- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-09-18
- Bylos Nr.
- e1-1100-620/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10209-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Kaltinamasis
- S. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Suvaizdytės-Makšimienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-10209-24, kurioje S. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. J. 2024 m. kovo 16 d., apie 19.55 val., kieme, esančiame šalia (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: įėjo į jam nepažįstamų L. ir B. K. kiemą, kur garsiai plūdosi necenzūriniais žodžiais ir kumščiu vieną kartą sudavė į krūtinę į kiemą dėl triukšmo išbėgusiai L. K., dėl ko L. K. parkrito ant žemės, taip sukėlė L. K. fizinį skausmą; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, įbėgo į jam svetimo L. ir B. K. namo vidų ir sudavė vieną kartą į ranką ir vieną kartą į galvą virtuvėje buvusiam ir jį išprašyti bandžiusiam B. K., nuo smūgių B. K. pargriuvus ant grindų du kartus spyrė nukentėjusiajam į galvą, du kartus į kairį šoną ir į dešinį petį, taip padarė B. K. viršugalvio nubrozdinimą ir nežymiai sutrikdė B. K. sveikatą bei pažeidė viešąją tvarką.
S. J. jam pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir jį apklausus kaip įtariamąjį, kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi (el. b. l. 209-212).
Kaltinimas S. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, grindžiamas šiais duomenimis:
Kaltinamojo S. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2024 m. kovo 16 d. jis dirbo namų ūkio darbus pas draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), dirbdamas gėrė alkoholį. Dėl alkoholio vartojimo susipyko su drauge M. M., ji priekaištavo ir jis supykęs išėjo iš jos namų. Prisimena, kad išėjęs iš namų, ėjo nuo dvaro alėja, po to Nepriklausomybės a. Kur ėjo toliau pats neprisimena, tik dabar jau žino, kad buvo nuėjęs į parduotuvę „Maxima“, esančią centre, ten išdaužė kažkokį tai stiklą. Kad ten buvo sužinojo tik iš pareigūnų, kurie jam parodė vaizdo įrašą ir surašė administracinį protokolą. Kur ėjo po to neprisimena, nes tikrai buvo neblaivus, jam atrodo, kad jis paprasčiausiai tik vaikščiojo. Prisimena, kad buvo užėjęs į kažkokį tai kiemą (duomenys neskelbtini) gatvėje, ką tiksliai ten veikė neprisimena, ten gyveno jam nepažįstami žmonės, jis gal po to stiklo išdaužimo slėpėsi, tikrai pasakyti negali. Kiek prisimena, kad buvo kieme šuo ir labai lojo. Jis tikrai galėjo keiktis kieme, nes šuo labai garsiai lojo, išgėręs ir dar piktas dėl konflikto su drauge galėjo taip elgtis. Kieme dar buvo ir moteris, kuriuo metu ji atsirado kieme neprisimena. Jis sutinka su jam pareikštu įtarimu, kad sudavė vieną kartą moteriai ir, kad sudavė smūgius bei spyrė vyriškiui, nes jį kiek prisimena varė iš to kiemo. Dėl padaryto nusikaltimo tikrai labai nuoširdžiai gailisi, nuosekliai ką kuriuo metu darė, kiek tiksliai sudavė smūgių tikrai neprisimena. Sutinka su įtarime nurodytu smūgių skaičiumi, supranta kad savo poelgiu išgąsdino žmones, sutrikdė jų ramybę. Jis blaivus tikrai taip nebūtų pasielgęs, nusikaltimą padarė dėl girtumo. Tame kieme jį sulaikė pareigūnai (el. b. l. 209-212).
Nukentėjusiosios L. K. parodymais, kad 2024 m. kovo 16 d., apie 19.55 val. atėjo nepažįstamas neblaivus vyriškis į kiemą, jis keikėsi necenzūriniais žodžiais. Paprašytas išeiti iš kiemo jis neklausė, ėjo artyn prie jos ir ji vyrą pastūmė, kad neitų artyn prie jos. Vyras kumščiu sudavė jai į krūtinę. Sudavė vieną kartą ir ji parkrito ant nugaros. Jai skaudėjo krūtinę, krisdama susižalojo nugarą ir kairės kojos kelį. Kai ji buvo parkritusi ir negalėjo atsistoti, į kiemą išėjo jos vyras B. K. B. sakė dingti nepažįstamam vyrui ir nepažįstamas vyras matė, kad ranka mosikavo jos vyrui, ar pataikė nežino. Kai B. ėjo į namą, paskui įėjo ir nepažįstamas vyras. Kas vyko namo viduje tarp jos vyro ir nepažįstamojo nežino, nematė. Ją į namo vidų įvedė dukra L. ir sūnus G. Vyras B. ir nepažįstamas vyras buvo kitam namo gale. Dukra L. iškvietė policijos pareigūnus. Nepažįstamas vyras išgirdęs, kad išvietė policiją, pabėgo iš namo, o sūnus G. jį sulaikė. Policijos pareigūnai labai greitai atvažiavo. Buvo iškviesta ir greitoji medicinos pagalba. Greitoji medicinos pagalba ją nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių. Ji buvo labai susinervinusi, buvo stresas, kad taip elgėsi nepažįstamas vyras. Vyrui B. viršugalvyje buvo gumbas, jam kraujas nebėgo. Dėl jai sukelto fizinio skausmo civilinio ieškinio nereiškia, neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 29-32, 107-110, 183-185).
Nukentėjusiojo B. K. parodymais, kad 2024 m. kovo 16 d., apie 19.55 val. būdamas kambaryje išgirdo lauke lojant jų šunį. Pirmiausia į lauką išėjo dukra L. K., po to išėjo žmona L. Kai išgirdo, kad dukra kažką suriko, tai ir jis išėjo į lauką. Išėjęs pamatė griūvančią žmoną, o prie jos buvęs nepažįstamas vyras mosikavo rankom. Suprato, kad šis vyras parvertė žmoną. Jis pribėgo prie vyro, sušuko jam, ką jis daro ir vyras kažkur dingo. Žmona gulėjo tuo metu ant žemės, o jis ėjo į namo vidų, nes į namo vidų jau buvo įbėgęs vyras. Vyras buvo virtuvėje, vėl jo paklausė, ką jis daro, ko jam reikia. Vyras pradėjo plūstis. Jis sugriebė vyrą, kad jį patrauktų, nepažįstamasis sudavė jam per ranką, tada kumščiu sudavė į galvą, į petį. Kai nuo suduotų smūgių jis parkrito ant grindų, vyriškis jam spyrė du kartus į galvą, dar du kartus spyrė į kairį šoną ir į dešinį petį. Vyras jam sukėlė fizinį skausmą. Paskui pamatė, kad vyras išbėgo į lauką, kai dukra L. iškvietė policiją. Sūnus G. lauke laikė nepažįstamą vyrą iki atvažiavo policijos pareigūnai. Atvažiavusi greitoji jį nuvežė į Rokiškio rajono ligoninės priėmimo skyrių. Dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo jis civilinio ieškinio nereiškia, neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 114-117, 189-191).
Liudytojo G. K. parodymais, kad 2024 m. kovo 16 d., apie 19.30 val. jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Buvo namo antrame aukšte, kai išgirdo sesę L. K. šaukiant: „G., padėk, muša!“. Jis tuoj pat iš namo antro aukšto bėgo į pirmą aukštą. Būdamas pirmame aukšte išgirdo, kad lauke mama šaukia, kad ji negali atsikelti. Tuo metu pamatė, kad virtuvėje ant grindų guli tėvukas B. K., o tėvuką užgulęs nepažįstamas vyras. Jis tuoj pat griebė nepažįstamą vyrą už sprando ir atitraukė nuo tėvuko. Kai vyrą atitraukė, pakėlė nuo žemės tėvuką. Kad vyras nepabėgtų, jį laikė koridoriuje, po to laikė lauke kol atvažiavo policijos pareigūnai. Vyras buvo aukštas, apie 180-185 cm ūgio, jam apie 35-40 metų, buvo apsirengęs pilkos spalvos striuke. Vyras buvo labai stipriai girtas, nesiorientavo aplinkoje. Mama pasakojo, kad namo kieme nepažįstamas vyras sudavė į krūtinę ir ji parkrito. Mama skundėsi, kad skauda krūtinę ir nugarą. Mama ir taip sunkiai vaikšto. Tėvukui buvo praskelta galva viršugalvyje. Jis nematė tėvuko sužalojimo aplinkybių. Jis tik matė, kad vyras buvo prispaudęs tėvuką ant grindų. Mama ir tėvukas greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežti į priėmimą (el. b. l. 148-151).
Liudytojos L. K. parodymais, kad 2024 m. kovo 16 d., apie 19.30 val., ji buvo namuose (duomenys neskelbtini) ir žiūrėjo su mama ir tėčiu televizorių. Bežiūrint televizorių išgirdo lojant jų šunį. Ji išėjo į kiemą pažiūrėti, kodėl šuo loja. Išėjusi pamatė kieme stovintį vyrą. Jis buvo jai nematytas. Ji vyro kelis kartus klausė, ko jam reikia, bet vyras nieko neatsakė, pasilenkęs stovėjo prie tvoros netoli šuns. Ji grįžo į namo vidų ir pasakė mamai, kad reikia kviesti policiją, nes kieme stovi nepažįstamas vyras. Mama išėjo į kiemą ir klausė vyro, ko jis čia ieško. Vyras tuo metu jau buvo paėjęs nuo tvoros. Mama nepažįstamam vyrui liepė eiti iš kiemo, tada jis pradėjo keiktis ir jis abiem rankom stūmė mamą į krūtinę. Nuo smūgio į krūtinę mama parkrito ant žemės. Tuo metu į lauką buvo išėjęs jos tėtis B. K., jis matė, kad vyras sudavė mamai į krūtinę ir klausė vyro: „Ką darai, ko čia vaikštai?“. Vyras atsakė, kad nori ir vaikšto. Ji visą laiką buvo kieme, matė, kad vyras įėjo į jų namo vidų. Kodėl eina į vidų ir ko ieško nesakė. Paskui vyrą nuėjo ir tėtis. Ji taip pat įėjo į namo vidų. Kai ji įėjo į vidų, pamatė tėtį gulintį virtuvėje ant grindų. Suprato, kad vyras pargriovė tėtį. Vyras buvo prie tėčio, atrodė, kad laikė prispaudęs tėtį. Ji greitai rėkdama nubėgo į antrą aukštą ir pakvietė brolį G. K., kad jis ateitų. G. K. atbėgęs atitraukė vyrą nuo tėčio ir vyras išėjo į lauką. Ji išėjo į gatvę pasitikti atvažiuojančios policijos. Vyras buvo kieme ir brolis G. jį laikė, kad nepabėgtų. Vyras buvo aukštas, jam daugiau nei 30 metų, jis buvo trumpų plaukų, buvo apsirengęs pilkos spalvos striuke – džemperiu, apsimovęs mėlynos spalvos sportinėmis kelnėmis. Jo dešinė ranka buvo sutvarstyta pilkos spalvos tvarsčiu. Vyras buvo labai stipriai girtas, jis nesiorientavo aplinkoje. Vyras jokių reikalavimų nereiškė. Mama skundėsi, kad skauda krūtinę ir nugarą. Tėčiui pakaušyje matė kraujo, tikriausiai krisdamas susižalojo (el. b. l. 103-106).
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu – foto nuotraukomis, iš kurių matyti, kad 2024 m. kovo 16 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kurioje yra dviejų aukštų, baltos spalvos, medinis gyvenamasis namas. Namo svetainėje pastatyta krosnis, ant kurios matosi kraujo žymės. Namo kieme tyrimui reikšmingų pėdsakų nėra (el. b. l. 55-57, 58-63).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1090/2024 (01), kurioje nurodoma, kad L. K. kūne sužalojimų nekonstatuota. L. K. galėjo jausti fizinį skausmą net nesusidarius mechaninių sužalojimų (el. b. l. 170-172).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1089/2024 (01), kurioje nurodoma, kad B. K. konstatuotas viršugalvio odos nubrozdinimas, krūtinės ląstos skausmas sužalojimu nevertinamas. Dėl nustatyto sužalojimo B. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (el. b. l. 167-169).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso alkotesterio „Drager Alkotest 7510“ Nr. ARJF 0058 panaudojimo registracijos žurnalo lapų kopijų duomenimis, iš kurių matyti, kad 2024 m. kovo 16 d., 20.49 val. S. J. nustatytas 2,97 promilių neblaivumas (el. b. l. 47-50) .
Išdėstyti įrodymai, teismo vertinimu, visiškai įrodo, kad S. J. 2024 m. kovo 16 d., apie 19.55 val., kieme, esančiame šalia (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: įėjo į jam nepažįstamų L. ir B. K. kiemą, kur garsiai plūdosi necenzūriniais žodžiais ir kumščiu vieną kartą sudavė į krūtinę į kiemą dėl triukšmo išbėgusiai L. K., dėl ko L. K. parkrito ant žemės, taip sukėlė L. K. fizinį skausmą; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, įbėgo į jam svetimo L. ir B. K. namo vidų ir sudavė vieną kartą į ranką ir vieną kartą į galvą virtuvėje buvusiam ir jį išprašyti bandžiusiam B. K., nuo smūgių B. K. pargriuvus ant grindų du kartus spyrė nukentėjusiajam į galvą, du kartus į kairį šoną ir į dešinį petį, taip padarė B. K. viršugalvio nubrozdinimą ir nežymiai sutrikdė B. K. sveikatą bei pažeidė viešąją tvarką, todėl jo padaryta veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Už šią nusikalstamą veiką, kaip viena iš alternatyvių bausmių rūšių, kaltinamajam gali būti skiriama baudos bausmė.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti S. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam 51 MGL (2550 eurų) baudos bausmę. Taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skirti 1/3 mažesnę bausmę – 34 MGL (1700 eurų) baudą ir įpareigoti ją sumokėti per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Į bausmę įskaityti laiką, kurį S. J. nuo 2024 m. kovo 16 d., 20.23 val. iki 2024 m. kovo 18 d., 11.15 val. buvo laikinai sulaikytas (2 paras), kas atitiktų 4 MGL (200 eurų).
Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su skirtina bausme ir jos dydžiu, prašo leisti baudą sumokėti per 6 mėnesius (el. b. l. 204-208).
Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnis).
Parenkant bausmės rūšį ir jos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad S. J. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, jo atžvilgiu dėl padarytos nusikalstamos veikos yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, jis neteistas (teistumas išnykęs) (el. b. l. 192-195), baustas administracine tvarka (el. b. l. 196-199), pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodoma, kad jis dirbantis (duomenys neskelbtini), „Sodros“ duomenų sistemoje duomenų apie asmens darbovietę šiuo metu nėra.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis ir dydis yra tinkami ir atitinka padarytos veikos pavojingumą, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus proporcinga padarytai veikai bei neprieštaraujanti teisingumo principui. Byloje nesant tikslių duomenų apie S. J. darbovietę bei gaunamas pajamas, kaltinamasis prašo nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nustatytinas 6 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos laisvanoriškas baudos sumokėjimo terminas.
Atsižvelgiant į tai, kad procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, S. J. savo kaltę pripažįsta, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
S. J. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. kovo 16 d., 20.35 val. (el. b. l. 13-19) iki 2024 m. kovo 18 d., 11.15 val. (el. b. l. 85-88) (dvi laikino sulaikymo paras), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 95-99) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam 51 MGL, tai yra 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, S. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – 34 MGL, tai yra 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į S. J. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 16 d., 20.35 val. iki 2024 m. kovo 18 d., 11.15 val. (dvi laikinojo sulaikymo paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL, tai yra 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudai ir nurodant, kad S. J. paskirta likusi neatlikta baudos bausmės dalis yra 30 MGL, tai yra 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai eurų).
Nustatyti 6 (šešių) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanoriško baudos sumokėjimo terminą.
Išaiškinti S. J., kad skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) vieną iš surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo pavedime privalomai nurodant įmokos kodą – „6801“, o mokėjimo paskirtyje bylos teisminio proceso numerį „1-01-1-10209-2024-3“.
S. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Pranešti S. J., kad jis turi galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemio interneto svetainėse www.e.teismas.lt ir www.epaslaugos.lt, kuriame galima gauti bei pateikti elektroninius dokumentus baudžiamojoje byloje, susipažinti su bylos eiga.
Išaiškinti S. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (tame tarpe ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.