- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-08
- Bylos Nr.
- P-248-66-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Birutė Janavičiūtė (pran.)
- Kategorijos
- 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. prašymą atnaujinti procesą A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.N18 - 1402/2007).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2006 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato vyresnysis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl A. J. padaryto pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje. Protokole nurodyta, kad 2006 m. lapkričio 22 d., 16.40 val., A. J., vairuodamas Vilniuje, Kareivių g.9 automobilį Mazda 626, pažeidė Kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimus, nes, sukdamas į kairę ne sankryžoje, nedavė kelio automobiliui važiuojančiam priešinga kryptimi tiesiai, dėl ko susidūrė ir abu automobilius apgadino.
2006 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus nutarimu A. J. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda - 160 Lt bauda.
A. J. nutarimą dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos ir 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimą, kuriuo buvo paskirta administracinė nuobauda kitam eismo įvykio dalyviui G. N., apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimo nepažeidė. Eismo įvykis įvyko dėl kito automobilio BMW vairuotojo kaltės, nes šis važiavo tiesiai, nors eismo juostoje pagal kelio ženklo reikalavimą buvo leidžiama važiuoti tik į dešinę. Eismo įvykį sukėlė būtent automobilio BMW vairuotojas, kuris nevykdė kelio ženklo 507 (eismo kryptis sankryžoje) reikalavimų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 5 d. nutartimi A. J. skundo nepatenkino ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus 2006 m. gruodžio 15 d. nutarimus dėl administracinės nuobaudos paskyrimo A. J. ir G. N. paliko nepakeistus.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad A. J. padarytas pažeidimas yra įrodytas. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimą ir dėl to įvyko susidūrimas, kuris sukėlė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes. Todėl jam nuobauda paskirta pagrįstai. Taip pat teismas paliko nepakeistą nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo G. N. pagal ATPK 124-1 straipsnio 2 dalį, pripažindamas, kad jo padarytas pažeidimas nebuvo kilusio eismo įvykio tiesioginė priežastis.
III.
A. J. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylos aplinkybių ir dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį. Apeliantas nurodė, kad, pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus, eismo dalyviai neprivalo numatyti kitų eismo dalyvių Kelių eismo taisyklių reikalavimo nesilaikymo. Jis, sukdamas į kairę, praleido tiesiai važiuojančias transporto priemones ir negalėjo numatyti, kad BMW automobilio vairuotojas, važiuodamas eismo juosta, kurioje pagal kelio ženklo 507 reikalavimą galima važiuoti, tik sukant į dešinę, pažeis šio kelio ženklo reikalavimą ir važiuos tiesiai. Apeliantas nurodė, kad būtent BMW automobilio vairuotojo Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo tiesioginė neigiamų pasekmių priežastis, nes šis automobilis atsitrenkė į apelianto sustojusį automobilį. Policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą, neteisingai nubraižė autoįvykio schemą. Jie neteisingai nurodė kelio ženklinimą, nepažymėjo, kad BMW automobilis važiavo pirma eismo juosta, kuri yra lėtėjimo juosta, nenurodė, kad sankryžoje yra kelio ženklas 304, draudžiantis krovininių automobilių eismą. Šių neatitikimų teismas nevertino. Apeliantas nurodė, kad Eismo priežiūros tarnybai jis teikė prašymą ir nurodė, kad susidūrimas įvyko sankryžoje ir jam suformuluotas kaltinimas neatitinka faktinių įvykio aplinkybių. Taip pat jis prašė skirti byloje autotechninę ekspertizę, kad būtų nustatyta, kokiu greičiu važiavo automobilis BMW. Tačiau į šiuos jo prašymus nebuvo atsižvelgta. Apeliantas nurodė, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir juos įvertinti, pasisakyti, kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitais remiasi. Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi policijos padarytomis apgadintų automobilių fotonuotraukomis, nes jos nėra įvertintos specialistų, todėl apgadinimai nepatvirtina autoįvykio. Teismas taip pat rėmėsi policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie nėra išsamūs. Policijos pareigūnai nutarime skirti nuobaudą G. N. nenurodė ATPK 286 straipsnyje numatytų duomenų, t. y. nenurodė, kokį automobilį vairavo G. N., nenurodė įvykio vietos ir laiko. Apeliantas nurodė, kad jo veika buvo kvalifikuota kaip padaryta ne sankryžoje, o G. N. - kaip sankryžoje. Tuo tarpu tas pats eismo įvykis negali būti kvalifikuotas skirtingai. Pareigūnas, nagrinėdamas bylą, nesivadovavo ATPK 257 ir 280 straipsnių reikalavimais, nesiaiškino, ar teisingai surašytas protokolas, ar tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą asmenims, dalyvaujantiems byloje.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė šio skundo netenkinti, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, priimtas įvertinus bylos įrodymų visumą.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi A. J. apeliacinio skundo netenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad esminių procesinių pažeidimų, dėl kurių turėtų būti panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis, nenustatyta. Teismas nurodė, kad A. J. buvo pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Atsakomybės pagrindas, pagal šią normą, yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Teisės norma yra materialinė ir, pagal šią normą, yra būtina nustatyti joje nurodytas pasekmes ir priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad eismo įvykio pasekmes sukėlė A. J. veika. Tačiau šiuo atveju eismo įvykis kilo sankryžoje, nes eismo įvykio vietoje kelių jungimosi vieta atitinka Kelių eismo taisyklių 37 punkte numatytą sankryžos sąvoką. Remiantis eismo įvykio vietos schemoje nurodytais kelio ženklais bei kelių jungimosi vieta, sankryža pripažintina nelygiareikšmių kelių sankryža. Todėl A. J. pažeidimas vertintinas kaip padarytas sankryžoje. Įvertinus bylos įrodymus, konstatuotina, kad A. J., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 199 punkto reikalavimą, nes jis sankryžoje privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę. Teismas nurodė, kad A. J. inkriminuoto pažeidimo perkvalifikavimas į kitą Kelių eismo taisyklių punktą nėra pagrindas panaikinti institucijos nutarimą skirti nuobaudą bei pirmosios instancijos teismo nutartį, nes eismo įvykio aplinkybės nekelia abejonių ir pažeidimo esmė, nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, iš esmės nesikeičia. Todėl darytina išvada, kad A. J. veika yra tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Teismas nurodė, kad eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota automobilių padėtis po susidūrimo patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. J. nedavė kelio G. N. vairuojamam automobiliui. Pagal Kelių eismo taisyklių 8 punkto sąvoką „duoti kelią“, turi būti toks vairuotojo, privalančio duoti kelią, elgesys, kuriuo nebūtų sukliudyta kito eismo dalyvio eismui. Šiuo atveju G. N. vairuoto automobilio stabdymo kelias iki susidūrimo, užfiksuotas schemoje, buvo 12 metrų. Tai įrodo, kad A. J. iš anksto nepasirinko saugaus eismo elgesio, įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, privertė kitą eismo dalyvį staigiai stabdyti, tuo sukeldamas eismo įvykį. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog būtent A. J. veika buvo tiesioginė eismo įvykio pasekmių priežastis. Teismas nurodė, kad pagrįstai pripažinta, jog G. N. padarytas pažeidimas yra formalus ir nėra tiesioginė kilusių pasekmių priežastis. Tokiai išvadai neturi įtakos, ar G. N. vairuojamas automobilis važiavo tiesiai ar būtų daręs posūkį į dešinę, nes būtent A. J., pirmiausia, turėjo įvykdyti Kelių eismo taisyklių 199 ir 8 punktų reikalavimus ir tokią galimybę A. J. turėjo. Todėl šioje situacijoje nereikšmingas pažeidimo kvalifikavimui apelianto teiginys, jog jis negalėjo numatyti kito automobilio vairuotojo daromo pažeidimo, nes G. N. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį jis patrauktas atsakomybėn, tik sąlygojo eismo įvykio kilimą. Teismas nurodė, kad šiam eismo įvykiui įvertinti specialių žinių nereikia, todėl pagrįstai byloje nebuvo paskirta ekspertizė. Apelianto nurodyti eismo įvykio vietos schemos neatitikimai neturi įtakos pažeidimo kvalifikavimui. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta.
V.
A. J. prašo atnaujinti procesą šioje byloje.
A. J. nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje netinkamai įvertino įrodymus. Teismai taip pat iš esmės konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas šiuo atveju turėjo trūkumų ir jog jame netinkamai buvo suformuluotas kaltinimas. Tokiu atveju ši byla turėjo būti grąžinta protokolą surašiusiai institucijai, tačiau tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. A. J. nurodo, kad procesas šioje byloje turėtų būti atnaujintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu. Šioje byloje buvo padarytos kitokios išvados nei analogiškose administracinėse bylose Nr.N(3)-301/2005 ir Nr.P(14)-201/2007. Byloje Nr.N(3)-301/2005 buvo konstatuota, kad į kairę sukęs vairuotojas negalėjo numatyti, jog kitas eismo dalyvis pažeis Kelių eismo taisykles (važiuos keleiviniam transportui skirta eismo juosta), bei kad šiam vairuotojui pareikštas kaltinimas dėl eismo įvykio nėra įrodytas, ir administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Procesą atnaujinti atsisakytina.
Procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas, tik esant Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams. Prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo turi pateikti konkrečius argumentus ar įrodymus dėl proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju A. J. pateiktas prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
A. J. prašyme pateikti argumentai dėl įrodymų vertinimo bei dėl procesinių teisės normų, susijusių su administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu, kaltinimo formulavimu ir bylos grąžinimu protokolą surašiusiai institucijai, taikymo šiuo atveju neturi reikšmės ir negali būti vertinami, nes jie nėra susiję su įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje nenumatyta galimybė atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ar procesinių teisės normų taikymu.
A. J. prašyme taip pat nurodo argumentus dėl administracinių teismų praktikos vienodumo užtikrinimo, tačiau šie argumentai nėra pakankami, kad būtų galima konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas.
A. J. nurodomoje administracinėje byloje Nr.P(14)-201/2007 buvo atnaujintas procesas, atsižvelgiant į administracinėje byloje Nr.N(3)-301/2005 padarytas kelyje į kairę sukusiam vairuotojui palankias išvadas. Tačiau, atnaujinus procesą byloje P(14)-201/2007 ir šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjus iš naujo, šioje byloje galutinai vis tik buvo konstatuota, jog eismo įvykio kaltininkas yra būtent vairuotojas, sukęs į kairę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr.N(5)-1797/2007).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.N(5)-1797/2007, yra pateikta pakankamai išsami administracinių teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose analizė, iš kurios matyti, kad tokiose bylose klausimas, ar būtent vairuotojo, sukusio į kairę, veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą, turi būti sprendžiamas pagal kiekvieną konkrečią situaciją ir tos situacijos konkrečių aplinkybių visumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartyje buvo konstatuota, kad nors bylos Nr.P(14)-201/2007 (vėliau bylos numeris pakeistas į Nr.N(5)-1797/2007) ir bylos Nr.N(3)-301/2005 situacijose vairuotojai, sukę į kairę, susidūrė su lengvaisiais automobiliais, važiavusiais maršrutiniam transportui specialiai skirta eismo juosta, tačiau šios abi situacijos, konkrečiai nagrinėjant jų abiejų aplinkybių visumą, vis tiek negali būti pripažintos analogiškomis.
Šios A. J. administracinio teisės pažeidimo bylos situacijos, pagal A. J. prašyme pateiktus argumentus, taip pat nėra pagrindo pripažinti analogiška bylos Nr.N(3)-301/2005 situacijai. A. J. savo prašyme konkrečiai pagal bylų situacijų aplinkybių visumą bylų analogiškumo nepagrindė. Iš byloje pateikto eismo įvykio apibūdinimo spręsti, jog šios bylos situacija yra analogiška bylos Nr.N(3)-301/2005 situacijai, nėra pagrindo (skiriasi kelio atkarpų parametrai eismo įvykių vietose, ženklinimas, Kelių eismo taisyklių reikalavimai atitinkamose situacijoje ir kt.).
Dėl išdėstytų argumentų procesas šioje administracinėje byloje negali būti atnaujintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą pagal A. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.N18 - 1402/2007).
Nutartis neskundžiama.