Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-11-11 · Civilinė byla Nr. 2A-70-370/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-11
Bylos Nr.
2A-70-370/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Algirdas Gailiūnas, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
M. M. R.
Trečiasis asmuo
E. R. S.
Atsakovas
E. R. S.
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.21.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-70-370/2009

Teisėjas R. Mikšta Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1; 30.10;

30.21.2; 114.8.2 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. lapkričio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant S. Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovei M. M. R., ieškovės atstovei adv. Marijai Ulbienei, atsakovei ir trečiajam asmeniui E. R. S., atsakovės atstovui adv. Viačeslavui Žarkovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-81-668/2008 pagal ieškovės M. M. R. ieškinį ir atsakovei E. R. S. dėl neteisėtai atliktų pertvarkymo darbų mansardoje pašalinimo, trečiasis asmuo E. R. S. (Z. Ž. teisių perėmėja), bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008-06-17 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovę panaikinti savavališkai įrengtas pertvarą ir patalpas: 9,09 kv. m kambarį bei virtuvę už kamino, kurie neteisėtai įrengti bendro naudojimo mansardos dalyje; įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovei naudotis bendro naudojimosi mansardos 25,24 kv. m ploto patalpa, uždraudžiant atsakovei šią mansardos dalį naudoti poilsiautojų apgyvendinimo verslui. Nurodė, kad pagal dovanojimo sutartį ieškovei nuosavybės teise priklauso 29/50 dalys, atsakovei 6/50, o trečiajam asmeniui 17/100 dalys medinio gyvenamojo namo su mansarda, veranda ir gyvenamuoju priestatu (duomenys neskelbtini). Bendraturčiui yra pasitvirtinę gyvenamojo namo patalpų nuolatinio naudojimosi tvarką, tačiau atsakovė savavališkai užsiėmė visą mansardą, be projektinio suderinimo ir bendraturčių sutikimo savavališkai įsirengė visoje mansardoje patalpas, nors atsakovei mansardoje priklauso tik 15,02 kv. m kambarys su greta jo esančiomis palėpėmis.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal 1977-08-12 dovanojimo sutartį ji turi teisę naudotis namo mansardos kambariu, žymimu 4-2 (15,02 kv. m), ir greta jo esančiomis palėpėmis, todėl ji fanerinėmis lentomis ir atsitvėrė jai priklausančią palėpę. Palangos miesto apylinkės teismas 1998-11-23 sprendimu buvo įpareigojęs M. M. R. patuštinti palėpes, esančias name (duomenys neskelbtini), taip pat ją ir Z. Ž. įpareigojo leisti T. G. (iš kurios teises į patalpas įgijo atsakovė) pertvarkyti palėpes į gyvenamąsias patalpas. Klaipėdos apygardos teismas 1999-01-27 nutartimi minėtą Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2008-06-17 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė, kad pagal 1977-08-12 ir 2002-09-24 dovanojimo sutartis ir nusistatytą naudojimosi patalpomis tvarką atsakovė turi teisę naudotis ne visa antro aukšto palėpe, bet tik mansardos kambariu, žymimu indeksu 4-2 (15,02 kv. m), ir greta jo esančiomis palėpėmis, neviršijant 6/50 pastato dalies. Kadangi bendras gyvenamojo namo plotas yra 171,62 kv. m, atsakovė negali užimti daugiau kaip 6/50 namo dalies, t. y. 20,59 kv. m. Iš UAB „Matininkai“ atliktos pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijos matyti, kad atsakovė yra užėmusi daugiau nei jai priklauso. Šiais savo veiksmais atsakovė pažeidžia kitos bendraturtės – ieškovės – teises. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį apie tai, kad pertvarkydama palėpes (įsirengdama patalpas mansardoje) ji realizavo iš T. G. perimtas teises, pastarajai pripažintas Palangos miesto apylinkės teismo 1998-11-23 sprendimu. Be to, šis sprendimas nesuteikė teisės atsakovei užimti daugiau, nei 6/50 namo dalies.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2008-06-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad patalpos antrame aukšte yra vadinamos mansarda. Mansardai priskirtinos tik tos patalpos, kurios įrengtos ir skirtos gyventi, t. y. ieškovei priklausantys kambariai plane pažymėti 3-1 (20,10 kv. m), 4-1 (13,54 kv. m) ir atsakovei priklausantis kambarys 4-2 (15,02 kv. m). Visos kitos patalpos laikytinos palėpe, nes jos yra neįrengtos. Ieškovė savavališkai užėmė jai nepriklausančias mansardoje esančias palėpes, dėl to bendraturtės T. G. ir Z. Ž. buvo priverstos kreiptis į teismą dėl palėpės patalpų atlaisvinimo. Palangos miesto apylinkės teismas 1998-11-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-637/98 įpareigojo M. M. R. patuštinti palėpės patalpas mansardoje, taip pat M. M. R. ir Z. Ž., įpareigojo leisti apeliantės dukrai T. G. pertvarkyti palėpes (patalpas mansardoje) į gyvenamąsias patalpas. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 1999-01-27 nutartimi (c. b. Nr. 3A-86/1999) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Taigi teismai pripažino, kad neįrengtos patalpos antrame aukšte šalia gyvenamųjų kambarių yra palėpės patalpos ir priklauso apeliantei. Apeliantė jokių neteisėtų rekonstrukcijos darbų jai priklausančiose palėpės patalpose neatliko, ieškovės interesų nepažeidė. Fanerine lenta atitverta dalis palėpės daiktams susidėti, jokie projektai, leidimai ar suderinimai tokiam atitvėrimui nereikalingi – tai patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas Palangos miesto statybos vyr. inspektorius J. K.. Atitverta palėpės dalis yra ne virš ieškovei, o virš trečiajam asmeniui priklausančių kambarių, palėpės dalis atitverta gavus trečiojo asmens sutikimą, ieškovei visiškai netrukdoma naudotis laiptais į mansardą, t. y. mansardoje esančius jos kambarius. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovei atiteko didesnė patalpų dalis nei priklauso pagal dovanojimo sutartį. Mansardoje esančio atsakovei priklausančio kambario dešinėje ir kairėje pusėje esančių patalpų aukštis yra mažesnis nei 1,6 m, todėl šios palėpės yra netinkamos naudoti. Tik prieš kambarį esanti palėpės erdvė yra maždaug 2,3 m aukščio ir yra tinkama pertvarkyti į sandėliuko patalpas. Teismo sprendimo dalis dėl draudimo atsakovei naudoti jai priklausantį kambarį poilsiautojų apgyvendinimo verslui pažeidžia atsakovės teises, nes ji yra verslininkė. Būtent ieškovės poilsiautojams nuomojami antrame aukšte esantys kambariai trukdo atsakovei patekti į jai priklausantį kambarį, į palėpės patalpą. Ieškovės ieškinys pagrįstas tik jos išgalvotais faktais, o skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja minėtiems anksčiau priimtiems teismų sprendimams.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-19 nutartimi trečiasis asmuo Z. Ž. pakeista jos teisių perėmėja E. R. S.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 29/50 dalys, atsakovei 6/50, o trečiajam asmeniui 15/50 dalys medinio gyvenamojo namo su mansarda, veranda ir gyvenamuoju priestatu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–11, 27–28).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007-08-16 išrašo (b. l. 6–8) matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 6/50 gyvenamojo namo. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007-08-16 išrašo (b. l. 6–8) matyti, kad bendras namo plotas yra 171,62 kv. m, tai atitinka visų namo naudingų patalpų, įvardytų 1977-08-12 sutartyje ir pažymėtų naudojimosi tvarkos apraše (b. l. 9–11), vėliau patikslintą bendrą plotą. Namo palėpės į šį plotą nepatenka, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis ieškovei tenkančia namo dalimi (6/50) ir išraše nurodytu namo bendru plotu (171,62 kv. m) apskaičiavo ieškovei neva tenkančią palėpės patalpų dalį. Kaip minėta, namo palėpių plotai nėra tiksliai išmatuoti, tačiau iš pateiktoje (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 25/10948 (registro Nr. 50/123134, 44/130888, inventorinis adresas 1344) esančių žemės sklypo ir namo pirmojo bei antrojo aukštų planų matyti, kad visas antro aukšto grindų plotas sudaro apie 141,44 kv. m (neįvertinus sienų storio). Antrame aukšte esančių kambarių plotas bendrai sudaro 48,66 kv. m. Atėmus šį plotą iš viso antro aukšto grindų ploto, lieka 92,78 kv. m (neįvertinus kambarių sienų storio). 6/50 dalys šio ploto sudaro 11,13 kv. m. Vadinasi, dar įvertinus sienų storį, ieškovei antrame aukšte priklausytų mažiau, nei 11,13 kv.m laisvo ploto nepriklausomai nuo patalpų aukščio. Iš byloje esančios vidaus plotų eksplikacijos (b. l. 66) matyti, kad atsakovė užėmė 29,25 kv. m palėpės patalpų pradedant skaičiuoti nuo 0,45 m patalpos aukščio arba 14,61 kv. m skaičiuojant plotą patalpų, kurių aukštis nuo 1,60 m. Iš byloje pateiktų palėpės patalpų fotonuotraukų (b. l. 52–54, 122–124) matyti, kad atsakovė naudoja palėpės patalpas, kurių aukštis mažesnis už 1,60 m. Bet kokiu atveju akivaizdu, kad atsakovės užimtas plotas viršija jai tenkančią dalį (6/50) bendrosios nuosavybės.

Byloje esantys planai (b. l. 10, 11) su identifikuotomis gyvenamojo namo patalpų dalimis, kuriomis naudosis kiekvienas bendraturtis, nenustato naudojimosi laisvomis palėpės patalpomis tvarkos. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.75 str. 1 d., 4.81 str. 1 d.). Atsakovė atitvėrė laisvas palėpės patalpas vienašališkai, negavusi ieškovės sutikimo. Jeigu bendraturčiai dėl naudojimosi tvarkos nesusitaria taikiai, jie gali kreiptis į teismą su reikalavimu jų siūlomą tvarką nustatyti (CK 4.75 str. 1 d.). Tokio reikalavimo byloje nebuvo pareikšta, atsakovei vienašališkai nusprendus dėl palėpės patalpų naudojimo ieškovė gina savo, kaip bendraturtės, teises į bendro nuosavybės teisės objekto valdymą.

Apeliantė nepagrįstai remiasi Palangos miesto apylinkės teismo 1998-11-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-637/98 ir Klaipėdos apygardos teismo 1999-01-27 nutartimi civilinėje byloje 3A-86/1999 (b. l. 29, 30), nes toje byloje buvo patenkintas analogiškas šioje byloje pareikštam reikalavimas – savavališkai užėmusi laisvas palėpės patalpas bendraturtė M. M. R. buvo įpareigota tas patalpas atlaisvinti bei leisti kitai bendraturtei T. G., kurios teisių perėmėja yra atsakovė, pertvarkyti palėpės patalpas į gyvenamąsias. Byloje teismas nepasisakė dėl kiekvienam bendraturčiui tenkančių laisvų palėpės patalpų ploto. Įpareigojimas leisti pertvarkyti patalpas į gyvenamąsias reiškia tik ieškovės teisės įstatymų nustatyta tvarka rekonstruoti jam tenkančią patalpų dalį patvirtinimą. Tokią teisę turi bet kuris bendraturtis ir jei rekonstrukcijos dokumentacijos ruošimo stadijoje kiti bendraturčiai be pagrindo neduoda jam sutikimo, jis gali savo teises apginti teisme. Minėtos bylos dalyko ir pagrindo vertinimą patvirtina Klaipėdos apygardos teismo nutartis išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka – teismas konstatavo, kad nėra pagrindo neleisti pertvarkyti palėpės patalpų, kadangi atliekant rekonstrukcijos projektą, specialistai įvertins pastato būklę ir darys išvadas apie projekto įgyvendinimo galimumą; negavus būtinų sutikimų ir leidimo statybai rekonstrukcija negalima, todėl teismo sprendimas papildytinas nurodant, jog patalpas leidžiama pertvarkyti laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei uždraudė naudoti jai priklausantį kambarį poilsiautojų apgyvendinimo verslui. Ieškovė patikslintu ieškiniu (b. l. 76-78) prašė teismą uždrausti atsakovei poilsiautojų apgyvendinimui naudoti būtent tą palėpės patalpų dalį, kurią atsakovė savavališkai atitvėrė. Teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino, apie atsakovės teisę poilsiautojų apgyvendinimui naudoti palėpėje esantį atsakovės 15,02 kv. m kambarį, teismas nepasisakė. Pati ieškovė savo atsiliepime į ieškinį nurodė (b. l. 24), kad rekonstrukcijos darbų palėpėje neatliko, palėpę atitvėrė tik tam, kad galėtų susidėti reikalingus daiktus, nes ši patalpa tik tam ir skirta, daugiau jos niekam negalima panaudoti. Nurodė, kad atitverti palėpę fanerine lenta nereikalingi jokie suderinimai ar projektai. Iš to, kas nurodyta, akivaizdu, kad šios patalpos negali būti naudojamos žmonių apgyvendinimui, nepertvarkius jas į gyvenamąsias patalpas. Toks atsakovės naudojimasis savo kaip bendraturtės teisėmis neatitinka ir Palangos miesto apylinkės teismo 1998-11-23 sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 1999-01-27 nutarties, kuriais ji šias savo teises įrodinėja.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Algirdas GailiūnasŽydrūnas Bertašius