- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-371-368/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius (pirm.), Liudvika Tupienė, Jolanta Badaugienė
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- V. Š., V. Š. Šiaulių
- Trečiasis asmuo
- I. Š.
- Advokatai
- Vidas Peikštenis
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja S. Plungienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.;121.21.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai, 2009 m. birželio 23 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui S. B., trečiajam asmeniui I. Š. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. Š. Šiaulių miesto apylinkės teismo prašė pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. sprendimu iš atsakovo S. B. priteistą išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui L. B. kas mėnesį po 125 Lt iki vaiko pilnametystės, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.
Nurodė, kad atsakovo teikiamas išlaikymas yra nepakankamas, kadangi ieškovė šiuo metu nedirba, augina mažametę dukterį, gimusią antroje santuokoje. Mergaitė turi įgimtą širdies ydą, todėl reikalingos papildomos lėšos. Taip pat nurodė, kad sūnus L. yra ligotas vaikas, vaistams, vitaminams ir papildams kas mėnesį taip pat reikalingos papildomos išlaidos. Mano, kad jos turtinė padėtis iš esmės yra pablogėjusi. Tuo tarpu atsakovas yra dirbantis. Ieškovės paskaičiavimu, sūnaus išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 1120 Lt, todėl prašė pakeisti priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti išlaikymą jų sūnui po 500 Lt kas mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė 2006 m. spalio 5 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu iš S. B. nepilnamečiui sūnui L. B. priteisto išlaikymo dydį ir iš S. B. nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. nuo 2008-11-17, priteisė išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. B. po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Paskyrė V. Š. L. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš S. B. V. Š. 440,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš S. B. 99,00 Lt žyminio mokesčio Valstybės naudai. Priteisė iš S. B. 16,65 Lt pašto išlaidų Valstybės naudai. Priteisė iš V. Š. 6,05 Lt pašto išlaidų Valstybės naudai.
Teismas nurodė, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikams sudarymą. Pažymėjo, kad pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Nustatė, jog ieškovės mėnesio pajamas sudaro apie 150,00 Lt už vaikus gaunamų išmokų (b.l. 40), ieškovės sutuoktinio I. Š. pajamas sudaro apie 1700,00 Lt tėvystės pašalpa. Ieškovės ir atsakovo sūnus L. B. yra ligotas vaikas (b.l. 16, 41), jam reikalingi vaistai, vitaminai (b.l. 44-48). Be to, ieškovė antroje santuokoje augina dukterį G. Š., kuri gimė su širdies yda, todėl mergaitei taip pat būtinos papildomos išlaidos (b.l. 42). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės sutuoktinis yra tėvystės atostogose, skirtose vaikui prižiūrėti, pažymėjo, kad ieškovė, būdama darbinga, taip pat turi teikti vaikui išlaikymą. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo kreditorinius įsipareigojimus ir aplinkybę, kad yra bedarbis. Nustatant išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis, tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikė LR CK 6.461 str. 2 d. nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra jauno amžiaus, turi galimybę dirbti ir gauti pastovias pajamas, todėl atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš atsakovo priteisė išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus L. B. pilnametystės. Konstatavo, jog paduodant ieškinį dėl lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui išieškojimo, ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis išieškotinas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo į Valstybės pajamas. Nurodė, jog ieškovės prašymu, iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 440 Lt, o pašto išlaidos Valstybei priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės ir atsakovo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. B. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą pakeisti. Priteisti iš atsakovo S. B. sūnaus L. B. išlaikymui po 200 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas valstybei.
1.Nurodo, kad LR CK 3.201 str. nustato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, arba atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų. Tačiau iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas be jokio teisėto pagrindo pritaikė minėtą materialinės teisės normą. Tiek 2006 m. spalio 5 d. teismui nutraukiant santuoką bendru sutikimu, tiek ir 2008-11-17 pareiškiant ieškinį dėl išlaikymo vaikui padidinimo, ieškovė niekur nedirbo, todėl teiginys, kad ieškovės materialinė padėtis yra iš esmės pablogėjusi, visiškai neatitinka tikrovės. Tuo tarpu atsakovo materialinė padėtis nuo 2009-01-03 kaip tik iš esmės pablogėjo, kadangi jis buvo atleistas iš darbo UAB „Argitas“, o, neradęs darbo savarankiškai, 2009-01-22 įsiregistravo Klaipėdos m. darbo biržoje kaip ieškantis darbo, tačiau iki šiol jokių darbo pasiūlymų negavo. Per pirmuosius tris mėnesius atsakovui buvo mokama 607,43 Lt bedarbio pašalpa, o vėliau bus mokama tik 400 Lt dydžio pašalpa. Tokiu būdu ne ieškovės, o atsakovo materialinė padėtis iš esmės pablogėjo.
2. Nurodo, kad sutinka mokėti sūnaus išlaikymui pusę savo bedarbio pašalpos, t.y. po 200 Lt. Ši suma, kartu su ieškovės privalomais mokėti vaiko išlaikymui 200 Lt ir valstybės skiriama 52 Lt išmoka vaikui, dabartinės pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis tikrai užtikrins bent minimalius sūnaus poreikius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė V. Š. prašo palikti nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.
1.Nurodo, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas ir kažkodėl išėjo iš darbo bei įsiregistravo Klaipėdos m. Darbo biržoje tik po to, kai aš ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl priteisto išlaikymo sūnui padidinimo.
2. Nurodo, kad nepilnametis sūnus L. yra sergantis ir jam nebepakanka kas mėnesį iš tėvo priteistų 125 Lt. Teismo sprendimas priteisti iš atsakovo S. B. išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui Lukui kas mėnesį po 400 Lt iki vaiko pilnametystės yra teisingas ir protingas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą tretysis asmuo I. Š. prašo palikti nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.
1.Nurodo, kad ieškovė V. Š. yra jo sutuoktinė. Jiems santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė G., kuri nuo pat gimimo yra labai serganti ir jos išlaikymui dėl jos ligos būtina skirti daug lėšų. Mano, kad neprivalo išlaikyti atsakovo sūnaus L. B., kai vaiko tėvas yra darbingas, tačiau vengia skirti daugiau lėšų savo vaiko išlaikymui.
2. Nurodo, kad atsakovo sūnui L. B. greit sukaks penki metai, be to jis yra pasiligojęs, todėl atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, vaiko ligai, jo priežiūrai, teismas pasielgė visiškai teisingai ir vaiko išlaikymui priteistą sumą padidino iki 400 Lt, nors ši suma taip pat nėra didelė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
LR CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais. Be to, jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (LR CK 3.201 str. 1 d.), o atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas (LR CK 3.201 str. 2 d.). Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, bei aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į nurodytas nuostatas.
Ieškovė V. Š., prašydama padidinti sūnui L. B. priteisto išlaikymo dydį nuo 125 Lt iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė svarbias aplinkybes, kurios, jos nuomone, patvirtina pablogėjusią jos turtinę padėtį ir atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Ieškovei antroje santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. Š., kuri yra silpnos sveikatos, jai diagnozuota įgimta hidrocefalija, širdies yda (b.l. 42), todėl mergaitei reikia pirkti daug vaistų. Iki dukters gimimo sūnų L. B. padėjo išlaikyti ieškovės dabartinis sutuoktinis I. Š.. Tačiau, gimus ligotai dukrai, gaunamas lėšas jis skiria jos gydymui ir išlaikymui, o iš atsakovo gaunamų 125 Lt sūnaus L. B. išlaikymui tikrai nebepakanka. Sūnus L. B. taip pat yra silpnos sveikatos, jam diagnozuoti motorinio vystymosi sutrikimai (b.l. 16, 41), berniukas dažnai serga, perkami vaistai (b.l. 44-48, 68-69). Berniukas pradėjo lankyti lopšelį – darželį, už kurį kas mėnesį vidutiniškai yra mokama 155 Lt (b.l. 43), taip pat padidėjo išlaidos komunalinėms paslaugoms (b.l. 15, 70, 72). Ieškovė niekur nedirba, registruota darbo biržoje (b.l. 67), jos pajamas per mėnesį sudaro 149,50 Lt, kuriuos ji gauna už vaiką iš Mažeikių raj. savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus (b.l. 40). Tuo tarpu atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, jog yra bedarbis. O iš pateiktų pažymų apie jo gaunamą darbo užmokestį matyti, kad atsakovo S. B. pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 2413 Lt (b.l. 31, 33). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, tenkino ieškinį iš dalies ir padidino atsakovo sūnui tenkantį išlaikymą iki 400 Lt kas mėnesį.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto LR CK 3.3 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes. Bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai. Šioje byloje atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo išlaikymo priteisimo Lietuvoje pasikeitė vartojimo kainų lygis dėl infliacijos įtakos, dėl ko pragyvenimas pabrango, ieškovei gimė rimtų sveikatos sutrikimų turinti dukra, atsakovo sūnus pradėjo lankyti lopšelį – darželį, dažnai serga, dėl to jo poreikiai padidėjo, o tam reikalingos lėšos (b.l. 15, 71). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos, pablogėjo ieškovės turtinė padėtis. O iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas nepateikė įrodymų, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, jo turtinė padėtis pablogėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti sūnui didesnį išlaikymą.
Nors atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė pažymą, jog nuo 2009-01-15 yra registruotas darbo biržoje, gauna bedarbio pašalpą (b.l. 97), tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, tai negali būti pagrindu keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas yra sveikas, darbingas, jauno amžiaus. Nepilnametis L. B. yra vienintelis atsakovo S. B. sūnus, kitų nepilnamečių vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, atsakovas neturi. Tiek atsakovas, tiek ieškovė yra bedarbiai, byloje nėra įrodymų, jog jie būtų neįgalūs. Pagal susiformavusią teismų praktiką minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui per mėnesį sudaro vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu siekia 800 Lt, todėl mažesnė suma nei ½ dalis minėto dydžio gali būti priteisiama iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo (motinos) tik išimtiniais atvejais, esant ypatingoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį jo sūnui, nes tokiu būdu būtų pažeistos jo teisės gauti bent minimalų būtinų poreikių patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka ne tik pareiga teikti likusią išlaikymo dalį sūnui, tačiau ir rūpintis kasdieniniais vaiko poreikiais bei priežiūra, ieškovės padėtis, tiek turtiniu, tiek neturtiniu atžvilgiu negali būti pripažinta iš esmės geresnė. Pažymėtina, kad nustačius atsakovui nepilnamečio sūnaus išlaikymui mažesnę nei 400 Lt sumą, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė teisingą išvadą, kad atsakovas gali teikti 400 Lt dydžio išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui.
Teisėjų kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LR CK 3.3 str.), o atsakovas į bylą nepateikė neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad ieškovės nurodyta nepilnamečio vaiko išlaikymui (būtiniems minimaliems poreikiams) reikalinga suma būtų akivaizdžiai per didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Atsakovui S. B. 2009 m. gegužės 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nuspręsta teikti 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jo nepriteistinos (LR CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.