- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-11-06
- Bylos Nr.
- I-3264-171/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pirm.), Irena Paulauskienė (pran.), Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- UAB „Pramoninės konstrukcijos“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Snežana Raižienė
- Kategorijos
- 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kaminsko, teisėjų Irenos Paulauskienės (pranešėja) ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Pramoninės konstrukcijos“ atstovei advokatei Snežanai Raižienei ir atsakovės atstovui Šarūnui Jazukevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Pramoninės konstrukcijos“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių AVMI).
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja teismui pateikė skundą (b. l. 3–11), kuriame prašo:
Žemesnės instancijos teismas
panaikinti Šiaulių AVMI 2007-09-13 sprendimą Nr. 14.4-69-46, VMI 2007-12-14 sprendimą Nr. 69-293 „Dėl UAB „Pramoninės konstrukcijos“ 2007-10-03 skundo“ ir Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2008-03-13 sprendimą Nr. S-50(7-13/2008);atleisti pareiškėją nuo PVM baudos ir delspinigių ir pelno mokesčio baudos bei delspinigių arba juos sumažinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad skundžiami sprendimai yra nepagrįsti. Mano, kad vertinant sandorį su UAB „Kompiuterinis modulis“, nebuvo tinkamai ir visapusiškai ištirtos sandorio aplinkybės, leidžiančios pagrįstai spręsti, kad ūkinė operacija realiai neįvyko ir pareiškėja žinojo, ar turėjo žinoti, kad UAB „Kompiuterinis modulis“ PVM į biudžetą nesumokės.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad ginčijamuose sprendimuose nepagrįstai reikšmingu įrodymu yra laikomas UAB „Intersurgical“ pastatų priežiūros inžinieriaus G. P. paaiškinimas ir sutarties su UAB „Fima“ teksto analizė, o pareiškėjos pateiktas PVM objektas – sprinklerinės gesinimo sistemos projektas – nelaikomas įrodymu, nes pareiškėja neįvykdė pareigos įrodyti, kad jį sukūrė UAB „Kompiuterinis modulis“.
Bendrovę „Kompiuterinis modulis“ jai rekomendavo užsakovė UAB „Fima’’, taigi, ji negalėjo pasiūlyti netinkamo asmens įmonei reikalingiems darbams atlikti. Duomenų apie tai, kad UAB „Kompiuterinis modulis“ yra neveikianti ar nemokanti mokesčių, pareiškėja neturėjo.
Vertindamas sutartį, sudarytą su UAB „Fima“, mokesčių administratorius dėl realiai vykusių sutarties vykdymo aplinkybių galėjo apklausti UAB „Fima“, bet to nepadarė ir rėmėsi prielaidomis, analizėmis ir trečiųjų asmenų – inžinieriaus G. P. – paaiškinimais, kurio nuomonė yra subjektyvi, nes ji neparemta dokumentais. Šio liudytojo paaiškinimas, kad projektavimo darbus atliko UAB „Yglė“, neabejotinai turėjo būti patikrinta. Sprendimuose nėra jokių duomenų, patvirtinančių šį faktą. Pagal to paties G. P. paaiškinimą, UAB „Intersurgical“ automatinės sprinklerinės gesinimo sistemos įrengimo ir montavimo darbus atliko UAB „Fima“. Pareiškėja pažymėjo, kad UAB „Fima“ vykdė rangovo funkcijas, atlikdama UAB „Intersurgical“ automatinės sprinklerinės gesinimo sistemos įrengimo ir montavimo darbus, o subrangovė buvo UAB „Pramoninės konstrukcijos“. Pagal subrangos sutarties Nr. SB 03/025 5.2 punktą, jei šalys nesusitarė kitaip, tai darbams priklauso ir rangovas privalo atlikti darbus ir veiksmus, tiesiogiai nenumatytus sutartyje ir / ar jos prieduose, bet būtinus atlikti vykdant sutartį ir siekiant jos tikslų. Šios sutarties 6.2.2 punkte nustatyta, kad „vamzdyno išdėstymo pakitimai, prisitaikant prie esamos situacijos, sutarties kainos nekeičia.“ Be to, sutarties 3.1 punktas reikalauja darbus atlikti pagal šias normas: RSN 137-92 „Pastatų vidaus priešgaisrinis vandentiekis“ ir RSN 138-92 „Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika“, kuriose teigiama, kad „Šios normos taikomos projektuojant ir įrengiant automatinius gaisro gesinimo ir signalizacijos įrenginius Respublikoje.“
Pareiškėja pažymėjo, kad G. P. yra ne tas asmuo, kuriam UAB „Fima“, kaip rangovė, privalėjo duoti ataskaitas apie subrangovus ir šių sutartinius santykius su trečiaisiais asmenimis vykdant darbus.
Ginčijamuose sprendimuose, analizuojant subrangovo sutartį, nurodyta, kad UAB „Pramoninės konstrukcijos“ neprivalėjo užsakyti projekto, nes darbai turėjo būti atlikti pagal UAB „Fima“ pateiktą projekto dokumentaciją. UAB „Fima“ pateiktas projektas nenumatė vamzdynų išsidėstymo, o buvo pateiktas tik pats gesinimo sistemos principas. Taip pat jame nebuvo numatytos statinio laikančiųjų konstrukcijų galios nuo vamzdynų apkrovos, todėl jas reikėjo patikrinti. Sutartyje numatyta ir projekto pateikimo forma – 2 p. (elektronine forma pateiktus brėžinius), kadangi tai greičiausias būdas atlikti detalųjį projektą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai remiasi G. M. parodymais, kad jis niekada nedirbo bendrovėje ir dokumentų nepasirašinėjo. Tokiu paaiškinimu galima remtis tik tuo atveju, kai jis paremtas ekspertizės aktu, patvirtinančiu, kad tai ne G. M. parašai.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad duomenų, kad UAB „Barteksus“ bent jau 2001–2002 metais buvo realiai neveikianti ir nemokėjo mokesčių, sprendime nenurodoma.
Be to, mokesčių administratorius sprendimuose nepagrįstai nurodė, kad bendrovė 2004 m. realiai neįsigijo paslaugų iš UAB „Marganpolis“, nes jos direktoriaus S. P. negalima rasti, jis įtrauktas į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, apskaitą ir nuo 2006-05-16 niekur nedirba. Pareiškėja mano, kad šių aplinkybių negalima laikyti svarbiomis sprendžiant kausimą dėl bendrovės sąžiningumo 2004 metais perkant paslaugas. Sprendžiant klausimą dėl sąžiningumo, partneris turi būti vertinamas tą laikotarpį iki sandorio sudarymo, o ne po jo.
Pareiškėja pažymėjo, kad UAB „Barteksus“ atveju mokesčių administratoriui užteko G. M. paaiškinimo, kad jis nepripažįsta, kad dokumentai yra pasirašyti šio asmens, o šiuo atveju sandoriams pagrįsti pateiktuose dokumentuose esančių direktoriaus parašų mokesčių administratorius nevertina net vizualiai.
Sprendime taip pat nurodoma, kad mokesčių administratorius nerado ir N. S. ir turi duomenų, kad sąskaitų išrašymo dieną jos Lietuvoje nebuvo, jai nėra suteiktas Lietuvos piliečio asmens kodas.
Pareiškėja pažymėjo, kad su UAB „Marganpolis“ verslo santykiai ją siejo iki tol, kol ši įmonė buvo įtraukta į asmenų, nevykdančių mokesčių administratoriaus nurodymų, duomenų bazę. O tai, kad negalima nustatyti, ar UAB „Marganpolis“ deklaravo ginčo sąskaitose nurodytą PVM, nėra pagrindas nepripažinti UAB „Pramoninės konstrukcijos“ teisės į PVM atskaitą.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad montavimo darbai nėra žodinė konsultacija, todėl darbo rezultatą galima patikrinti. Išvada, kad bendrovė negali įrodyti, kad darbus atliko būtent UAB „Marganpolis“, pareiškėjos manymu, yra neteisinga. Tokių įrodymų nėra ir negali būti normalioje verslo aplinkoje. Keliant tokius reikalavimus, užsakovas privalėtų visą darbo dieną filmuoti atliekamus darbus ir tai vargu ar būtų tinkamas įrodymas.
Pareiškėja nurodė, kad sandorio su UAB „Marganpolis“ sudarymo metu duomenų, kad įmonė vengia mokėti mokesčius, VMI duomenų bazėje nebuvo. Šia įmonę taip pat rekomendavo užsakovė. Tokia rekomendacija versle yra protinga, kadangi darbai buvo atliekami užsakovei, todėl pareiškėjai nebuvo pagrindo manyti, kad UAB „Marganpolis“ nesumokės valstybei priklausančių mokesčių, iš jų ir PVM. Mokesčių mokėtojo rūpestingumas ir apdairumas sprendžiant, ar verslo partneris sumokės valstybei PVM, ar nesumokės, neabejotinai turi turėti ribas. Negalima laikyti protingu reikalavimu prieš sudarant sandorį patikrinti darbuotojų kvalifikaciją, resursus, asmeniškai pabendrauti su vadovais ir darbuotojais, apsilankyti buveinėje. Šiuo konkrečiu atveju sandoris buvo sudaromas neišskirtinėmis sąlygomis, pinigai pagal sandorį mokami pavedimu į sąskaitą, įmonė buvo rekomenduota rangovės UAB „Fima“, darbai buvo atlikti tinkamai ir laiku.
Pareiškėja nurodė, kad spręsdamas dėl teisės į PVM atskaitą mokesčių administratorius netyrė ir neįvertino daugybės pareiškėjai svarbių aplinkybių, todėl padarytos išvados yra nepagrįstos ir neteisingos.
Pareiškėja mano, kad ji gali būti atleista nuo PVM baudos ir delspinigių bei pelno mokesčio baudos ir delspinigių arba jie turėtų būti sumažinti. Nurodė, kad mokesčių administratoriaus nustatytą pažeidimą lėmė ne pareiškėjos konkrečių įstatymo normų pažeidimas, o trečiųjų asmenų veiksmai: jeigu UAB „Barteksus“, UAB „Kompiuterinis modulis“ ir UAB „Marganpolis“ būtų reikiamu metu sumokėję jiems priklausančius pagal įstatymus sumokėti mokesčius, tai bendrovei neatsirastų prievolė antrą kartą mokėti PVM ir jos realiai patirtos išlaidos būtų pripažintos pagrįstai mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, nes ir šiuo atveju bendrovė nukenčia dvigubai, kadangi mokesčių administratoriui nekilo abejonių, kad bendrovė realiai išlaidų nepatyrė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad PVM sąskaitoje faktūroje nenurodomas ūkinės operacijos turinys, tai nurodoma sutartyje. Mokesčių administratorius turi nustatyti, ar buvo sukurtas PVM objektas, jei objekto nėra, PVM sąskaita faktūra neturi juridinės galios. Mokesčių administratorius nenustatė, kad neteisingi PVM sąskaitų faktūrų rekvizitai. Pareiškėja darbams atliki buvo pasitelkusi trečiuosius asmenis. Darbai realiai atlikti, pastatas stovi, galima padaryti ekspertizę. Byloje pakanka įrodymų sandorių realumui patvirtinti.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 74–83) nurodė, kad vadovaujantis įstatymais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, nustačius aplinkybę, kad PVM sąskaitoje faktūroje atvaizduota ūkinė operacija neįvyko arba įvyko kitokio turinio, apskaitos dokumentas laikomas neturinčiu juridinės galios ir jo pagrindu vykdyti PVM atskaitą mokesčių mokėtojas praranda teisę. Remiantis mokestinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis konstatuota, kad UAB „Kompiuterinis modulis“, UAB „Barteksus“ ir UAB „Marganpolis“ realiai neatliko pareiškėjai paslaugų, atvaizduotų ginčo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Sandorio šalies, su kuria įvykdyta operacija, tikrumas – vienas iš ūkinės operacijos būtinų elementų, kuris turi būti atspindėtas apskaitos dokumente ir be kurio toks apskaitos dokumentas laikytinas neturinčiu juridinės galios ir jo pagrindu vykdyti PVM atskaitą nėra teisinio pagrindo. Paneigus PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą paslaugos teikėją įmanomi keli variantai: paslauga apskritai nebuvo suteikta, ją suteikė kitas subjektas arba ją atliko pats mokesčių mokėtojas, tačiau pagrindė kito subjekto buhalteriniais dokumentais. Tokiu atveju ūkinės operacijos realumą ir tikrąjį turinį turi įrodyti mokesčių mokėtojas, tačiau pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų konstatuoti ūkinės operacijos realumą ir nustatyti tikrąjį jos turinį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2004-10-27 nutartyje pažymėjo, kad iš mokesčių mokėtojo negali būti reikalaujama imtis specialioms tarnyboms priskirtų operatyvinės veiklos funkcijų, tačiau bent minimalius veiksmus, susijusius su ūkinės operacijos subjekto veiklos teisėtumu, sąžiningas ir rūpestingas mokesčių mokėtojas turi atlikti. Remiantis šia išvada galima teigti, kad, norint atlikti šiuos veiksmus, visų pirma būtina identifikuoti ūkinių operacijų partnerį ir jam atstovaujančius asmenis. Atsakovė pažymi, kad pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų ginčijamų ūkinių operacijų realumą, bet net ir darant prielaidą, kad tokios ūkinės operacijos įvyko kitokio turinio, nei atvaizduota PVM sąskaitoje faktūrose, pareiškėja negali nurodyti, kas jas atliko, nes iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos atstovai nesidomėjo ir neidentifikavo asmenų, kurie neva atstovavo kontrahentams.
Pareiškėja atsakovei su skundu pateikė UAB „Intersugical“ projektą, tačiau tai neįrodo, kad jį parengė būtent UAB „Kompiuterinis modulis“, todėl jis nepaneigia mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių. Vertinat bylos medžiagą, pažymėtina, kad pareiškėja pagal rangos sutartį su UAB „Fima“ nebuvo įsipareigojusi atlikti sprinklerinės gesinimo sistemos projektavimo darbų. Sutartyje numatyta, kad UAB „Fima“ įsipareigoja pareiškėjai projekto dokumentaciją, reikalingą darbams atlikti, pateikti elektroniniu būdu. UAB „Intersurgical“ pastatų priežiūros inžinieriaus teigimu, objekte UAB „Fima“ (UAB „Pramoninės konstrukcijos“ – šio objekto užsakovė) atliko įrengimo ir montavimo darbus, o automatinės sprinklerinės gesinimo sistemos projektavimo ir suderinimo su gaisrininkais darbus atliko UAB „Yglė“. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjai nebuvo jokio pagrindo kreiptis į kitą įmonę (šiuo atveju į UAB „Kompiuterinis modelis“), kad toks projektas būtų parengtas. Šią aplinkybę patvirtina ir darbų atlikimo aktai Nr. 03/10/03 ir Nr. 03/11/02, pareiškėjos pateikti užsakovei UAB „Fima“, kuriuose nurodyta, kad pagal 2003-09-17 subrangos sutartį Nr. SB 03/025 per 2003 m. spalio ir lapkričio mėnesius atlikta montavimo darbų atitinkamai už 82 108 Lt (su PVM) ir už 98 938 Lt (su PVM). Be to, UAB „Kompiuterinis modelis“, 2007-05-02 pasirašydama susitarimą su Vilniaus AVMI dėl 2007-02-26 patikrinimo akto Nr. 08-06-10-17, pripažino aplinkybę, kad ji paslaugų, nurodytų ginčo PVM sąskaitose faktūrose, pareiškėjai neteikė, todėl atsakovė daro išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjos užsakymu būtų atlikti sprinklerinės gesinimo sistemos suprojektavimo darbai. Mokestinių ginčų komisija savo sprendime pagrįstai nurodė, kad aiškintis, kokia įmonė (ar būtent UAB „Yglė“) atliko gesinimo sistemos projektavimo darbus, mokesčių administratorius neprivalėjo, nes tai nebuvo patikrinimo ir nėra šio mokestinio ginčo dalykas. Aplinkybė, kad mokesčių administratorius pareiškėjos patikrinimo metu neapklausė UAB „Fima“, nelaikytina turinčia įtakos mokestiniam ginčui išspręsti, nes byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Kompiuterinis modulis“ realiai neatliko pareiškėjai paslaugų, atvaizduotų ginčo sąskaitose faktūrose.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad įvertinus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, konstatuotina, kad darbų ir paslaugų, kurių įsigijimą pareiškėja įformino pagal UAB „Kompiuterinis modulis“, UAB „Barteksus“ ir UAB „Marganpolis“ vardu išrašytus buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių juridinė galia buvo paneigta, vertes pripažinti sąnaudomis, priskiriamomis leidžiamiems atskaitymams iš pajamų, nėra teisinio pagrindo, todėl pagrįstai pareiškėjai buvo apskaičiuota ir nurodyta sumokėti į biudžetą 33 474 Lt pelno mokesčio, 8 422 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 10 042 Lt pelno mokesčio baudos.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nuo patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų ir nurodytų sumokėti į biudžetą 40 169 Lt PVM ir 33 474 Lt pelno mokesčio pagrįstai priskaičiuota 15 248 Lt PVM delspinigių ir 8 422 Lt pelno mokesčio delspinigių. Įvertinus mokestinio pažeidimo pobūdį, pareiškėjai pagrįstai skirta 30 proc. vidutinio dydžio 12 051 Lt PVM bauda ir 10 042 Lt pelno mokesčio bauda. Bylos medžiagoje nėra atleidimo nuo delspinigių ir baudų sumokėjimo pagrindų, numatytų LR mokesčių administravimo įstatymo 100 ir 141 straipsniuose. Taigi pareiškėjos prašymas atleisti ją nuo delspinigių ir baudų arba juos sumažinti yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2007-07-09 Šiaulių AVMI surašė patikrinimo aktą Nr. 35-63 (b. l. 50–62), kurį iš dalies patvirtino 2007-09-13 Šiaulių AVMI sprendimu Nr. 14-4-69-46 (b. l. 39–49). Pareiškėjai buvo nurodyta sumokėti 40 169 Lt PVM, 15 248 Lt PVM delspinigių ir 12 051 Lt PVM baudą, taip pat 33 474 Lt pelno mokesčio, 8 522 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 10 042 Lt pelno mokesčio baudą. VMI 2007-12-14 sprendimu Nr. 69-293 (b. l. 28–36) patvirtino Šiaulių AVMI 2007-06-13 sprendimą, o Mokestinių ginčų komisija 2008-03-13 sprendimu Nr. S-50(7-13/2008) (b. l. 13–25) patvirtino 2007-12-14 VMI sprendimą.
Pareiškėjos patikrinimo akte nustatyta, kad pareiškėja į apskaitą įtraukė PVM sąskaitas faktūras 2003-11-05 LEB Nr. 4102498 ir 2003-11-28 LEB Nr. 7228812, išrašytas UAB „Kompiuterinis modulis“ vardu už sprinklerinės gesinimo sistemos suprojektavimą pagal pastato architektūrinę dalį, NFPA ir Lietuvos standartų normas ir suderinimą su gaisrininkais. Bendra vertė pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras yra 79 500 Lt ir 14 310 Lt PVM. Išskirtą 14 310 Lt PVM sumą bendrovė įtraukė į 2003 m. lapkričio mėnesio PVM atskaitą. PVM sąskaitose faktūrose nurodyta projektavimo darbų verte (79 500 Lt) pareiškėja padidino montavimo darbų, atliktų pagal 2003-09-17 subrangos sutartį Nr. SB 03/025, savikainą. Sandoriui pagrįsti buvo pateikta sutartis, pasirašyta pareiškėjos (užsakovas) direktoriaus ir UAB „Kompiuterinis modulis“ (vykdytojas) direktoriaus.
Atliekant patikrinimą nustatyta, kad pareiškėja 2003 m. įtraukė į apskaitą reklamos paslaugų įsigijimą pagal UAB „Barteksus“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras (2003-10-17 LEB Nr. 3600614 ir 2003-11-26 LEB Nr. 3600670). Išskirtas PVM sumas, iš viso 1 558,82 Lt, įtraukė į atitinkamų laikotarpių PVM atskaitą, o PVM sąskaitose faktūrose nurodytą reklamos vertę (8 660,10 Lt) priskyrė 2003 m. leidžiamiems atskaitymams.
Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2004 m. įtraukė į apskaitą vamzdynų montavimo darbų įsigijimą pagal UAB „Marganpolis“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (2004-03-24 GFA Nr. 8968800 ir 2004-04-06 GFA Nr. 8968802). Išskirtas PVM sumas, iš viso 24 300 Lt, įtraukė į atitinkamų laikotarpių PVM atskaitą, o PVM sąskaitose faktūrose nurodyta darbų verte (135 000 Lt) padidino darbų, atliekamų pagal sutartį su UAB „Fima“, savikainą (b. l. 50–62).
Mokestinis ginčas yra kilęs dėl pareiškėjos teisės atskaityti prekių ir paslaugų pirkimo PVM ir pripažinti išlaidas sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, pagal UAB „Kompiuterinis modulis“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2003-11-05 LEB Nr. 4102498 ir 2003-11-28 LEB Nr. 7228812, UAB „Barteksus“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2003-10-17 LEB Nr. 3600614 ir 2003-11-26 LEB Nr. 3600670, pagal UAB „Marganpolis“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2004-03-24 GFA Nr. 8968800 ir 2004-04-06 GFA Nr. 8968802.
Spręsdamas šį ginčą teismas vadovaujasi ūkinių operacijų metu galiojusiomis materialinės teisės normomis (PVM įstatymo, Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo), reglamentavusiomis PVM atskaitos teisinius santykius, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-355/2004 (Administracinių teismų praktika Nr. 6, Nr. 1.3.1.4), kurioje pateiktas šių normų taikymo išaiškinimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str.).
Prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti yra mokesčių mokėtojo atlikti prekės įsigijimo ir su šia preke sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmai. Mokesčių mokėtojas turi teisę įsigyti prekę ar paslaugą ir ją panaudoti PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti. Prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti turi būti realus, t. y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose. Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Tik operacijos realumas suponuoja, kad ši ūkinė operacija buvo atlikta būtent tarp PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų ūkio subjektų. Tikrąjį ūkinės operacijos turinį turi įrodyti į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-355/2004), taip pat ir pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti.
Dėl UAB „Kompiuterinis modulis“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų
2003-09-18 tarp pareiškėjos ir UAB „Kompiuterinis modulis“ sudarytoje sutartyje Nr. 2003-09/PK1 (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 46–47) dėl automatinės sprinklerinės gesinimo sistemos suprojektavimo pagal pastato architektūrinę dalį, NFPA ir Lietuvos standartų normas ir suderinimo su gaisrininkais, nenurodyta, kokiam pastatui (objektui) bus projektuojama automatinė sprinklerinė gesinimo sistema. Objekto adresas nenurodytas ir kituose pareiškėjos pateiktuose šio sandorio įvykdymą pagrindžiančiuose dokumentuose: pažymose apie 2003 m. spalio ir lapkričio mėnesiais atliktų darbų vertę (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 49, 51), 2003-11-28 darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 2003-09/PK1 (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 56) ir PVM sąskaitose faktūrose (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 48, 50). Pareiškėjos patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad 2003-09-12 užsakovė UAB „Intersurgical“ ir rangovė UAB „Fima“ sudarė sutartį Nr. AT03/25 dėl gesinimo sistemos įrengimo ir montavimo darbų. 2003-09-17 UAB „Fima“ su pareiškėja sudarė subrangos sutartį Nr. SB 03/025 (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 57–62). Įvertinęs šios sutarties turinį, mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pareiškėja subrangos sutartyje numatytus darbus turėjo atlikti pagal UAB „Fima“ pateiktą projekto dokumentaciją, vadinasi, užsakyti numatytų darbų projekto pareiškėja pagal sudarytą subrangos sutartį neprivalėjo. Subrangos sutarties priede (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 62) pateiktoje sąmatoje nenumatytos projektavimo darbų išlaidos, o 2003 m. spalio ir lapkričio mėnesių atliktų darbų aktuose (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 63–64, 66–68) nurodyta, kad pagal subrangos sutartį spalio ir lapkričio mėnesiais buvo atlikta montavimo darbų atitinkamai už 82 108 Lt ir 98 938 Lt. Sutarties su UAB „Fima“ dėl spinklerinės gesinimo sistemos projektavimo darbų pareiškėja nepateikė.
2003-09-02 UAB „Kompiuterinis modulis“ su UAB „Marganpolis“ pasirašė sutartį Nr. 030902, kurios objektas – automatinės sprinklerinės gesinimo sistemos suprojektavimas ir suderinimas su gaisrininkais. Projektavimo darbų kaina 76 500 Lt ir 13 770 Lt PVM, iš viso 90 270 Lt. UAB „Kompiuterinis modulis“ surašė 2003-09-29 darbų priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą iš kurios matyti, kad atliktų darbų vertė yra 76 500 Lt ir 13 700 Lt PVM, ir mokėjimo pavedimus. Tačiau UAB „Kompiuterinis modulis“ patikrinimo metu nepateikė mokesčių administratoriui įrodymų, kad būtų įvykdyta minėta sutartis – atliktas automatinės gesinimo sistemos projektas ir suderintas su gaisrininkais. UAB „Kompiuterinis modelis“ direktorius patikrinimo metu negalėjo paaiškinti, kokio objekto, kur ir kokie buvo atliekami darbai, su kokiais gaisrininkais ir kada buvo derinamas projektas. Direktoriaus paaiškinimai, kad pagal UAB „Marganpolis“ išrašytą 2003-09-29 PVM sąskaitą faktūrą LGA Nr. 2241574 gesinimo sistemos projektavimo darbus perpardavė pareiškėjai, atmestini, nes UAB „Marganpolis“ sutartyje numatytų darbų neatliko, todėl UAB „Kompiuterinis modelis“ neatliktų darbų pareiškėjai perduoti negalėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Kompiuterinis modelis“ sutartis su UAB „Marganpolis“ buvo pasirašyta anksčiau (2007-09-02), nei pareiškėja su UAB „Fima“ sudarė subrangos sutartį (2003-09-17), kurią vykdydama, kaip teigia pareiškėja, ji pirko iš UAB „Kompiuterinis modelis“ gesinimo sistemos projektavimo darbus.
Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai konstatavo, kad UAB „Kompiuterinis modulis“ vardu išrašytose 2003-11-05 LEB Nr. 4102498 ir 2003-11-28 LEB Nr. 7228812 PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko.
Pareiškėjos teiginys, kad turėjo būti aiškinamasi, kas atliko projektavimo darbus, atmestinas, nes tai nebuvo patikrinimo objektas ir tai nėra šios bylos ginčo dalykas.
Dėl UAB „Barteksus“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų
Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė 2003-10-06 sudarė reklamos sutartį Nr. 03/10/06 su UAB „Barteksus“ dėl reklaminio bukleto „Metalo gaminiai“ projektavimo, spausdinimo ir platinimo Šiaulių mieste, vizitinių kortelių įmonės darbuotojams projektavimo ir gamybos, o 2003-11-17 sudarė sutartį Nr. 03/11/17 dėl reklaminio bukleto „Metalo apdirbimas ir konstrukcijų gamyba“ projektavimo ir gamybos bei lapelių užrašams gamybos. Už atliktus darbus pagal UAB „Barteksus“ vardu išrašytas 2003-10-17 PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 3600614 ir 2003-11-26 PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 300670 pareiškėja atsiskaitė grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderių kvitus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad G. M. (šio asmens vardu pasirašytus dokumentus (kvitus, perdavimo–priėmimo aktus, PVM sąskaitas faktūras) apskaitė pareiškėja) paaiškino, kad niekada UAB „Barteksus“ nedirbo ir apie jos veiklą nieko nežino, ant jokių UAB „Barteksus“ dokumentų niekada nepasirašinėjo. 2001 m. ir 2003 m. buvo pavogti jo pasai, taip pat 2001 metais su pasu pavogtas ir „Sodros“ pažymėjimas.
2003 m. pareiškėja apskaitė reklamos paslaugų įsigijimą pagal UAB „Barteksus“ (JAR kodas 135966398, adresas: Savanorių pr. 225, Kaunas) vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (2003-10-17 LEB Nr. 3600614, vertė – 5 400 Lt, 972 Lt PVM, iš viso 6 372,00 Lt; 2003-11-26 LEB Nr. 3600670, vertė – 3 260,10 Lt, 586,82 Lt PVM, iš viso 3 846,92 Lt).
Taigi, pareiškėjos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai patvirtina, kad sandoriai tarp jos ir UAB „Barteksus“ realiai neįvyko. Taip pat iš 2006-10-31 patikrinimo akto matyti, kad UAB „Barteksus“ neturėjo veiklos vykdymo vietos ir veiklai reikalingų išteklių (samdomų tam tikros kvalifikacijos darbuotojų, nekilnojamojo turto, transporto priemonių, bendradarbiavimo sutarčių su kitomis įmonėmis, kurios realiai galėtų atlikti darbus).
Taigi, pareiškėja neįrodė, kad UAB „Barteksus“ realiai suteikė jai paslaugas, tai yra sukūrė reklaminius bukletus, vizitines korteles, lapelius.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja UAB „Barteksus“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu neįgijo teisės į 1 558,82 Lt PVM atskaitą ir neturi 8 660,10 Lt sąnaudas pagrindžiančių dokumentų.
Dėl UAB „Marganpolis“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų
Pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ji buhalterinėje apskaitoje 2004 m. apskaitė vamzdynų montavimo darbų įsigijimą pagal dvi UAB „Marganpolis“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2004-03-24 GFA Nr. 8968800 ir 2004-04-06 GFA Nr. 8968802 (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 100, 102). Pagal šias PVM sąskaitas faktūras pareiškėja UAB „Marganpolis“ sumokėjo 159 300 Lt, iš jų 24 300 Lt PVM (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 101, 103).
Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja su UAB „Marganpolis“ 2004-02-05 pasirašė sutartį Nr. 2004-02/M1 (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 95–96), kuria UAB „Marganpolis“ įsipareigojo atlikti spinklerinės gesinimo sistemos vamzdynų montavimo darbus. 2004 m. vasario mėnesį buvo surašytas atliktų darbų aktas (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 98–99), kuriame nurodyta, kad darbus atliko UAB „Fima“.
Mokesčių administratorius nustatė, kad negalima atlikti UAB „Marganpolis“ operatyvaus patikrinimo dėl vykdytų sandorių su pareiškėja, nes UAB „Marganpolis“ neįmanoma rasti nurodytose buveinės ir veiklos vykdymo vietose (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 129–130).
Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad sutartį su pareiškėja pasirašė UAB „Marganpolis“ direktorius S. P. (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 95–96). Mokesčių administratorius nustatė, kad jis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir nuo 2006-05-16 niekur nedirba. Jam 2007-01-23 buvo surašytas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (21.26)-304-419 atvykti į Vilniaus AVMI dėl UAB „Marganpolis“ veiklos (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 132). 2007-02-06 ir 2007-02-20 dienraščiuose „Lietuvos rytas“ S. P. buvo kviečiamas atvykti į Vilniaus AVMI atsiimti mokesčių administratoriaus nurodymo, tačiau jis neatvyko ir nurodymo neatsiėmė (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 129).
Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad S. P. yra vienintelis UAB „Marganpolis“ akcininkas ir steigėjas, kuris 2004-03-15 sprendimu pardavė visas akcijas Rusijos pilietei N. S.. Ši 2004-03-15 sprendimu nuo 2004-03-15 pasiskyrė save UAB „Marganpolis“ direktore (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 129).
Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad N. S. nebuvo suteiktas Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas, ji gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravo (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 129), taip pat neturėjo leidimo nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 135–136). Mokesčių administratorius 2007-01-23 surašė nurodymą Nr. (21.26)-304-416 (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 140) N. S. atvykti į Vilniaus AVMI dėl UAB „Meganpolis“ veiklos. 2007-02-06 ir 2007-02-20 dienraštyje „Lietuvos rytas“ N. S. buvo kviečiama atvykti į Vilniaus AVMI atsiimti mokesčių administratoriaus nurodymo, tačiau ji neatvyko ir mokesčių administratoriaus nurodymo neatsiėmė (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 129).
Pagal „Sodros“ duomenų bazę nuo 2003-08-18 iki 2004-04-05 UAB „Marganpolis“ dirbusi D. K. paaiškino, kad ji UAB „Marganpolis“ niekada nedirbo, atlyginimo negavo, jokių bendrovės dokumentų nepasirašinėjo (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 141). Pagal „Sodros“ duomenis UAB „Marganpolis“ nuo 2003-12-05 iki 2004-09-30 dirbęs E. Š. taip pat paaiškino, kad UAB „Marganpolis“ nedirbo ir atlyginimo negavo, bendrovės direktoriaus nepažinojo ir su juo susitikęs nebuvo (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 142).
Teismas, įvertinęs visus šiuos įrodymus, daro išvadą, kad ginčijamuose sprendimuose pagrįstai konstatuota, kad UAB „Margampolis“ paslaugų pareiškėjai neatliko, todėl ūkinė operacija, užfiksuota PVM sąskaitose faktūrose (2004-03-24 GFA Nr. 8968800 ir 2004-04-06 GFA Nr. 8968802), realiai neįvyko.
Pareiškėja neįrodė, kad spinklerinės gesinimo sistemos vamzdynų montavimo darbus atliko UAB „Marganpolis“, o mokesčių administratoriaus surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad UAB „Marganpolis“ neturėjo galimybės atlikti nurodytų darbų ir jų neatliko.
Atmestinas kaip neturintis reikšmės bylai pareiškėjos teiginys, kad ji buvo sąžininga ir ėmėsi visų protingų priemonių, kad nustatytų verslo partnerių patikimumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, kad ūkinė operacija neįvyko arba net jei ir ūkinė operacija būtų įvykusi, bet ne tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos buhalterinės apskaitos dokumentuose, įrodinėti įmonės nesąžiningumo nebereikia (2007-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-711/2007). Byloje esančių įrodymų pakanka pagrįsti teiginiui, kad ūkinės operacijos, užfiksuotos UAB „Kompiuterinis modelis“, UAB „Barteksus“ ir UAB „Marganpolis“ vardu išrašytose sąskaitose faktūrose, realiai neįvyko, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl sprendimų panaikinimo atmestinas.
Pareiškėja taip pat prašo atleisti ją nuo PVM baudos ir delspinigių ir pelno mokesčio baudos ir delspinigių arba juos sumažinti. LR mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnyje yra nustatyti atleidimo nuo delspinigių pagrindai, o šio įstatymo 141 straipsnyje – atleidimo nuo baudos pagrindai. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas laiko, kad nėra atleidimo nuo delspinigių ir baudų sumokėjimo pagrindų, todėl šis pareiškėjos reikalavimas taip pat atmestinas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. 127 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Pramoninės konstrukcijos“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.