Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui bankroto administratoriui Vidmantui Švažui, bankrutuojančiam asmeniui R. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratoriaus Vidmanto Švažo prašymą dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo patvirtinimo R. D. bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas bankroto administratorius Vidmantas Švažas palaikė prašyme išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad bankrutuojantis asmuo dirba ir gauna darbo užmokestį didesnį nei Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, nors turi nemažai sveikatos problemų. Mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas prieš trejus metus, per tą laiką pasikeitė valiuta, padidėjo kainos, todėl už 86 Eur žmogui pragyventi per mėnesį šiai dienai yra neįmanoma. Patikslintame plane numatoma galimybė tenkinti pirmosios eilės kreditoriaus reikalavimus, kitų kreditorių reikalavimų tenkinimui galimybių nėra. Pirminiame plane nebuvo detalizuotos išlaidos bankrutuojančio asmens poreikiams tenkinti, antrame plane jos buvo aiškiai detalizuotos.

Bankrutuojantis asmuo R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su dukra šiuo metu kartu negyvena, tačiau jos išlaikymui vis tiek privalo mokėti kas mėnesį. Šiuo metu gyvena vienas, nuomojasi vieną kambarį, niekas materialiai nepadeda, dirba med. Techniku (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis pastarąjį pusmetį siekia vidutiniškai 445 Eur. Paaiškino, kad sūnus rugsėjo mėnesį taps pilnamečiu, teismo sprendimu išlaikymas sūnui yra priteistas iki jo pilnametystės, tačiau jis ketina ir toliau mokytis, todėl jį reikės išlaikyti. Nurodė, jog kas pusę metų privalo lankytis pas gydytojus ir darytis kraujo tyrimus, tačiau tam pajamų nepakanka, jie kainuoja 35,00 Eur, šie tyrimai nėra kompensuojami. Šios sumos neįtraukė į būtiniesiems poreikiams skirtų lėšų sąrašą, nes gydytojai atsisakė jį gydyti, kadangi jis nesilaikė nurodymų darytis kraujo tyrimus. Medicininių dokumentų išrašų neprašė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-30 nutartimi iškėlė R. D. bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2013-08-07. 2013-11-14 teismas nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus. 2014-02-20 nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas.

Bankroto administratorius pateikė teismui prašymą dėl plano tikslinimo projekto tvirtinimo, kuriuo prašo patvirtinti mokumo atkūrimo plano, patvirtinto 2014-02-20 teismo nutartimi, 2, 6, 12 punktų tikslinimo projektą. Šiais pakeitimais siekiama nustatyti, jog bankrutuojančio asmens pajamos sudaro – 445,12 Eur darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius, (duomenys neskelbtini), kitų pajamų R. D. artimiausiu metu gauti nenumato. Taip pat siekiama padidinti bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams skirtų lėšų sumą iki 329,27 Eur, į šią sumą patenka: 115,85 Eur nepilnametės dukters G. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirta suma, 60,00 Eur gyvenamojo būsto išlaikymui, 137,00 Eur maistui, 16,42 Eur aprangai, vaistams, higienos priemonėms, buitinei chemijai. Kreditorių reikalavimų tenkinimui skiriama 115,85 Eur suma, ir ji numatoma mokėti pirmos eilės kreditoriui nepilnamečiui sūnui E. D., gim. 1999-09-18.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo buvo sušaukti 2017-01-06 ir 2017-02-02 kreditorių susirinkimai. Susirinkimuose 73,3 proc. balsų turtintis kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius išreiškė nepritarimą bankrutuojančio asmens patikslintam mokumo atkūrimo planui ir nurodė šias nepritarimo priežastis: 1) kyla pagrįstų abejonių dėl jo sugebėjimo padengti ne tik kiekvieną mėnesį jo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą sumą, bet ir padengti bankroto administravimo išlaidas, kurių bankrutuojantis asmuo nenumato patikslintame plano projekte, bei skirti dalį pajamų kreditorių finansiniams reikalavimams padengti (nurodo tik pirmąja eile tenkinamą reikalavimą – išlaikymą sūnui, kuris jau 2017-09-18 taps pilnamečiu, kai tuo tarpu bankroto pabaiga numatyta tik 2019-02-20); 2) bankrutuojantis asmuo nepateikė jokių įrodymų, nenurodė jokių argumentų, kodėl jo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma išaugo nuo 86,31 Eur iki 213,42 Eur per mėnesį; 3) laiko, kad bankrutuojančio asmens elgesys nėra sąžiningas kreditorių atžvilgiu, kadangi pradiniame plane yra numatyta 52,13 Eur suma kreditorių reikalavimams tenkinti ir nors R. D. pajamos padidėjo, tačiau patikslintame plane apskritai nebenumatoma lėšų antros eilės kreditorių reikalavimams dengti.

Pagal FABĮ 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pateiktame patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte numatomi mokėjimai tik vienam kreditoriui, t.y. pirmos eilės kreditoriui – nepilnamečiui sūnui E. D., nors 2014-02-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane buvo numatyti finansinių reikalavimų dengimai ir kitiems kreditoriams. Taip pat nustatyta, kad 2017-09-18 pirmos eilės kreditorius E. D. taps pilnamečiu, teismo sprendimu išlaikymas jam priteistas iki pilnametystės, tačiau prašomame patvirtinti mokumo atkūrimo plano patikslintame projekte nenumatyta, kam ir kokia tvarka bus skiriamos lėšos nebelikus pirmos eilės kreditoriaus. Teismo posėdžio metu bankrutuojančio asmens paaiškinimai, jog sūnus ketina mokytis ir jį reikės toliau išlaikyti, teisiškai niekaip nepagrįsti, kadangi šiuo metu išlaikymas E. D. yra priteistas tik iki 2017-09-18. Šios aplinkybės, teismo nuomone, rodo, kad mokumo atkūrimo plano 12 punkto patikslinimas pažeidžia bankrutuojančio asmens kreditorių interesus ir neatitinka kreditorių bei bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyros principo esmės.

Mokumo atkūrimo plano 6 punkto pakeitimą, kuriuo siekiama padidinti būtiniesiems poreikiams skirtą sumą, pareiškėjas teismo posėdžio metu pagrindė ta aplinkybe, kad per trejus metus pasikeitė ekonominė situacija, Lietuvoje pasikeitė valiuta, padidėjo kainos. Teismas iš dalies sutinka su tokia pareiškėjo pozicija, tačiau pažymi, kad padidėję bankrutuojančio asmens poreikiai bei išlaidos privalo būti pagrįsti objektyviais įrodymais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo pirminio plano patvirtinimo bankrutuojančio asmens pajamos padidėjo vidutiniškai 126,54 Eur per mėnesį. Pareiškėjas nepagrindė kaip pasikeitė jo nepilnametės dukters poreikiai, kad išlaikymas jai turėtų padidėti nuo 86,89 Eur iki 115,85 Eur (pradėjo lankyti mokyklą, būrelius, atsirado kitokių būtinų išlaidų ir pan.), objektyviais įrodymais nepagrindė ir to, kaip pasikeitė jo paties asmeniniai poreikiai, kurių tenkinimui būtina padidinti sumą per mėnesį būtent iki 213,42 Eur. Teismo posėdžio metu bankrutuojančio asmens paaiškintos aplinkybės, kad jis turi sveikatos problemų, dėl ko privalo kas mėnesį atlikti kraujo tyrimus, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Todėl laikytina, jog pareiškėjas neįrodė, kad bankrutuojančio asmens būtinieji poreikiai padidėjo tiek, kad būtų pagrįstas pagrindas padidinti mokumo atkūrimo plane patvirtintą būtiniesiems poreikiams skirtą sumą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, mokumo atkūrimo plano patikslinimu siekiama kuo mažiau prisidėti prie kreditorių poreikių tenkinimo, kas neatitinka bankroto proceso paskirties. Pažymėtina, kad pirmiausia visi bankrutuojantys asmenys, privalo būti aktyvūs, t. y. imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, sąžiningai naudotis jiems bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus.

Pateiktas mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektas neatitinka bankroto proceso tikslų ir kreditorių interesų, todėl netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis FABĮ 7, 8 straipsniais, CPK 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

bankroto administratoriaus Vidmanto Švažo prašymo dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo patvirtinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.