- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-14
- Bylos Nr.
- 1A-4-172-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pavelas Frolovas (pirm.), Ryšardas Skirtunas, Zenonas Birštonas
- Nuteistasis
- V. Ž.
- Nukentėjusysis
- A. N.
- Advokatai
- Sergejus Chiminas
- Kategorijos
Teisejas V.Paškevic Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.;
2.1.6.2.
2007 m. gruodžio 14 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla, pagal nuteistojo V. Ž. ir nukentejusiojo A. N. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisves apribojimu trims menesiams, ipareigojant per ši laika nuo 24 val. iki 05 val. buti namuose, išskyrus atvejus, kai toks nebuvimas yra susijes su darbu..
Aprašomoji dalis
nustate:
V. Ž. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogu, t.y. 2004-08-09 apie 01 val. sporto aikšteleje, esancioje prie namo Nr. 4 Gabijos g., Vilniuje, kumšciu sudave A. N. i galva, pargriove ji ant žemes ir karta spyre jam i dešini peti, tuo padarydamas jam nežymu sveikatos sutrikdyma, t.y. tokiais savo veiksmais padarydamas nusikaltima, numatyta LR BK 140 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nuosprendi ir nutraukti byla BPK 327 str. 1 p. numatytais pagrindais. V. Ž. mano, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis yra nepagristas ir naikintinas. Teigia, kad teismas vertindamas liudytoju E. M. ir M. B. parodymus prieštarauja pats sau. Teismas nurodo, jog šiu liudytoju parodymai yra nuoseklus, tarpusavyje sutampantys ir ju atitikimas tikrovei yra pripažintas Vilniaus apygardos teismo 2005-07-05 nuosprendžiu kitoje byloje. Nuosprendyje taip pat konstatuojama, kad šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi del viešosios tvarkos pažeidimo, padaryto 2004-08-08 apie 01 val. Gabijos g., Vilniuje, buvo pradetas baudžiamasis procesas ir šie liudytojai bei nukentejusysis buvo kaltinami tuo, kad pažeisdami viešaja tvarka sumuše ir sužalojo V. Ž., t.y. ji. Apeliantas teigia, kad nors Vilniaus apygardos teismo nuosprendis minetoje byloje yra isiteisejes, taciau baudžiamasis procesas dar nera baigtas, kadangi yra paduoti kasaciniai skundai, ir teismas neturejo daryti tokiu kategorišku išvadu apie ivykio aplinkybes. V. Ž. teigia, kad priimdamas už pagrinda Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio išvadas apie jo kaltuma sumušant A. N. ir kad šis sumušdamas ir sužalodamas V. Ž. neviršijo butinosios ginties ribu, teismas kartu revizuoja tuo paciu nuosprendžiu padarytas esmines išvadas apie ivykio aplinkybes. Nurodyta, kad ivykio diena grupe jaunuoliu, kurioje buvo ir nukentejusysis A. N., kelis kartus pažeide viešaja tvarka riksmais, necenzuriniais keiksmais, del ko kelis kartus buvo kviesti policijos pareigunai jaunuoliams raminti. Teismas padare negincijama išvada apie nukentejusiojo A. N. girtuma, atmete jo parodymus apie tai, kad jis kartu su draugais prieš ivyki Gabijos g. viešosios tvarkos nepažeide ir pripažino V. Ž. pastabas nutraukti viešosios tvarkos pažeidimus pagristomis, i kurias A. N. ir kiti buve kartu jaunuoliai nereagavo. Toki nukentejusiojo elgesi teismas pripažino provokuojanciu ir rizikingu, kas buvo pripažinta V. Ž. atsakomybe lengvinancia aplinkybe. Tokios Vilniaus m. 1 apylinkes teismo išvados iš esmes prieštarauja Vilniaus apygardos teismo išvadoms apie esmines bylos aplinkybes, kadangi apeliacines instancijos teismas, išnagrinejes A. N. ir V. Ž. apeliacinius skundus, padare išvadas, kad jaunimas viešosios tvarkos nepažeidinejo ir tai buvo tik V. Ž. išsigalvojimas, o šis prikibo prie jaunuoliu be jokios butinybes, tuo sukeldamas konflikta, kurio metu buvo sumuštas ir sužalotas. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas nepagristai atmete liudytojo A. B., kuris vienintelis yra nesuinteresuotas bylos baigtimi, parodymus, konstatuodamas, kad šis liudytojas, turedamas regejimo defekta, objektyviai neturejo galimybes adekvaciai suvokti konflikte dalyvavusiu asmenu veiksmu eiliškumo, isižiureti ir isiminti ju išvaizdos. Apeliantas mano, kad tokios teismo išvados nera pagristos, kadangi byloje nera nei specialisto nei eksperto išvadu del liudytojo regejimo defekto ir atstumo iki konflikto vietos, ir negalima spresti, ar liudytojas tokiu atveju negalejo adekvaciai suvokti konflikte dalyvavusiu asmenu veiksmu eiliškumo. V. Ž. teigia, kad sumušimai ant A. N. kuno galejo atsirasti jau prieš jiems susitinkant. Be to apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismas visiškai nesvarste klausimo, ar jo paties veiksmuose nera baudžiamaja atsakomybe šalinanciu aplinkybiu. Jo manymu, tai teismas turejo padaryti ir be jo prašymo, kadangi toks istatymas buvo pritaikytas A. N., tuo pažeidžiant nuostata, kad istatymui ir teismui visi asmenys lygus.
Nukentejusysis A. N. apeliaciniu skundu prašo sugriežtinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu V. Ž. paskirta bausme. Mano, kad V. Ž. paskirta bausme yra nepagristai švelni, juolab, kad jokiu kaltininko atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu byloje nenustatyta. Apeliantas teigia, kad tiek nagrinejant šia byla pirmosios instancijos teisme, tiek išnagrinejus byla Nr. 1-00095-365-2005 pirmosios bei apeliacines instancijos teismuose buvo nustatytas V. Ž. parodymu nenuoseklumas, jis painiojo ivykio aplinkybes, skyresi jo paaiškinimai, duoti skirtingu metu, del padaryto nusikaltimo jis neprisipažino ir nesigailejo. A. N. taip pat nurodo, kad ivykio diena jis su draugais sedejo stadione, netriukšmavo, nusiskundimu iš aplinkiniu gyventoju gave nebuvo, juolab jie triukšmo negalejo girdeti, kadangi iki artimiausiu namu buvo 100-150 m atstumas. Teigia, kad prie ju priejes V. Ž. pats pradejo kabinetis, elgesi agresyviai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis pradejo grasinti, o A. N. ir kiti jaunuoliai kalbejo ramiu tonu, stengesi išvengti bet kokiu nesutarimu. Kai V. Ž. pasikviete nukentejusiji pasikalbeti, šis elgesi mandagiai, nenorejo veltis i konflikta, o tada V. Ž. jam staiga smoge i veida, A. N. buvo priverstas gintis ir todel prasidejo grumtynes. Apeliantas nurodo, kad konflikto metu visi jo draugai pabego, liko tik M. B. ir E. M.. Kas ivyko jiems priejus, A. N. neprisimena, mano kad buvo prarades samone. Taip pat teigia, kad ir pats bande begti nuo V. Ž., taciau vel gavo kelis stiprius smugius i šona, i galva ir i nugara. Nukentejusysis teigia, kad V. Ž. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme arba melavo, arba sieke kuo labiau suklaidinti teisma, noredamas išvengti atsakomybes. Teismas konstatavo, kad V. Ž. nurodytos ivykio aplinkybes del jaunuoliu keliamo triukšmo buvo neirodytos. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ta vakara jie kelis kartus pažeide viešaja tvarka, kadangi nei administracine tvarka, nei kitaip bausti nebuvo, todel tokia teismo išvada turi buti vertinama kritiškai. Be jo ir jo draugu parodymu, V. Ž. kalte patvirtina taip pat ir liudytojos V. G. parodymai.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis V. Ž. ir jo gynejas praše jo apeliacini skunda patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. Ž. ir nukentejusiojo A. N. skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyres bei tinkamai ivertines byloje esancius irodymus, prieme teiseta ir pagrista nuosprendi, V. Ž. padaryta nusikalstama veika kvalifikavo teisingai ir paskyre jam tinkama bausme.
Nagrinedamas nuteistojo V. Ž. ir nukentejusiojo A. N. apeliacinius skundus, apeliacines instancijos teismas atsižvelgia i Vilniaus apygardos teismo 2007-04-27 ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007-10-23 nutartyse konstatuotas aplinkybes.
Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka buvo nagrinejama baudžiamoji byla del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2005-04-04 nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistas už tai, kad 2004-08-09, apie 01 val. stadione, esanciame netoli nuo Gabijos g. 4 namo, Vilniuje, sudave ne mažiau triju smugiu rankomis ir kojomis nukentejusiajam V. Ž. i ivairias kuno vietas ir nežymiai sužalojo pastaraji. 2007-04-27 nutartyje Vilniaus apygardos teismas, išanalizaves byloje esanciu irodymu visuma, padare išvada, kad kilus žodiniam konfliktui tarp A. N. ir V. Ž. ir jiems atsitraukus toliau nuo ten buvusios jaunuoliu grupes, prasidejo asmeninio pobudžio konfliktas, siekiant vienam kita ižeisti, ko pasekoje V. Ž. sudave pirma smugi, o A. N. atsake taip pat smugiu i veida, po ko ivyko muštynes. Tokia išvada teismas padare remdamasis išteisintojo M. B. parodymais, kuris nuosekliai šioje byloje nuo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklaustas itariamuoju, bei teisminio nagrinejimo metu tvirtino mates, kaip V. Ž. paejus nuo ju i šona kartu su A. N., pirmas pastarajam sudave V. Ž.. Ši fakta patvirtino ir liudytojas T. K.. Vilniaus apygardos teismas 2007-04-27 nutartyje taip pat konstatavo, kad netiketi A. N., M. B. ir T. K. parodymais neturi pagrindo, kadangi šiu asmenu parodymai yra nuoseklus, logiški, vieni kitus papildantys, juos paneigianciu duomenu byloje nera. Išanalizaves V. Ž. parodymus bei ivertines ivykio metu susidariusia emocine situacija, t.y. tai, kad stresines aplinkybes turejo itakos ivykio eigos fiksavimui bei isiminimui, V. Ž. parodymu teismas nepripažino patikimais bei atitinkanciais faktinems bylos aplinkybems.
Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2007-10-23 nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2005-04-04 nuosprendi ir Vilniaus apygardos teismo 2007-04-27 nutarti, pripažindamas šiuos teismu sprendimus teisetais ir pagristais.
Apeliacines instancijos teismo kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas pagristai nesivadovavo liudytojo A. B. parodymais. Apylinkes teismas nurode, jog šio liudytojo parodymai apie konflikto tarp V. Ž. ir A. N. aplinkybes iš dalies skiriasi nuo paties kaltinamojo V. Ž. parodymu bei nepaneigia liudytoju E. M. ir M. B. parodymu. Kaip mineta, Vilniaus apygardos teismas 2007-04-27 nutartyje konstatavo, jog abejoti M. B. parodymais nera pagrindo. Toje pacioje nutartyje Vilniaus apygardos teismas liudytojo A. B. parodymus vertino kritiškai, nurodydamas, jog šis asmuo nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, V. Ž. nepraše jo apklausti ir nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme, todel teismas neturi pagrindo jais remtis ir vertinti kaip atitinkancius faktines bylos aplinkybes. Tokiu budu, esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, liudytojo A. B. parodymai vertintini kritiškai.
Iš byloje esancios 2004-08-10 specialisto išvados Nr. G 4038/04(01) (b.l. 4) matyti, jog A. N. padaryta poodine kraujosruva kaires akies vidiniame kampe, odos nubrozdinimai kairiame skruoste, kairiame žande, kaires ausies kaušelyje, poodine kraujosruva dešinio peties sanario srityje, taškines kraujosruvos kakle, kairiame žaste, odos nubrozdinimai dešines alkunes sanario srityje, dešinio klubo sanario srityje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai 2004-08-09, kas atitinka nežymu sveikatos sutrikdyma.
Tokiu budu, remdamasi byloje esanciais irodymais bei aukšciau nurodytais teismu sprendimais kolegija daro išvada, jog Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2005 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagristai pripažino V. Ž. kaltu, padarius nusikaltima, numatyta LR BK 140 str. 1 d.
Atmestinas nuteistojo skundo teiginys, kad pirmos instancijos teismas visiškai nesvarste klausimo, ar jo paties veiksmuose nera baudžiamaja atsakomybe šalinanciu aplinkybiu. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinedamas baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. N. kasacini skunda 2007-10-23 nutartyje konstatavo, jog abipusiu muštyniu metu teises i butinaja ginti nebuna. Todel klausimas, ar V. Ž. veiksmai galejo buti butinaja gintimi, nesvarstytinas. Išanalizavusi bylos medžiaga, kolegija daro išvada, jog V. Ž. veiksmuose nebuvo ir kitu LR BK V skyriuje numatytu baudžiamaja atsakomybe šalinanciu aplinkybiu požymiu.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme nuteistajam V. Ž., nepažeide Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bausme siekiamu tikslu bei bendruju bausmes skyrimo pagrindu.
Skirdamas bausmes ruši ir nustatydamas jos dydi nuteistajam, teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi ir pavojingumo laipsni – V. Ž. padare nesunku nusikaltima (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). V. Ž. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu pirmosios instancijos teismas nenustate. Priešingai nei teigia nukentejusysis A. N. savo skunde, apylinkes teismas V. Ž. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažino tai, jog veikos padarymui itakos turejo provokuojantis ir rizikingas nukentejusiojo A. N. elgesys. Teismas taip pat ivertino tai, kad V. Ž. anksciau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba visuomenei naudinga darba, išlaiko šeima.
Atsižvelgdama i minetas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog V. Ž. apylinkes teismo paskirta bausme nera per švelni.
Rezoliucinė dalis
nutare:
atmesti nuteistojo V. Ž. ir nukentejusiojo A. N. apeliacinius skundus.
Nutartis galutine ir neskundžiama.