- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- e2-3395-766/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- J. Z., S. Z.
- Trečiasis asmuo
- G. T.
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui L. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. Z. ir S. Z., trečiajam asmeniui G. T., dėl laikino tėvų valdžios apribojimo J. Z. jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vaiko atskyrimo nuo tėvo S. Z., išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - VVTĮT) ieškiniu prašo: 1) laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovei J. Z. jos nepilnamečio vaiko A. Z. atžvilgiu; 2) atskirti vaiką A. Z. nuo tėvo S. Z., šiuo metu atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini); 3) iš S. Z. priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. Z. po 78 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją; 4) A. Z. priteistas lėšas uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos įsiteisėjimo pavesti tvarkyti vaiko laikinajai globėjai G. T.; 5) vaiko A. Z. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos įsiteisėjimo nustatyti G. T. šeimoje; 6) iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad mažametis A. Z. yra likęs be tėvų globos vaikas. Atsakovai J. Z. ir S. Z., šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), yra mažamečio A. Z. tėvai. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo sprendimu tarp J. Z. ir S. Z. santuoka nutraukta, vaiko A. Z. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu S. Z., iš J. Z. priteistas nepilnamečiam sūnui A. Z. išlaikymas po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimas. Nuo (duomenys neskelbtini) vaikui A. Z. buvo nustatyta laikinoji globa, paskirta vaiko laikinoji globėja ir nustatyta jo laikinoji gyvenamoji vieta. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) S. Z. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl tėvo girtavimo. (duomenys neskelbtini). VVTĮT buvo gautas ŠAVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus pranešimas, kuriuo pranešta, kad S. Z. yra įtariamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje (nužudymas), padarymu ir jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. A. Z. motina J. Z. nuo vaiko priežiūros ir auklėjimo nusišalinusi, gyvena ir dirba užsienyje, todėl vaikas skubiai paimtas iš jam nesaugios aplinkos ir nuo (duomenys neskelbtini) laikinai apgyvendintas pas savo senolę G. T.. Iš socialinės darbuotojos (globos koordinatorės) gauta informacija, kad biologinė motina išlaikymo neteikia, įsipareigojimų nevykdo, su vaiku nebendrauja reguliariai, nuo (duomenys neskelbtini), kuomet buvo pasirašyta sutartis dėl susitikimų, bendravo 5 kartus, emocinio ryšio negeba atkurti, nes „dingsta“ po 2-3 mėnesius, susitikimų metu negeba užmegzti pokalbio su vaiku, jam girdint konfliktuoja su globėja. Vaikas nenori su mama bendrauti, neišlaiko akių kontakto. (duomenys neskelbtini) psichologė dalyvavo A. Z. ir biologinės mamos J. Z. nuotolinio vaizdo susitikime, jo metu buvo stebimas nerimastingas A. Z. elgesys, į mamos klausimus atsakinėjo trumpai, stengėsi kuo greičiau užbaigti pokalbį, o mama stokoja žinių apie A. Z. pomėgius ir kasdienę veiklą, kas trukdo užmegzti pokalbį ir jį plėtoti, jos užduodami klausimai sudėtingi ar netinkamai formuojami, mažai pasakoja apie save. Atsakovė J. Z. vengia atlikti savo pareigą prižiūrėti ir auklėti nepilnametį sūnų A. Z. – gyvena užsienyje, neteikia išlaikymo, ryšys su sūnumi yra apsunkintas, vaikas vengia pokalbių. Atsakovas S. Z. šiuo metu pats negali auginti savo vaiko A. Z., kadangi atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistas už labai sunkų nusikaltimą 10 metų laisvės atėmimo bausme. Vaiko A. Z. laikinoji globa (rūpyba) tęsiasi ilgiau nei 12 mėnesių, todėl yra pagrindas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir atskyrimo vaiko nuo tėvo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas S. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad šiuo metu jis yra suimtas, tačiau dar nenuteistas, mano, kad yra apkaltintas neteisingai. Ieškinyje nurodoma, kad pareigūnai vyko pas jį į namus 34 kartus, tačiau pareigūnai vyko į namus dėl garsiai leidžiamos muzikos, be to, pranešimai policijai buvo melagingi. Nesutiko, kad iš jo būtu priteistas vaikui išlaikymas, kadangi jo žmona G. Z. rūpinasi, kad vaikui nieko netrūktų, nors ji nėra biologinė vaiko mama, tačiau jie yra viena šeima. Sutiko su tuo, kad jei jį nuteistų, sūnų prižiūrėtų jo mama G. T. ir jo žmona G. Z.. Šiuo metu sutinka, kad sūnų laikinai globotų jo mama G. T. ir jo žmona G. Z..
4. Atsakovė J. Z. pateikė paaiškinimą, kuriuo nurodė, kad neturėjo didelių galimybių bendrauti su sūnumi A. Z. nei fiziškai, nei interneto pagalba. Buvo grįžusi į Lietuvą trims savaitėms, tačiau su vaiku pabendravo tik pusantros valandos, kadangi G. T. atsirasdavo neatidėliotinų reikalų, dėl kurių ji negalėdavo su sūnumi susitikti. Kai grįžo į (duomenys neskelbtini), bandė tiesiogiai per G. T. derinti pokalbius su A. Z., tačiau nepavyko, dėl ko kreipėsi į koordinatorę pagalbos. Vykdavo planiniai pasimatymai „messengerio“ pagalba, kartą per savaitę, bei stebint koordinatorei D. K. ir vaikų psichologei, kol galiausiai jie visai nutrūko. Laikinosios globėjos G. T. pareiškimu sūnus nenori su ja bendrauti, bei ji piktybiškai atsisakė leisti jai bendrauti su sūnumi, be to, kartą buvo numatytas pokalbis su vaiku, tačiau jis neįvyko, nes G. T. neprisijungė pokalbiui. Mano, kad taip jai apribojo teisę atstatyti emocinį ryšį su vaiku. Per visą laiką ramiai ir netrukdomai pabendrauti su A. Z. jai pavyko gal tik keletą kartų, į jų pokalbius dažnai įsikišdavo G. T., įvykdavo konfliktai ir pokalbiai nutrūkdavo. Jos su G. T. santykiai nėra šilti, todėl mano, kad G. T. principingai geranoriškai neleido jai su vaiku dažniau pabendrauti, nors ji turėjo stengtis, kad vaikas grįžtų į savo biologinę šeimą. Jos akivaizdoje, jai girdint, G. T. aiškina vaikui, kad jis turi kitą mamą vardu G. Jos mamai, A. močiutei – O. A., G. T. nesutinka leisti bendrauti su anūku be kitų priežiūros. Taip pat paaiškino, kad teismo posėdyje dalyvauti negalės.
5. Trečiasis asmuo G. T. pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, bei nurodė, kad jos anūkui A. Z. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nustatyta gyvenamoji vieta kartu su jo tėčiu S. Z., kadangi jis vienas rūpinosi, augino, prižiūrėjo ir išlaikė savo sūnų. Anūko biologinė motina – J. Z. gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini), ten nuo kito vyro pasigimdė vaiką. Kai buvo nėščia, atvežė anūką A. Z., kuriam buvo apie tris metus, ir paliko tėvui S. Z., pati juo nesirūpino, neteikė jokio išlaikymo. (duomenys neskelbtini) įvyko oficialios skyrybos, vaiko A. Z. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėčiu Lietuvoje, o iš J. Z. priteistas išlaikymo įsiskolinimas ir išlaikymas vaikui. J. Z. iki šiol jokių teismo įpareigojimų nevykdė ir nevykdo. Vaikas buvo socialiai apleistas, užguitas, bijojo žmonių, nemokėjo valgyti, ilgą laiką nešiojo pampersus. Tėvui S. Z. reikėjo eiti į darbą, todėl jis sūnų būdavo priverstas palikti pas ją. Po metų ar dvejų vaikas adaptavosi, išmoko eiti į tualetą, valgyti, pradėjo tinkamai elgtis, tuomet jį pradėjo leistį į darželį (duomenys neskelbtini), po to lankė paruošiamąją grupę (duomenys neskelbtini), paskui baigė pirmą klasę, šiemet eis į antrą klasę. Vaikas mokosi labai gerai, yra prie pirmaujančių mokinių. Biologinė motina vaiku nesirūpino, vaiko gimtadieniui per savo motiną perdavė sūnui rūbelių, kurie neatitiko vaiko amžiaus, skirti dešimtmečiui. Ypač po to, kai tėvas S. Z. padarė nusikaltimą ir kai jai buvo paskirta laikinoji globa, J. Z. ėmė juos kankinti internetu kiekvieną trečiadienį, kitokių savo įsipareigojimų nevykdė ir nevykdo visiškai, neteikia išlaikymo, nesidomi ar vaikas lanko būrelius ar nori lankyti. Pats vaikas nenori su mama kalbėti, neturi su ja emocinio ryšio, bijo pokalbių su mama, po pokalbių jaučiasi pavargęs, nervingas, sunkiai susikaupia. Tačiau A. Z. bendrauja su tėvu, nors jis šiuo metu randasi įkalinimo įstaigoje, tarp jų yra ryšys. Prašo nustatyti tolimesnę vaiko globą jai.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu ieškovo VVTĮT atstovas L. G. ieškinio reikalavimus palaikė visiškai ieškinyje nurodytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad susipažino su atsakovės J. Z. paaiškinimu, mano, kad tai visai neatitinka realios situacijos. Globėja sąžiningai vykdė savo pareigas ir niekada nepiktnaudžiavo savo teisėmis, sugeba išlaikyti save ir vaiką. Mama gyvena užsienyje, sugeba išlaikyti save, tačiau vaikui jokio išlaikymo neteikia nei pati, nei per savo mamą. Globėja tinkamai vykdo savo pareigas, nesudaro jokių kliūčių bendravimui. Mano, kad reikalinga psichologo konsultacija, nes vaikas nenori bendrauti su mama, be to, nei vaikas, nei mama nemoka bendrauti vienas su kitu.
7. Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta atsakovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
8. Teismas nustatė, kad atsakovai J. Z. ir S. Z. yra mažamečio A. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimu nutraukta S. Z. ir J. Z. santuoka, jų nepilnamečio vaiko A. Z. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu S. Z., iš J. Z. nepilnamečiui sūnui A. Z. priteistas išlaikymas po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei išlaikymo įsiskolinimas, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtas S. Z.. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai nutartimi leido paimti vaiką A. Z. iš jo atstovų pagal įstatymą – tėvo S. Z. ir motinos J. Z., nustačius aplinkybes, kad S. Z. įtariamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, o vaiko motina J. Z. gyvena ir dirba užsienyje, jos gyvenamoji vieta nežinoma (nutartis J. Z. buvo apskųsta, tačiau Šiaulių apygardos teismo palikta nepakeista). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. įsakymu nuo (duomenys neskelbtini) A. Z. nustatyta laikinoji globa, vaiko laikinąja globėja paskirta G. T., nustatyta vaiko laikinoji gyvenamoji vieta. (duomenys neskelbtini) VVTĮT prašyme dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo buvo nurodyta, kad S. Z. šeima skyriaus specialistams žinoma nuo (duomenys neskelbtini), ji buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl tėvo girtavimo. Nustatyta, kad dėl S. Z. girtavimo per 2018 metus policijos pareigūnai į jo šeimą vyko 34 kartus, nuo (duomenys neskelbtini) S. Z. šeimai taikyta Atvejo vadyba, (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai šeimoje, (duomenys neskelbtini) A. Z. buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. Nustačius, kad tėvo S. Z. šeimoje iškilo realus pavojus A. Z. saugumui, sveikatai ir gyvybei (tėvas dėl suėmimo negali pasirūpinti mažamečiu vaiku), o motina J. Z. nusišalinusi nuo vaiko priežiūros ir auklėjimo, konstatuotas antrasis grėsmės lygis vaikui ir jis nuo (duomenys neskelbtini) buvo laikinai apgyvendintas pas senolę G. T.. Iš (duomenys neskelbtini) parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro pateiktos informacijos matyti, kad dar iki laikinosios globos nustatymo senolė G. T. artimai bendravo su A. Z., juos sieja stiprus ir artimas emocinis ryšys, o biologinė vaiko mama J. Z. ryšio su vaiku nepalaiko jau keletą metų. (duomenys neskelbtini) vykusio posėdžio dėl A. Z. laikinosios globos metu biologinei motinai J. Z. paskirti įsipareigojimai: bendrauti su A. Z., teikti išlaikymą, bendrauti su globos koordinatore, tačiau pasak globėjos G. T. nuo tos dienos mama nei karto nebuvo susisiekusi su globėja, su vaiku nebendravo, (duomenys neskelbtini) į A. Z. sąskaitą pervedė 100 Eur, nors posėdžio metu buvo sutarta, kad ji į banko sąskaitą perves 150 Eur, su globos koordinatore J. Z. taip pat nebuvo susisiekusi, globos centrui jos kontaktai nežinomi. Iš (duomenys neskelbtini) VVTĮT vyriausiosios specialistės tarnybinio pranešimo dėl A. Z. laikinosios globos matyti, kad vaiko A. Z. motina J. Z. gyvena (duomenys neskelbtini), vaiko biologinis tėvas S. Z. šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje. Tarnybiniame pranešime specialistė nurodo, kad vaiko biologinė mama J. Z. el. paštu pateikė informaciją, kad jai nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. su vaiku A. Z. pavyko pabendrauti tik 3 kartus, vienas pokalbis vyko socialinių paslaugų centre, dalyvaujant Globos centro globos koordinatorei D. K., messengerio būdu, o paskutinis pokalbis įvyko gruodžio mėnesį. Išlaikymo sūnui kol kas neteikia, argumentuoja, kad nori pabendrauti su sūnumi, bet bendravimo negauna ir nežino ar pinigėliai pasiekia A. Z., siuntė pinigus prieš sūnaus gimtadienį savo mamai, kad ši pasveikintų jos sūnų A. Z., teigė, kad emocinis ryšis tarp jos ir vaiko nebuvo atstatytas, vaikas nelabai rodo norą bendrauti su mama. Socialinė darbuotoja (globos koordinatorė) D. K. pateikė informaciją, kad biologinė mama išlaikymo neteikia, įsipareigojimų nevykdo, su vaiku nebendrauja reguliariai, nuo (duomenys neskelbtini), kuomet buvo pasirašyta sutartis dėl susitikimų, bendravo 5 kartus, emocinio ryšio negeba atkurti, nes dingsta po 2-3 mėnesius, susitikimų metu negeba užmegzti pokalbio su vaiku, jam girdint konfliktuoja su globėja, pats vaikas stebimai nenori su mama bendrauti, neišlaiko akių kontakto. Psichologinių konsultacijų metu išryškėjo A. Z. stiprus, artimas ir šiltas ryšis su tėčiu, jo žmona, A. Z. žino, kad J. Z. yra mama, tačiau kalbėti apie ją vengia, vadina vardu, pasikeičia vaiko elgesys ir savijauta po pokalbių su mama. Psichologė po A. Z. ir biologinės mama J. Z. nuotolinio vaizdo susitikimo (duomenys neskelbtini) pateikė rekomendacijas: atsižvelgti į A. Z. poreikius bendravimui su biologine mama, nereikalauti bendrauti jeigu atsisako, nes tai gali turėti neigiamos įtakos vaiko psichologinei būklei, elgesiui ir sukelti mokymosi sunkumus. VVTĮT duomenimis, S. Z. nuteistas už labai sunkų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Atsakovas S. Z. (duomenys neskelbtini) duomenimis administracine tvarka baustas 7 kartus, iš kurių 2 kartus dėl vaiko nepriežiūros.
Dėl laikino motinos valdžios apribojimo
9. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
10. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y. kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai apriboti tėvų valdžią galima tuomet, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi arba visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais.
11. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išklausęs ieškovo paaiškinimus, sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas. Nustatyta, kad atsakovė J. Z. vengia atlikti savo pareigas auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų, ji gyvena užsienyje, neteikia išlaikymo, ryšys su sūnumi yra apsunkintas, komplikuotas, pats vaikas vengia pokalbių su motina nuotoliniu būdu, sunkiai išgyvena praeities įvykius. Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) po S. Z. ir J. Z. santuokos nutraukimo, jų nepilnamečio vaiko A. Z. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu S. Z., iš J. Z. nepilnamečiui sūnui priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, J. Z. išvyko į užsienį ir ryšio su vaiku nepalaikė keletą metų. Kadangi atsakovė su sūnumi šiuo metu bendrauja nuotoliniu būdu, nors ir nereguliariai, teismas sprendžia, kad šiuo metu susiklosčiusi padėtis ateityje gali pasikeisti, todėl yra pagrindas atsakovės J. Z. atžvilgiu taikyti laikiną motinos valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
12. Atsakovei išaiškintina, kad apribojus motinos valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir panašiai), tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės.
Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo S. Z.
13. Tais atvejais kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (ligos ir pan.), ir reikia nuspręsti kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos) (CK 3.179 straipsnio 1 dalis). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, kuri taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Nurodytos priemonės taikymui būtina nustatyti dvi aplinkybes, t. y.: 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
14. A. Z. tėvas S. Z. dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl suėmimo) negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. VVTĮT duomenimis S. Z. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų, S. Z. šiuo metu bausmę atlieka (duomenys neskelbtini). Nustatytos aplinkybės yra pagrindas atskirti nepilnametį A. Z. nuo tėvo S. Z. (CK 3.179 straipsnio 1 dalis). Sūnaus atskyrimas nuo tėvo iš esmės nepažeidžia jo interesų, nes faktiškai išlieka visos įstatymu numatytos tėvo ir vaiko tarpusavio teisės bei pareigos, išskyrus, kad tėvas netenka teisės gyventi su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvas gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl išlaikymo priteisimo
15. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvams pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Sunki vaiko tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.).
16. Iš atsakovo S. Z. ieškovas prašo priteisti nepilnamečiui sūnui A. Z. išlaikymą po 78 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas yra sveikas, darbino amžiau, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Spręsdamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas pažymi, kad net ir esant sunkiai tėvų materialinei padėčiai, tai turi reikšmės išlaikymo dydžiui, bet negali būti pagrindu atleisti tėvus nuo išlaikymo teikimo vaikams pareigos. Teismo įsitikinimu, ieškovo prašomo priteisti išlaikymo dydis yra būtinas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikui, atitinkantis teismų praktiką ir negali būti mažinamas. Todėl šioje dalyje ieškinys taip pat tenkintinas visiškai.
17. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
18. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo
19. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas savo iniciatyva privalo pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis ir CPK 407 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju nepilnamečio A. Z. laikinąja globėja paskirta G. T.. Laikinosios globėjos šeimoje yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos gyventi globotiniui, taip pat sudarytos tinkamos sąlygos vaiko raidai ir ugdymui. VVTĮT nurodė, kad nepilnamečio A. Z. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos įsiteisėjimo tikslinga nustatyti vaiko senolės G. T. gyvenamojoje vietoje, kadangi globėja sąžiningai vykdė savo pareigas ir niekada nepiktnaudžiavo savo teisėmis, todėl vaiko A. Z. gyvenamoji vieta iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje. Taip pat G. T. iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nepilnamečiam A. Z. įsiteisėjimo skirtina vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Pagal CPK 88 straipsnio, 93 straipsnio ir 96 straipsnio nuostatas, patenkinus ieškinį, iš atsakovų turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prioritetas teiktinas jų turtinės pareigos vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 406 straipsnio 1, 2 dalimis, 407 straipsniu, 504 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovei J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio vaiko A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Atskirti nepilnametį vaiką A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvo S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. Z. išlaikymą po 78,00 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) nuo ieškinio padavimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nepilnamečiam A. Z. nustatymo įsiteisėjimo jo gyvenamąją vietą nustatyti laikinosios globėjos G. T. šeimoje, taip pat laikinąją globėją G. T. skiriant A. Z. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nepriteisti iš atsakovų žyminio mokesčio ir teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priimti nutartį, kuria pradėti nuolatinės globos nepilnamečiui A. Z. nustatymo procesą.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.