- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- AN2-459-954/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01478-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarimo V. D. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. D. 2020 m. liepos 31 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020 m. liepos 25 d. 17.30 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 9, vairuodamas automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė ir apgadino šalia stovėjusį automobilį Chrysler, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje nesustojo, nepranešė policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Institucijos nuomone, šiais savo veiksmais V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 219.1 ir 222 punktų reikalavimus ir tokius jo veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2020 m. rugsėjo 7 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo bylos teiseną V. D. atžvilgiu pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį nutraukti. Teismas padarė išvadą, kad nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių V. D. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo.
Šalies argumentai
3. Nesutikdama su tokiu apylinkės teismo nutarimu Institucija, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – V. D. administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
3.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas. Apelianto teigimu, liudytoja A. B. teisme pakeitė parodymus teigdama, kad eidama iš parduotuvės, praleido iš jų kiemo išvažiuojantį automobilį, kurį vairavo moteris, nors policijos pareigūnams net kelis kartus yra sakiusi, kad automobilį vairavo vyras. Be to, tarnybinis pranešimas patvirtina, kad kelis kartus skambino automobilio savininkas V. N. ir sakė, jog yra girdėjęs, kad vairuotojai susitarė, klausė gal nereikia atvykti į policijos įstaigą. Be to, 2020 m. liepos 31 d. paskambinęs apgadinto automobilio vairuotojas M. P. nurodė, jog pretenzijų neturi.
3.2. Taip pat skunde nurodoma, kad pažeidėjas gana dažnai traukiamas atsakomybėn už įvairius Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, kas rodo, jog jis įžūliai ir piktybiškai ignoruoja galiojančius įstatymus. Apelianto nuomone, analizuojant byloje esančius įrodymus, pažeidėjo kaltė yra pilnai įrodyta, ištyrus proceso metu surinktus duomenis, matyti, kad nėra jokios protingos abejonės, dėl V. D. kaltės.
4. Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos V. D. atžvilgiu nutraukimu, prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
8. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat išanalizavęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną V. D. atžvilgiu nutraukė. Nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, motyvavo, kodėl byloje esantys duomenys neleidžia patikimai pagrįsti fakto, kad būtent V. D. 2020 m. liepos 25 d. 17.30 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 9, neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė ir apgadino šalia stovėjusį automobilį Chrysler, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje nesustojo, nepranešė policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo.
10. Iš bylos medžiagos matyti, jog V. D. nei administracinio nusižengimo tyrimo metu, nei apylinkės teisme nepripažino 2020 m. liepos 25 d. 17.30 val. vairavęs automobilį VW Golf. Pirmosios instancijos teisme V. D. paaiškino, kad 2020 m. sausio 4 d. pardavė savo automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažįstamai A. V.. 2020 m. liepos 25 d. jam paskambino M. ir turėjo nuvažiuoti pas jį į G.. Paprašė A. V., kad jį nuvežtų pas M.. A. V. jį vežė automobiliu VW Golf. Atvažiavę prie M. namo, jo laukė pusvalandį, tačiau nesulaukę grįžo namo. Po kažkiek tai laiko nuvažiavo pas M. su taksi. Namo kieme buvo daug žmonių, kurie šventė. Iš jų sužinojo, kad apgadinti automobiliai VW Passat ir Chrysler. Susitiko su Chrysler savininku, pastarasis sakė, kad tai senas automobilis ir jam nieko nepadaryta, įbrėžimas buvo iš seniau. Su Chrysler savininku nuvažiavo į policiją, ten jis patvirtino, kad jo automobilis nepagadintas. Jis patvirtino, kad tą dieną VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo. Administracinio nusižengimo protokole atsisakė pasirašyti, kadangi ne jis vairavo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teisme apklausta A. V. paaiškino, kad 2020 m. sausio 4 d. iš pažįstamo V. D. nusipirko automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 25 d. V. D. paprašė nuvežti jį į G. pas draugą. Nuvežė prie daugiabučio namo, laukė automobilyje. Nesulaukus V. D. draugo, iš kiemo išvažiavo ir parvežė jį namo. Jokio automobilio nenubraukė, į nieką neatsitrenkė.
12. Nukentėjusysis M. P. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2020 m. liepos 25 d. savo automobilį Chrysler, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasistatė (duomenys neskelbtini) namo kieme, prie laiptinės. Grįžusi žmona pasakė, kad įbrėžė jų automobilį. Kaimynė A. iškvietė policiją. Išėjęs į kiemą apžiūrėjo savo automobilį, matė prie galinio kairio žibinto įbrėžimą 2-3 cm ilgio, apie 2 mm pločio. Įbrėžimas buvo šviesios spalvos, o jo automobilis yra tamsiai mėlynas. Kai atvyko policijos pareigūnai, prie jo automobilio buvo vietinių gyventojų, visi aiškino, kad kažkas važiavo, keitėsi vietomis. Žmona už jį parašė paaiškinimą, jis pasirašė, kaip buvo apgadintas automobilis jis pats nematė. Po to su posūniu kalbėjosi apie tą nubraukimą, šis sakė, kad tas nubraukimas buvo iš anksčiau. Jo automobilis senas, galėjo būti nubrauktas ir anksčiau. Nėra įsitikinęs, kad įbrėžimas automobilyje atsirado būtent 2020 m. liepos 25 d. Vėliau pas jį atvyko V. D., sakė, kad tą dieną vairavo ne jis, o kažkokia moteris. Kartu su V. D. nuvyko į policiją, parašė paaiškinimą, kad jis pretenzijų dėl automobilio niekam neturi. Patvirtino, kad nėra įsitikinęs, jog jo automobilis Chrysler buvo apgadintas 2020 m. liepos 25 d., todėl pretenzijų niekam neturi.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teisme liudytoja A. B. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 25 d. eidama iš parduotuvės praleido iš jų kiemo išvažiuojantį automobilį, kurį vairavo moteris. Tik įėjus į kiemą, kaimynai pradėjo klausinėti, kas turi telefoną. Ji su savimi turėjo telefoną. Kaimynai liepė skambinti į policiją, pranešti, kad galimai neblaivus vairuotojas kliudė kieme dvi mašinas ir iš kiemo išvažiavo. Ką jai sakė kaimynai, tą ji pasakė policijai. Automobilių markių ji nepažįsta, kaip kieme buvo pagadinti automobiliai nematė.
14. Iš V. D., A. V., nukentėjusiojo M. P. bei liudytojos A. B. paaiškinimų duotų pirmosios instancijos teisme matyti, kad nei vienas iš jų nenurodė, kad automobilį VW Golf 2020 m. liepos 25 d. 17.30 val. būtų vairavęs V. D.. Institucijos apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytoja A. B. teisme savo parodymus pakeitė, teigdama, kad jai einant iš parduotuvės praleido iš jų kiemo išvažiuojantį automobilį, kurį variavo moteris, nors prieš tai policijos pareigūnams net kelis kartus buvo sakiusi, jog automobilį vairavo vyras. Aukštesnysis teismas pažymi, kad iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad A. B. liudytoja buvo apklausta tik vienintelį kartą, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant apylinkės teisme. 2020 m. liepos 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta tik aplinkybė, kad eismo įvykį taip pat matė A. B. ir nurodytas jos telefono numeris (b. l. 5). 2020 m. liepos 31 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eimo įvykių registracijos skyriaus specialisto tarnybiniame pranešime nurodoma, kad A. B. apie įvykio aplinkybes papasakojo telefonu. Ji nurodė, kad matė, kaip automobilis, kurį vairavo vyriškis, kartu važiavo ir mergina, įvažiavo į jų kiemą ir važiuodamas pro stovinčius automobilius, juos kliudė ir nesustojęs nuvažiavo. Taip pat minėtame tarnybiniame pranešime specialistas nurodė, kad prašė liudytojos atvykti į policijos įstaigą ir duoti paaiškinimu, tačiau ji neatvyko, o paskambinusi pasakė, jog vairuotojai jau susitarė ir ji neatvyks (b. l. 26). Iš minėtų tarnybinių pranešimų bei administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad A. B. nebuvo apklausta iš karto įvykio vietoje, nors ji ten buvo. Be to, pareigūnai tirdami administracinį nusižengimą nesiėmė jokių priemonių, išskyrus skambinimą liudytojai telefonu, kad A. B. įstatyme numatyta tvarka būtų iškviesta į Kelių policijos valdybos Eimo įvykių registravimo skyrių ir duotų paaiškinimą įspėta dėl atsakomybės apie jai žinomas aplinkybės. Aukštesniojo teismo vertinimu nėra pagrindo konstatuoti, kad liudytoja A. B. teisme pakeitė savo parodymus, nes pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti liudytojos A. B. paaiškinimu. Todėl aukštesnysis teismas sprendžia, kad paminėtas Institucijos apeliacinio skundo argumentas nepaneigia apylinkės teismo išvadų dėl V. D. kaltės nebuvimo. Apygardos teismas pažymi, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
15. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvadų nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, kad V. D. gana dažnai traukiamas atsakomybėn už įvairius Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, nes pagal bylos duomenis bei apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismo išvados nepagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, viso proceso metu surinktų įrodymų vertinimu. Priešingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę. Taip pat apylinkės teismo išvadų nepaneigia ir ta aplinkybė, jog tarnybiniuose pranešimuose buvo užfiksuota aplinkybė, jog vairuotojai dėl įvykio susitarė, nes iš šių duomenų neaišku kokie asmenys, ar V. D., ar A. V. minėtame susitarime dalyvavo.
16. Apygardos teismo nuomone, vien tai, kad teismo įrodymų vertinimas nesutampa su Institucijos vertinimu, nereiškia, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai. Nors Institucija nesutinka su nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, skunde jokių objektyviai pagrįstu nesutikimo su nutarime padarytomis išvadomis argumentų nėra nurodyta. Nenustačius įrodymų vertinimo klaidų ar kitų pažeidimų naikinti skundžiamą nutarimą remiantis vien Institucijos manymu, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Institucijos apeliaciniame skunde šis prašymas nėra atskirai argumentuojamas, iš skundo turinio galima spręsti, kad prašymas grąžinti bylą nagrinėti apylinkės teisme iš esmės yra siejamas tik su įrodymų vertinimu. Dėl Institucijos skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, jau yra pasisakyta, o kitų pagrindų, kuriems esant byla galėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, aukštesnysis teismas nenustatė.
17. Taigi, apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo principas), pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutraukė V. D. pradėtą administracinių nusižengimų teiseną, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
18. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė, ištyręs ir įvertinęs visas bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes (ANK 563 ir 567 straipsniai), todėl nesant pagrindo dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą, Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.