- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- 1A-100-926/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- E. S.
- Civilinis ieškovas
- UAB ,,E.“, UAB ,,K. S. L.“
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. (toliau – E. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rimų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalį (3 nusikalstamos veikos) ir nuteistas:
- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2019 m. balandžio 3 d. vagystė), 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme;
- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2019 m. balandžio 17 d. vagystė), 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausme;
- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 20 d. vagystė), 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2019 m. balandžio 24 d. vagystė), 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme;
- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2019 m. birželio 8 d. vagystė), 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2019 m. birželio 9 d. vagystė), 1 (vienerių) metus 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės buvo subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, skiriant E. S. 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant jam sumažintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu E. S. paskirta bausme jas iš dalies sudedant, skiriant E. S. galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos) ir 178 straipsnio 4 dalį buvo pripažintas ir S. K., tačiau apeliaciniai skundai dėl jo Kauno apygardos teismui pateikti nebuvo.
Tuo pačiu nuosprendžiu civilinių ieškovų UAB ,,E.“ ir UAB ,,K. S. L.“ civiliniai ieškiniai buvo patenkinti, solidariai iš S. K. ir E. S. civiliniam ieškovui UAB ,,K. S. L.“ priteisiant 1462,43 (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt du eurus 43 ct) turtinei žalai atlyginti (161,99 eurų – obliaus vagystė, 332,10 eurų – žirklių vagystė, 594,19 eurų ir 374,15 eurų – grąžtų vagystės); civiliniam ieškovui UAB „E.“ – 159 (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus) turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu E. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2019 m. balandžio 3 d., apie 16 val., UAB ,,E.“ priklausančioje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), iš prekių lentynos paėmęs televizorių ,,E-Star LED TV 32 D3T2“, 159 eurų vertės, išėjo iš parduotuvės, praėjęs pro parduotuvės įėjimo/išėjimo vartelius ir už minėtą prekę nesusimokėjęs.
2. Be to, E. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2019 m. balandžio 17 d., apie 18 val. 11 min., UAB ,,K. S. L.“ priklausančioje parduotuvėje Nr. 8, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. K., bendrais veiksmais pagrobė svetimą, UAB „K. S. L.“ priklausantį, 161,99 eurų vertės turtą, o būtent: E. S. stovint šalia ir stebint aplinką, S. K. žnyplėmis nukirpus apsauginį prekės trosą ir iš ekspozicijos paėmus elektrinį įrankį – oblių „Akum DKP18OZ“, 161,99 eurų vertės, kurį perdavus E. S., o šiam įrankį pasislėpus po striuke, abu išėjo iš parduotuvės, praeidami pro parduotuvės kasas ir už minėtą prekę nesusimokėję.
3. Be to, E. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. balandžio 20 d., apie 18 val., UAB ,,K. S. L.“ priklausančioje parduotuvėje Nr. 8, adresu D(duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. K., bendrais veiksmais pagrobė svetimą, UAB „K. S. L.“ priklausantį, 332,10 eurų vertės turtą, o būtent: E. S. stovint šalia ir stebint aplinką, S. K. iš ekspozicijos paėmus elektrinį įrankį – žirkles Skard El JN 1601 - 332,10 eurų vertės, abu išėjo iš parduotuvės, praeidami pro parduotuvės kasas ir už minėtą prekę nesusimokėję.
4. Tuo pačiu nuosprendžiu E. S. buvo nuteistas ir pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2019 m. balandžio 24 d., apie 16 val., pavėsinėje, priklausančioje adresui (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, trumpam be priežiūros paliktą, nukentėjusiajai G. Š. nuosavybės teise priklausantį, 249 eurų vertės turtą – mobilaus ryšio telefoną ,,Huawei P Smart 2019 64B“ (IMEI Nr. 869053048278872).
5. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2019 m. birželio 8 d., laikotarpiu nuo 11 val. 22 min. iki 11 val. 24 min., UAB „K. S. L.“ priklausančioje parduotuvėje Nr. 3, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. K., bendrais veiksmais pagrobė svetimą, UAB ,,K. S. L.“ priklausantį, 594,19 eurų vertės, turtą, kartu bendrais veiksmais iš ekspozicijos paimdami 52 vnt. grąžtų: 5 vienetus grąžtų HSS-CO, vieneto kaina 10,49 eurų, bendros 52,45 eurų vertės, 2 vienetus grąžtų „HSS-G, vieneto kaina 9,49 eurų, bendros 18,98 eurų vertės, 9 vienetus grąžtų „HSS-G“, vieneto kaina 7,99 eurų, bendros 71,91 eurų vertės, 9 vienetus grąžtų „HSS-CO“, vieneto kaina 8,79 eurų, bendros 79,11 eurų vertės, 5 vienetus grąžtų „HSS-G“, vieneto kaina 9,99 eurų, bendros 49,95 eurų vertės, 4 vienetus grąžtų „HSS-G“, vieneto kaina 7,39 eurų, bendros 29,56 eurų vertės, 4 vienetus grąžtų „HSS-R“, vieneto kaina 23,90 eurų, bendrai 95,60 eurų vertės, 2 vienetus grąžtų „HSS-CO“, vieneto kaina 15,59 eurų, bendros 31,18 eurų vertės, 3 vienetus grąžtų „HSS-R“, vieneto kaina 17,90 eurų, bendros 53,70 eurų vertės, 2 vienetus grąžtų „HS-R“, vieneto kaina 10,90 eurų, bendros 21,80 eurų vertės, 5 vienetus grąžtų „HSS-CO“, vieneto kaina 17,99 eurų, bendros 89,95 eurų vertės, visus grąžtus S. K. susidėjus į dėvimą aprangą, o E. S. į turimą audeklą, kurį atsinešė į parduotuvę, abu išėjo iš parduotuvės, praėję pro parduotuvės kasas už prekes nesusimokėję.
6. Taip pat jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. birželio 9 d., laikotarpiu nuo 10 val. 37 min. iki 10 val. 41 min., UAB „K. S. L.“ priklausančioje parduotuvėje Nr. 3, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. K., bendrais veiksmais pagrobė svetimą, UAB ,,K. S. L.“ priklausantį, 374,15 eurų vertės turtą, kartu bendrais veiksmais iš ekspozicijos paimdami 61 vnt. grąžtų: 4 vienetus grąžtų „HSS-R“, vieneto kaina 3,49 eurų, bendros 13,96 eurų vertės, grąžtą „HSS-CO“, 15,59 eurų vertės, grąžtą „HSS-CO“, 8,79 eurų vertės, 6 vienetus grąžtų „HSS-CO“, vieneto kaina 10,49 eurai, bendros 62,94 eurų vertės, 8 vienetus grąžtų „HSS-CO“, vieneto kaina 5,32 eurai, bendros 42,56 eurų vertės, grąžtą „HSS-G“, 9,49 eurų vertės, 5 vienetus grąžtų „HSS-G“, vieneto kaina 6,49 eurai, bendros 32,45 eurų vertės, 3 vienetus grąžtų „HSS-G“, vieneto kaina 5,59 eurai, bendros 16,77 eurų vertės, 5 vienetus grąžtų „HSS-G“, vieneto kaina 4,69 eurai, bendros 23,45 eurų vertės, 5 vienetus grąžtų „HSS-G“, vieneto kaina 3,79 eurai, bendros 18,95 eurų vertės, grąžtą „D-17463“, 6,90 eurų vertės, 4 vienetus grąžtų „D-17429“, vieneto kaina 6,79 eurai, bendros 27,16 eurų vertės, 3 vienetus grąžtų „D-17348“, vieneto kaina 3,03 eurai, bendros 9,09 eurų vertės, 4 vienetus grąžtų „HSS-G“, vieneto kaina 8,95 eurai, bendros 35,80 eurų vertės, 3 vienetus grąžtų „HSS-G“, vieneto kaina 5,29 eurai, bendros 15,87 eurų vertės, 4 vienetus grąžtų „HSS-G“, vieneto kaina 3,99 eurai, bendros 15,96 eurų vertės, 3 vienetus grąžtų „HSS-G“, vieneto kaina 6,14 eurai, bendros 18,42 eurų vertės, visus grąžtus S. K. susidėjus į dėvimą aprangą, o E. S. į turimą audeklą, kurį atsinešė į parduotuvę, abu išėjo iš parduotuvės, praėję pro parduotuvės kasas už prekes nesusimokėję.
7. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalį dėl už BK 178 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą jam skirtų bausmių, jas sumažinti, sumažinant ir galutinę jam skirtą bausmę iki 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo.
7.1. Nuteistojo teigimu, savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo. Skirdamas jam bausmes už pavienių nusikalstamų veikų padarymą pirmosios instancijos teismas nesivadovavo tinkamo bausmių individualizavimo bei teisingumo principais, už nesunkių nusikaltimų padarymą jam nepagrįstai skyrė tokias dideles laisvės atėmimo bausmes ir nepagrįstai jas bendrino nuteistojo nenaudai. E. S. pabrėžia, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis įvykdė praėjus 2 (dvejiems) metams po paskutiniojo jo nuteisimo, šiuo atveju nusikalto tik dėl sunkios savo materialinės padėties, bausmės skyrimo metu jis buvo teistas ne 8, o 7 kartus, kadangi viena byla buvo atskirta iš kitos bylos, tačiau vyko dėl tų pačių vagysčių. Be to, pasak nuteistojo, praeityje jis jau buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau tuo metu nebuvo nuteistas tokiomis griežtomis bausmėmis.
Šalies argumentai
7.2. Nuteistojo įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu buvo pažeistos ir skirtingais nuosprendžiais jam skirtų bausmių bendrinimo taisyklės, kadangi šiuo konkrečiu atveju buvo bendrinamos skundžiamu nuosprendžiu jam skirta galutinė subendrinta bausmė su 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu jam skirta subendrinta galutine bausme.
8. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo E. S. gynėja advokatė pritarė nuteistojo apeliacinio skundo prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo E. S. apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
9. Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmetamas.
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai nagrinėjamu atveju išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su E. S. paskirtomis pavienėmis ir galutine subendrinta bausmėmis, prašant jas sušvelninti. Esant šių aplinkybių visumai, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pasisakytina tik skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtų bausmių individualizavimo klausimu.
11. Sprendžiant šį klausimą, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
12. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
13. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl E. S. už pavienių nusikalstamų veikų padarymą paskirtų bausmių matyti, kad apylinkės teismas įvertino tai, kad E. S. analizuojamu atveju padarė 3 (tris) baudžiamuosius nusižengimus ir 3 nesunkius tyčinius nusikaltimus. Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, atsižvelgė į E. S. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, konstatuodamas, kad nuteistasis praeityje už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą buvo teistas jau 8 kartus, baustas ir administracine tvarka, niekur nedirba. Be šių duomenų pirmosios instancijos teismas įvertino ir vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkaudamas su kitu asmeniu ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas E. S. skyrė griežčiausias jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą ir areštą, jų terminą nustatydamas mažesnį nei straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtomis bausmėmis, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius ir tiek E. S., tiek jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.
14. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, šis teistumas E. S. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir analogiško finansinio pobūdžio, padarymą jis jau buvo teistas 7 kartus. Nors skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad E. S. buvo teistas 8 kartus, tačiau paskutinis jo teistumas yra siejamas su Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, kuriuo E. S. buvo pripažintas kaltu už nusikalstamų veikų, padarytų jau po skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo, todėl šis teistumas šiuo konkrečiu atveju galėjo būti vertinamas tik kaip nuteistojo elgesį po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo charakterizuojanti aplinkybė. Ir vis tik, vien tik šis faktas nesudaro pakankamo pagrindo skundžiamu nuosprendžiu E. S. paskirtų bausmių švelninimui. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad siekiant koreguoti E. S. elgesį tinkama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės – piniginė bauda, areštas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pažeidė sąlygas), tačiau, akivaizdu, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį apeliantui vis tik nepavyksta. Darant šią išvadą paminėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas E. S. įvykdė esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, o, sprendžiant iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų, Kauno apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistojo atžvilgiu, kas visumoje neabejotinai atskleidžia antivisuomenines E. S. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų E. S. nededa. Juo labiau, jog net ir praeityje jo atžvilgiu taikyta terminuota laisvės atėmimo bausmė didesnės įtakos tinkamai E. S. elgesio korekcijai neturėjo, todėl sutikti su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas už pavienių nusikalstamų veikų padarymą jam skirtų bausmių švelninimui, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
15. Šios išvados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad praeityje E. S. buvo ne tik teistas, bet už įvairaus pobūdžio administracinių nusižengimų/administracinių teisės pažeidimų padarymą eilę kartų baustas ir administracine tvarka (3 t., b. l. 19-51). Be to, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, didžioji dalis E. S. įvykdytų administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų taip pat buvo susiję su svetimo turto pagrobimu (vagystės iš įvairių parduotuvių), už analogiškų pažeidimų padarymą jis ne kartą buvo baustas ir po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo, iš ko seka, kad jokių teigiamų išvadų iš savo neteisėto elgesio nuteistasis nedaro ir toliau, savo elgesio koreguoti tinkama linkme nesistengia. Šių duomenų kontekste įvertintina ir tai, kad, sprendžiant tiek iš baudžiamojoje byloje, tiek ir LITEKO sistemoje esančių duomenų visumos, būdamas laisvėje E. S. nedirbo, jokios darbo patirties jis neturi, kas įvertinus jo vykdomų administracinių nusižengimų bei nusikalstamų veikų finansinį pobūdį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog iš neteisėtos veiklos, t. y. nusikalstamų veikų darymo nuteistojo gaunamos pajamos yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis šiam būnant laisvėje, ką savo apeliaciniu skundu iš esmės patvirtino ir pats E. S., teigdamas, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis įvykdė dėl sunkios savo materialinės padėties. Nors apeliaciniame skunde prašoma būtent šios aplinkybės pagrindu sušvelninti už pavienių nusikalstamų veikų padarymą E. S. skirtas bausmes, tačiau atmetant šį nuteistojo argumentą vis tik pažymėtina, jog E. S. ne tik kad niekuomet nedirbo, bet ir nedėjo jokių pastangų darbo paieškoms, turėdamas vos 9 klasių išsilavinimą, mokytis jis niekuomet nesiekė, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog vertinamu atveju nuteistasis pats pasirinko netinkamą savo gyvenimo būdą ir neketina jo keisti, todėl vien tai, kad vertinamu atveju nusikalstamas veikas jis įvykdė dėl sunkios savo materialinės padėties, jo atsakomybės nešvelnina.
16. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu E. S. inkriminuotas nusikalstamas veikas jis įvykdė būdamas recidyvistu bei bendrininkaudamas su kitu asmeniu, kas neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei bei jo asmenybę, sprendžiant jam skirtų bausmių individualizavimo klausimą, reikalauja vertinti itin atidžiai. Be aukščiau išdėstytų duomenų, paminėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, E. S. yra nevedęs, šeimos, galinčios veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, neturi, nuolatinės gyvenamosios vietos taip pat – nuteistojo gyvenamoji vieta nedeklaruota nuo 2013 m. sausio 27 d.), kas iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia manyti, jog bausmių tikslai vertinamu atveju vis dar gali būti pasiekti E. S. skyrus švelnesnes bausmes.
17. Įvertinus paminėtas faktines ir teisines aplinkybes, nuteistajam paskirtas bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas nėra pagrindo – paskirtosios bausmės nėra per griežtos, jos neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant E. S. skirtas bausmes, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kurios pagrindu baudžiamoji byla E. S. atžvilgiu buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o jam skirta bausmė – sumažinta vienu trečdaliu. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti E. S. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta.
18. Apeliaciniame nuteistojo skunde keliamas klausimas ir dėl jam skirtų bausmių bendrinimo, teigiant, jog jis atliktas netinkamai, t. y. pažeidžiant BK nuostatas, tačiau ir šie nuteistojo argumentai atmestini kaip deklaratyvūs. Sprendžiant iš skundžiamo nuosprendžio turinio, bendrindamas už pavienių nusikalstamų veikų padarymą E. S. paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas parinko jam palankesnį dalinio sudėjimo bendrinimo būdą. Matyti, jog, bendrindamas E. S. skirtas bausmes, apylinkės teismas prie griežčiausios 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių jam skirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjo itin nedideles bausmių dalis, E. S. skirtas už kitų nusikalstamų veikų padarymą, dėl ko, sutikti su nuteistojo teiginiais, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas sunkino jo padėtį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
19. Iš esmės analogiškai pasisakytina ir dėl skirtingais nuosprendžiais E. S. paskirtų bausmių bendrinimo. Šioje vietoje pirmosios instancijos teismas vėlgi parinko nuteistajam palankesnį dalinį bausmių bendrinimo būda, todėl teigti, jog tokiu apylinkės teismo sprendimu buvo nepagrįstai pabloginta nuteistojo teisinė padėtis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad sprendžiant iš skundžiamo nuosprendžio turinio, E. S. buvo paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį E. S. buvo nuteistas galutine 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kaip numatyta BK 63 straipsnio 4 dalyje, kuria vadovaujantis skundžiamu nuosprendžiu E. S. skirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, kuris pagal BK 50 straipsnio 2 dalį, yra 3 (trys) mėnesiai. Iš aptarto seka, kad apylinkės teismas prie skundžiamu nuosprendžiu E. S. skirtos 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas vos 2 (du) mėnesius Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu jam skirtos bausmės, iš esmės pažeidė BK 63 straipsnio 4 dalies reikalavimus, tokiu būdu pernelyg sušvelnindamas nuteistojo teisinę padėtį, tačiau, nesant galimybės šios klaidos ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, kadangi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pagal nuteistojo skundą, jo teisinė padėtis negali būti bloginama, ši skundžiamo nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.
20. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.