybės, nes teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad padaryta veika yra atsitiktinė ir ateityje kaltinamasis tikrai nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo ir prokuroro nutarimo bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties matyti, kad A. D. 2016-09-29 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo remiantis BK 40 straipsniu pagal jo sutuoktinės E. D. laidavimą (t. 1, b. l. 106-107, 113-119). Tačiau praėjus vos pusantrų metų jis vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą ir vėl siekia išvengti bausmė paskyrimo pasinaudojant kitu atleidimo nuo atsakomybės institutu. Be to, iš administracinių nusižengimų registro duomenų už 5 metus matyti, kad per paskutinius penkis metus A. D. buvo nubaustas vienuolika kartų už įvairius administracinius nusižengimus (t. 2, b. l. 15-32). Įvertinus tokius duomenis teismas neturi pagrindo manyti, kad atleidus A. D. nuo atsakomybės jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra visos būtinos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės atleisti jį nuo atsakomybės. Be to, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jo požiūrį į įstatymo laikymąsi teismas pripažįsta, kad dar vienas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės už antrą kartą padarytą tyčinį nusikaltimą būtų neadekvati ir nepakankama atsakomybė, todėl BK 38 straipsnio pritaikymas prieštarautų teisingumo principui ir nebūtų pakankamas baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti. Teisingumo principas reiškia net tik galimybės pasitaisyti suteikimą, bet ir reikalauja, kad asmuo būtų teisingai nubaustas, o ne išvengtų bausmės dar kartą, kai anksčiau parodyto pasitikėjimo nepateisina ir vėl padaro tyčinį nusikaltimą. Atleidimas nuo atsakomybės šiuo atveju formuotų kaltinamajam priešingą suvokimą – kad už nusikaltimų padarymą ne visada gresia teisinga bausmė, o nuolatinis atleidinėjimas nuo atsakomybės, formaliai taikant kitus atleidimo pagrindus, iškreiptų baudžiamosios atsakomybės esmę ir jos neišvengiamumo suvokimą.

Kadangi kaltinamasis smurtą panaudojo šeimos nario atžvilgiu ir jo smurtiniai veiksmai tęsėsi apie tris valandas, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Remiantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti vieną dieną, kurią A. D. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. balandžio 9 d., prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienom.

Paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikin­ti pradėjus vykdyti bausmę.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėjas Ramūnas Šarka