- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-100-265/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- Virginijos Jablonskienės
- Ieškovas
- UAB „Klaipėdos bendrabutis“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Virginijos Jablonskienės firmos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1141-618/2011 pagal ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ ieškinį atsakovei Virginijos Jablonskienės firmai, trečiajam asmeniui atsakovės pusėje V. J. dėl skolos priteisimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Virginijos Jablonskienės firmos 7512,57 Lt skolą už bendrojo naudojimo patalpose atliktus remonto darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-13 sprendimu tenkino ieškovės ieškinį visiškai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog visi remonto darbai, kuriuos atliko ieškovė, buvo būtini bendrojo naudojimo patalpų avarinės būklės pašalinimui bei saugumo, naudojimo pagal paskirtį ir kitų techninių statinio reikalavimų užtikrinimui. Teismas taip pat atmetė atsakovės atsikirtimo motyvą dėl konkurso organizavimo ir nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovės organizuotas konkursas dėl rangovo parinkimo atliktas pažeidus nustatytą tvarką. Teismas nesutiko ir atmetė atsakovės argumentą, jog atliekant remontą buvo naudojamos pigesnės medžiagos, negu surašytos sąmatoje ir pirkimo–pardavimo sutartyje, nurodydamas, jog gyventojai buvo supažindinti su lokaline sąmata, tačiau jos neginčijo, taip pat nepateikė pasiūlymų, kas šiuos rangos darbus galėtų atlikti pigiau. Be to, teismas nesutiko ir su atsakovės argumentu, jog ieškinys pareikštas ne tam atsakovui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, konstatavo, jog jeigu įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka jo turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Kadangi individualios įmonės prievolės neatskirtos nuo jo dalyvio (savininko) prievolių, todėl atsakovę Virginijos Jablonskienės firmą teismas pripažino tinkamu atsakovu.
Šalies argumentai
Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašė jį panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, jog patalpos, kurias remontavo ieškovė, priklausė atskiriems savininkams ir jos nepatenka į bendrojo naudojimo patalpas, kuriose atliktas remontas. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šias patalpas buvo būtina remontuoti dėl avarinės būklės. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl avarinės būklės yra abstrakti. Iš teismo sprendimo neaišku, ar teismas avarinės būklės laiko visą daugiabutį namą, ar tik patalpas, kuriose buvo atliktas ginčijamas remontas, ar ginčo patalpų vidaus inžinerinę techninę įrangą. Kaip nurodo apeliantė, priklausomai nuo to, kas konkrečiai laikytina avarine būkle, priklauso avarinės būklės šalinimo išlaidų paskirstymas. Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas nesiaiškino, kas yra avarinė būklė, kokie požymiai ją apibūdina, kokių objektų atžvilgiu ji gali būti nustatyta. Apeliantė taip pat skunde kvestionuoja ir atliktų darbų kainą, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo atestuoto specialisto A. Monstavičiaus apžiūros akto bei nevertino jo paaiškinimų, o tik apsiribojo konstatavimu, jog specialisto pastabos yra paneigtos rangovo paaiškinimais. Kaip nurodo apeliantė, rangovas yra suinteresuotas asmuo, todėl jis negali būti objektyvus šioje byloje. Taip pat apeliantė kvestionuoja konkurso teisėtumą bei bendraturčių sutikimą atlikti rangos darbus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, nesiaiškino visų su ginču susijusių esminių aplinkybių, dėl to neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisingą sprendimą. Visų pirmiausia nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje atsakovė yra N. J. firma. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo matyti, kad patalpos, esančios Minijos g. 147–105, 147–106, Klaipėdoje, priklauso V. J., o ne jos įmonei. Faktas, jog administratorius jai siuntė sąskaitas, nesukuria pareigos jos įmonei mokėti už atliktus remonto darbus. CK 4.82 str. 3 d. nustato savininkui, o ne nuomininkui pareigą apmokėti už išlaidas, skirtas namui išlaikyti ir išsaugoti. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai konstatavo, jog individualios įmonės prievolės neatskirtos nuo jo dalyvio (savininko) prievolių, kadangi šiuo nagrinėjamu atveju pareiga mokėti kilo ne juridiniam, o fiziniam asmeniui, todėl juridinis asmuo neturi pareigos atsakyti už fizinio asmens skolas. Įstatymas numato tik fizinio asmens pareigą atsakyti už juridinio asmens prievoles subsidiariai, o ne priešingai (CK 2.50 str.3 d.). Esant šiai aplinkybei teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 45 str. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kuriuo teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kurios pastato dalys buvo avarinės ir ką konkrečiai reikėjo remontuoti, pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, jog visi remonto darbai, kuriuos atliko ieškovė, buvo būtini bendrojo naudojimo patalpų avarinės būklės pašalinimui bei saugumo, naudojimo pagal paskirtį ir kitų techninių statinio reikalavimų užtikrinimui. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste kvestionuotina, ar pavyzdžiui, plytelių klojimo darbai, lubų remontas įrengiant plastikinių dailylenčių apdailą ir naujų durų montavimas yra priskirtini prie avarinės būklės šalinimo darbų, kuriuos buvo būtina atlikti be savininkų sutikimo. Ši aplinkybė pripažintina esmine, kadangi priklausomai nuo to, kokios dalys būtų pripažintos avarinės būklės, nuo jų priklauso šalinimo išlaidų apmokėjimas. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas visiškai neanalizavo atestuoto specialisto A. Monstavičiaus apžiūros akto bei nevertino jo paaiškinimų, o tik formaliai nurodė, jog šią išvadą paneigia darbus atlikusios įmonės raštas. Pažymėtina, jog šios įmonės raštas neįrodo nekokybiškai atliktų darbų, o yra tik kritiškas specialisto išvados vertinimas. Be to, apeliacinės instancijos vertinimu, ydingu laikytinas toks įrodymų vertinimas, pagal kurį ginčijamas tam tikras faktas, laikytinas įrodytu priešingais šalies paaiškinimais, nesant kitų objektyvių duomenų, paneigiančių šio fakto egzistavimą (CPK 185 str. 1 d.). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, darbai buvo atliekami patalpose, pažymėtomis 1-26 ir 1-29. Iš Registrų centro pažymos matyti, kad šių patalpų bendras plotas yra 22,93 m². Tuo tarpu iš rangovo pateiktų sąskaitų matyti, kad buvo atlikta darbų už 50 837 Lt. Esant šiai aplinkybei konstatuotina, jog atsižvelgiant į remontuojamų patalpų plotą tokia suma galimai per didelė. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo atliktų darbų aktų ir juose nurodytų atliktų darbų, taip pat nesiaiškino grafose nurodytų prasmių, pagal kurias buvo apskaičiuoja dalis atliktų darbų.
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytų aplinkybių visetą teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas, o bylą perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Pažymėtina, jog apeliantė prašė ne tik panaikinti apskųstą sprendimą, bet ir ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog neištyrus visų aplinkybių priimti galutinio sprendimo apeliacinės instancijos teismas negali. Kadangi pirmosios instancijos teismas netyrė visų byloje esančių įrodymų, pripažintina, kad šios aplinkybės turi būti patikrintos ne apeliacinės instancijos teisme, o pirmosios instancijos teisme, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Taip pat teismas nepasisako dėl aplinkybių, kuriomis apeliantė kvestionuoja konkurso teisėtumą bei bendraturčių sutikimą atlikti rangos darbus, nes pačiam apeliantei iš esmės sutinkant dėl avarinės būklės, tik keliant klausimą dėl jos apimties, rangovo parinkimo ir bendraturčio sutikimo aplinkybė tampa teisiškai nereikšminga.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.