Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir E. B. paskirta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę nuspręsta įskaityti E. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. balandžio 28 d., t. y. dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos ir laikyti, kad galutinė šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra 96 MGL (4800 Eur) bauda.

E. B. įpareigotas baudą sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, nuspręsta konfiskuoti E. B. gyvenamojoje vietoje jo asmens kratos metu rastus ir paimtus pinigus – 90 Eur.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą E. B. piniginėms lėšoms – 90 Eur (devyniasdešimčiai eurų), saugomų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuspręsta palikti iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. B. nuteistas už tai, kad jis ne vėliau kaip 2022 m. balandžio 26 d. savo vartojimui ir turėdamas tikslą platinti bei gauti neteisėtas pajamas, savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 411,98 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių dalį - 31,775 g, 2022 m. balandžio 26 d. ryte, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti - parduoti S. D., automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur toliau, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė tame pačiame automobilyje, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 13.50 val. iki 14.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), šias narkotines medžiagas supakuotas stiklainyje už 90 eurų neteisėtai pardavė S. D..

1.1. Be to, E. B. nuteistas už tai, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2022 m. balandžio mėn. 26 d., savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai, laikė 380,205 g narkotinės medžiagos – kanapių, kol 2022 m. balandžio 26 d. apie 16.40 val. atliekamos kratos metu šias narkotines medžiagas pateikė policijos pareigūnams.

2. Kauno apylinkės teismas įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatavo, kad E. B. pareikšti kaltinimai yra įrodyti ir jo veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius. Teismas skirdamas E. B. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus ir kaltinamojo asmenybę, į tai, jog yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y., prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas įvertino, jog E. B. padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis. Teismas atsižvelgė į tai, jog išnagrinėjus bylą, negauta duomenų, jog kaltinamojo nusikalstama veika būtų buvusi versliška ir trukusi ilgą laiką, tikėtina, jog veika buvo atsitiktinė, E. B. serga depresija, dėl ko rastas narkotines medžiagas pasiliko sau, neketino jų platinti, S. D. jas pardavė tik jo paprašytas. Be to, E. B. charakterizuojamas teigiamai, dėl ko visa tai įvertinęs, teismas padarė išvadą, jog E. B. padarytas nusikaltimas nėra tipinis, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad laisvės atėmimo bausmė nebūtų proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir kaltininko asmenybei, o ilgalaikis kaltinamojo įkalinimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Atsižvelgiant į tai, E. B. skiriant bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnė bausmė, bei numatyta įstatymo sankcijoje – bauda. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą taip pat skirtina bauda, nustatant minimalų sankcijoje numatytą dydį.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 27 d. nuosprendį, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam E. B. pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir E. B. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje paskirti 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. balandžio 28 d. išbūtą laiką.

5. Nagrinėjant bylą baudžiamąja tvarka, teismo posėdyje prokurorė palaikė apeliacinį skundą bei prašė jį tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį nepakeistą.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo E. B. kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami, o ir teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti E. B. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio pagrindo. Prokurorė skunde kelia nuteistajam E. B. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą bei prašoma netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, E. B. paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirti nuteistajam 30 parų arešto bausmę.

Motyvuojamoji dalis

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

8. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuteistojo atžvilgiu yra sąlygos taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jam švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta įstatyme. Apylinkės teismas tokią savo išvadą grindė tuo, jog byloje negauta duomenų, jog kaltinamojo nusikalstama veika būtų buvusi versliška ir trukusi ilgą laiką, narkotines medžiagas laikė savo asmeniniam naudojimui, S. D. narkotines medžiagas pardavė tik jo paprašytas. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad E. B. pripažino padaręs nusikalstamas veikas, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, išlaiko nepilnametį vaiką. Teismas konstatavo, kad E. B. asmenybė nėra tiek pavojinga, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę.

9. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės paskirtis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga.

10. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-458/2020). Taigi, esant aiškiam teisingumo principo prieštaravimui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. B. padarė vieną sunkų nusikaltimą, t. y. neteisėtai laikė 411,98 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių dalį – 31,775 g už 90 Eur neteisėtai perdavė S. D.. Šie E. B. veiksmai kvalifikuoti kaip sunkus nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje. Be to, E. B. savo gyvenamojoje vietoje, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė 380,205 g narkotinės medžiagos – kanapių. Ši nuteistojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaip teisingai savo skunde nurodo prokurorė, pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas dažnai grindžiamas vadinamosiomis išimtinėmis ar ypatingomis aplinkybėmis, tačiau visais atvejais skirdami švelnesnę negu įstatymo sankcijoje nustatytą bausmę, teismai privalo įvertinti ir konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybės bei padaryti motyvuotas išvadas dėl bausmės rūšies bei dydžio parinkimo.

12. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių išimtinių aplinkybių BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui. Visgi atsakant į šį skundo argumentą, pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2012, 2K-348/2013). Taikant minėto straipsnio nuostatas, svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

13. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. B., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagrindė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, vertindamas tiek padarytos veikos pavojingumą, tiek ir nuteistojo E. B. asmenybę iki nusikalstamos veikos padarymo bei ir jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo. Kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, E. B. padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y., jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. B. praeityje neteistas (3 t., b. l. 62–63), administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 64), dirba pagal individualią veiklą, o bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka pateikė pažymą apie tai, jog jis nuo 2023 m. balandžio 6 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 24). Nors pateiktame apeliaciniame skunde teigiama, jog E. B. parodymai nebuvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu, kadangi pirminiuose savo parodymuose nuteistasis paaiškino, jog narkotines medžiagas S. D. perdavė neatlygintai, kas paneigta byloje surinkta medžiaga, tačiau visgi atsižvelgtina, jog viso proceso metu E. B. neneigė tos aplinkybės, jog narkotines medžiagas perdavė S. D. ir dėl to nevengė atsakomybės. Atlikus asmenų akistatą, E. B. neneigė S. D. pateiktų paaiškinimų ir nurodė, jog išties iš S. D. gavo 90 Eur. Vertinant nuteistojo asmenybę, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog jis turi mažametį vaiką. Kadangi šiuo metu jo sutuoktinė nedirba, todėl jis išlaiko šeimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. B. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, šiuo atveju nukentėtų ir jo mažamečio vaiko interesai, juolab, kad ir visos aptartos aplinkybės rodo mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą, dėl ko šiuo atveju būtų neproporcinga E. B. skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

14. Iš esmės sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nėra pagrindo teigti, kad E. B. veiksmai, susiję su narkotinių medžiagų disponavimu buvo versliška ir trukusi ilgą laiką. Nors kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde, E. B. už atlygį perduotos narkotinės medžiagos S. D. į apyvartą nepateko tik dėl to, kad asmenys buvo sulaikyti policijos pareigūnų, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina ir į byloje apklaustų liudytojų parodymus. Liudytoju apklaustas S. D. parodė, kad susitarė su E. B. susitikti bei iš jo nusipirkti narkotinių medžiagų – kanapių, tačiau nebuvo sutarę dėl jų kiekio. Apklaustas įtariamuoju S. D. parodė, kad tai buvo pirmas kartas kuomet iš E. B. pirko narkotines medžiagas. O ir 2022 m. balandžio 26 d. atliktos kratos metu, E. B. gyvenamojoje vietoje, buvo rastas permatomas politileninis maišelis su viduje esančia augalinės kilmės medžiaga, kaip vėliau specialisto išvada nustatyta – narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis. Tačiau atliktos kratos metu nebuvo rasta jokių kitų reikšmingų daiktų, susijusių su galimu narkotinių medžiagų platinimu, t. y. kratos metu nebuvo rasta priemonių narkotinėms medžiagos platinti (maišeliai, svarstyklės ir kt.), ar rasti pinigai, kurie galimai galėjo būti gauti už narkotines medžiagas, išskyrus S. D. perduotus 90 Eur. Taigi, nors kaip ir pažymi prokurorė apeliaciniame skunde, pas E. B. namuose rastos narkotinės medžiagos kiekis (380,205 g) yra arti didelio kiekio, tačiau pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, E. B. laikytas kanapių kiekis nėra didelis, ir nustatytos didelio kiekio ribos, t. y. 500 g, nesiekia. Taigi, iš byloje esančių surinktų duomenų, nėra pagrindo pagrįstai manyti, kad E. B. turėtos narkotinės medžiagos turėjo ar buvo perduotos ir kitiems asmenims, išskyrus S. D.. Nuteistasis E. B. teigė, jog narkotines medžiagas laikė asmeniniam naudojimui, kadangi kanapių rūkymas jam padėdavo lengviau užmigti, pakelti nuotaiką. Vaikystės draugas S. D. įtardamas, jog E. B. vartoja narkotines medžiagas, paklausė, ar negalėtų ir jam gauti kanapių, dėl ko ir nusprendė narkotines medžiagas – kanapes parduoti S. D.. Tai, kad išties pats nuteistasis E. B. vartojo narkotines medžiagas patvirtina ne tik liudytojais apklaustų asmenų S. D. bei A. D. parodymai, kuriuose teigiama, kad jiems buvo žinoma apie tai, kad E. B. galimai vartoja narkotines medžiagas, tačiau ir 2022 m. balandžio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. B. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, benzoilekgonino, pėdsakų ekgonino metilo esterio, nustatytas 0,63 (promilės) acetono (3 t., b. l. 48). Nuteistojo teigimu, narkotines medžiagas vartodavo, kadangi turi psichologinių sutrikimų, kas patvirtinta medicininiu išrašu apie tai, jog E. B. nustatytas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 53). Taigi, aptartų duomenų visuma, leidžia pagrįstai manyti, jog E. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, išties buvo atsitiktinio pobūdžio, o laikomos narkotinės medžiagos buvo skirtos jo paties naudojimui, todėl įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pirmą kartą teisiamam asmeniui, kuris kritiškai vertina savo poelgį, turinčiam šeimą, dirbančiam bei išlaikančiam mažametį vaiką, nėra tikslinga ir teisinga. Manytina, jog būtent tokia bausmė, kurią paskyrė pirmosios instancijos teismas, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 260 straipsnio 1 dalyje, bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota.

15. Apeliaciniame skunde, prokurorė prašo pakeisti nuosprendžio dalį ir dėl BK 259 straipsnio 1 dalies, paskirtos E. B. bausmės, paskiriant nuteistajam 30 parų arešto bausmę. Šis skundo reikalavimas buvo grindžiamas tuo, jog apeliaciniam teismui tenkinus skundo prašymą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo panaikinimo, būtų tikslingiau E. B. skirti arešto bausmę, juolab atsižvelgiant į tai, kad E. B. išlaiko savo mažametį vaiką dėl ko paskirtos baudos vykdymas būtų apsunkintas.

16. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą, skiriamos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 2 metų bausmės. BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. E. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), kaip jau minėta, E. B. teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis, todėl apylinkės teismas, pagrįstai nuteistajam parinko švelniausią bausmės rūšį, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Jau anksčiau šioje nutartyje aptarta, jog E. B. turi mažametį vaiką bei išlaiko savo šeimą, tačiau E. B. yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, galintis dirbti. Bylos duomenimis, E. B. nuo 2023 m. balandžio 6 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ir bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, nuteistasis pažymėjo, jog šiuo metu jis dirba per du darbus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas, paskyręs E. B. subendrintą galutinę bausmę – 48 MGL (4800 Eur), nustatė 2 metų terminą sumokėti paskirtą baudą. Taigi manytina, jog E. B. paskirta baudos bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra teisinga, dėl ko keisti nuosprendžio dalį ir šioje dalyje, nėra pagrindo.

17. Įvertinus visa tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskirdamas E. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, laisvės atėmimo bausmės, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Šiuo atveju, E. B. skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pirmą kartą teisiamam asmeniui, kuris savo elgesį vertina kritiškai, nėra tikslinga. Nagrinėjamu atveju, nuteistajam paskyrus net ir minimalią laisvės atėmimo bausmę, manytina, jog tokia bausmės rūšis būtų per griežta ir neproporcinga, pažeistų teisingumo principą. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni, yra teisinga, atitinkanti bausmės skyrimui keliamus reikalavimus, tinkamai individualizuota. Todėl keisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 27 d. nuosprendžio, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.