Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis (turtintis 40 procentų darbingumą), teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais, 2011 m. balandžio 11 d. išbrauktas iš įskaitos Prienų rajono Pataisos inspekcijoje;

2) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį – 75 MGL (3 750,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas M. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 22 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. (1 diena), jį prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metus uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. S. išieškota konfiskuotino turto – automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 414 Eur;

3) Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė su 50 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui, įpareigojant M. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigoti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, uždrausti išeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. 2021 m. liepos 2 d. apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

M. S., ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, kaltu prisipažino.

Teismo posėdžio metu paaiškino, kad gydosi (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 2 d. jis, pasiprašęs pas gydytoją jį išleisti namo, namuose darbavosi. Į svečius atvažiavo brolis. Su juo išgėrė. Tuomet sugalvojo nuvažiuoti išsimaudyti į ežerą. Važiavo su žmonos mašina. Automobilis yra tik žmonos. Žmona miegojo, kai jis paėmė jos automobilio raktelius. Jie bendro ūkio su žmona neveda, gyvena atskirai, skirtingose namo pusėse. Jis žmonos namuose tvarkė rozetę ir pamatė, kad stovi ant spintelės automobilio rakteliai. Teisės vairuoti neįgijęs. Žmona jam neleidžia važinėti su jos mašina. Dabar nusprendė koduotis nuo alkoholizmo, nes visos problemos būna tik išgėrus. Važiavo su broliu ir jo žmona, kurie nevairuoja. Išgertuvių metu jį įkalbina vairuoti, o jis lengvai įkalbamas, todėl ir vairuoja išgėręs, blaivus jis taip nesielgia. Kiek pavažiavus, jį sustabdė pareigūnai. Pareigūnams sustabdžius, jis prisipažino, kad yra neblaivus ir neturi vairuoto pažymėjimo. Automobilio rakteliai stovėjo namuose ant spintelės. Žmonai yra reikalingas automobilis, kadangi yra trys vaikai, reikia apsipirkti, vaikus pas gydytoją nuvežti. Jo vienintelės pajamos – invalidumo pensija. Supranta, kad pasielgė blogai, gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis yra susituokęs su D. S., kartu turi tris mažamečius vaikus. Paskutiniu metu santykiai pablogėję, dėl to, kad vartoja alkoholį. Jo tėvai turi namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pusėje šio namo gyvena jo tėvai ir jis, o kitoje pusėje gyvena jo sutuoktinė su jų vaikais. Jis jau keturis mėnesius gydosi ligoninėje (duomenys neskelbtini). Savaitę laiko būna ligoninėje ir namo grįžta tik savaitgaliais. Jo sutuoktinė D. nusipirko automobilį PEUGEOT. Ji jį nusipirko iš savo santaupų. Tuo metu, kai D. nusipirko automobilį, jau jie gyveno atskirai. Šis automobilis priklauso jai, nors įsigijo ji jį santuokos metu. Jie nėra išsituokę, tačiau gyvena atskirai. D. visiškai nevartoja alkoholio. 2021 m. liepos 1 d. jis grįžo į namus iš ligoninės. Pas tėvus atvažiavo ir jo brolis Ž. su drauge. Šeštadienį žmona D. paprašė sutvarkyti rozetę virtuvėje. Išeidamas iš kambario, ant spintelės pamatė žmonos automobilio raktelius. Tą dieną su broliu ir jo sugyventine vartojo alkoholį. Gėrė alų. Po to sugalvojo nuvažiuoti prie ežero išsimaudyti. Tada jis nuėjo į tą kambarį, kur matė padėtus automobilio raktelius, juos pasiėmė. Jis D. neklausė, ar gali paimti automobilio raktelius ir automobilį. Jei būtų paklausęs, ji tikrai būtų neleidusi važiuoti jam jos automobiliu. Jis kartu su broliu Ž. ir jo drauge išvažiavo prie ežero. Važiuojant (duomenys neskelbtini), jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jis teisės vairuoti automobilį neturi ir niekada neturėjo. Policijos pareigūnai jam liepė pasitikrinti blaivumą. Tiksliai kiek įpūtė pasakyti negali. Jis visiškai pripažįsta, kad būdamas neblaivus, savavališkai pasiėmęs savo sutuoktinei priklausantį automobilį, juo važiavo. Prašo nekonfiskuoti jo sutuoktinei priklausančio automobilio, kadangi jis labai yra reikalingas jo sutuoktinei su vaikais (b. l. 58-59).

Kaltinamajam M. S. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Liudytoja D. S. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Nmao vienoje dalyje gyvena ji su trimis vaikais, o kitoje namo dalyje gyvena jos sutuoktinio M. S. tėvai ir jis pats. Nors ir yra susituokusi su M., tačiau ji su juo negyvena kartu apie 7-8 mėn. Negyvena kartu dėl jo alkoholio vartojimo. M. serga ir jis savaitėmis būna gydymo įstaigoje, o savaitgaliais grįžta pas tėvus ir tada vartoja alkoholį. Ji automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijo 2021 m. kovo 19 d. už savo pinigus. Tuo metu jau su M. kartu nebegyveno. 2021 m. liepos 1 d. vakare, pas tėvus sugrįžo iš ligoninės M.. Kitą dieną ji M. paprašė, kad šis pataisytų rozetę virtuvėje. Ji automobilio raktelius laiko ant spintelės, prie lauko durų. Mano, kad išeidamas ar ateidamas M. pas ją tvarkyti rozetės, tikrai matė automobilio raktelius. Kada jis juos pasiėmė, ji nepastebėjo. Matė, kad tą dieną ir vakare M. buvo neblaivus, kur ir su kuo gėrė, pasakyti negali. Vėlai vakare, būdama kambaryje, pro langą pamatė, kad iš kiemo išvažiuoja jos automobilis. Tada pamatė, kad nėra jos automobilio raktelių. Ji suprato, kad juos paėmė M.. Ji labai išsigando, kadangi matė, kad M. buvo neblaivus. Tada ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad jos vyras išvažiavo neblaivus jai priklausančiu automobiliu. Ji M. savo automobilio nedavė, jis jį pasiėmė savavališkai. Prašo nekonfiskuoti jai priklausančio automobilio, kadangi jį nusipirko už savo pinigus ir jis M. S. visiškai nepriklauso. Automobilis jai labai reikalingas, kadangi turi tris nepilnamečius vaikus ir reikia juos vežioti pas gydytojus (b. l. 21-22).

Liudytojas R. D. liudytojo apklausos metu parodė, kad jis yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. 2021 m. liepos 2 d., apie 23.20 val., dirbant gavo pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro, kad (duomenys neskelbtini), važiuoja automobilis PEUGEOT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai gali būti neblaivus. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį. Šį automobilį sustabdė. Sustabdžius minėtą automobilį, paaiškėjo, kad jį vairavo M. S.. Automobilyje buvo dar vienas vyriškis ir moteris. Vyriškis prisistatė, kad yra vairuotojo brolis Ž. S., o mergina jo sugyventinė. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl alkotesteriu buvo patikrintas jo blaivumas. Vairuotojui buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas. Vairuotojas pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada nėra turėjęs. Taip pat nurodė, kad šis automobilis priklauso jo sutuoktinei. Vairuotojas automobilio dokumentų nepateikė. Dėl to, kad M. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas viršija 1,51 promiles, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę (b. l. 24-25).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-18).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad M. S. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 2 d. 23.32 val. pirmu pūtimu nustatytas 2,36 promilių girtumas, antru pūtimu 23.50 val. nustatytas 2,25 promilių girtumas (b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2021 m. liepos 2 d. apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,25 promilių neblaivumas).

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo M. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatyta mažiausia koncentracija 2,25 promilės etilo alkoholio, sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. S. teistas tris kartus, du iš jų už analogiškus nusikaltimus, t. y. vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, skirtos baudos nesumokėtos, nedirba (turi 40 procentų darbingumą) , narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad kaltinamasis bausmės vykdymo atidėjimo metu, t. y. po nuosprendžio priėmimo per labai trumpą laiką, padarė naują tyčinę veiką, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taip pažeisdamas įstatymus, bet ir nesilaikė teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų, nevartoti alkoholio ir nevairuoti automobilio, taip nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo. Iš paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad kaltinamasis yra silpnos valios, nesusitvardo nevartoti alkoholio ir kaip pats pripažino yra lengvai įkalbamas nusikalstamai veikai. Nors kaltinamasis nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, tačiau panašaus pobūdžio paaiškinimus ir nuoširdų gailėjimąsi jis buvo parodęs ir duodamas paaiškinimus Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose, kur buvo nagrinėjama jo baudžiamoji byla. Jau ir tuo metu kaltinamasis nurodė, kad dėl savo sveikatos būklės vartoti alkoholio negali. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis apskritai nėra įgijęs teisės vairuoti, be to teismo nuosprendžiu jam yra uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau jis, žinodamas visas šias aplinkybes, elgiasi itin įžūliai, girtas vairuoja transporto priemonę ir veža žmones, taip keldamas pavojų visų asmenų ir eismo saugumui. Kaltinamasis nedirba, baustas administracine tvarka, administracine tvarka baustas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, taip pat po nuosprendžio priėmimo, kuriuo vairuoti transporto priemones jam buvo uždrausta, kas charakterizuoja asmenį, kaip linkusį pažeisti įstatymus ir daryti teisės pažeidimus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, taip pat siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą M. S. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. S. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies pagrindu bendrinama su 2021 m. vasario 25 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad jis gydosi (duomenys neskelbtini), taip pat serga kita sunkia liga, todėl reali laisvės atėmimo bausmė jam yra mirties nuosprendis. Iš bylos medžiagos ir paties kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad jis gydosi ligoninėje, teismas atsižvelgdamas į tai, kad jis nedirba, neišlaiko šeimos, į tai, kad laisvės atėmimo vietose yra teikiama visa reikiama medicininė pagalba, be to atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teismui nepateikė jokių įrodymų, jog dėl jam dianozuotų ligų pobūdžio jis negali atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, daro išvadą, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti atidėjus bausmės vykdymą. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimo terminas buvo nustatytas maksimaliam laikui, trejiems metams. Todėl BK 75 straipsnio nuostatos kaltinamojo atžvilgiu netaikomos. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos M. S. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, sustabdys nuo alkoholio vartojimo ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Pažymėtina, kad nors M. S. nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė netrukdo jo atžvilgiu taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones) maksimaliam 5 metų laikotarpiui. Įvertinus M. S. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės, t. y., uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas 5 metų laikotarpiui nepažeis teisingumo principo bei yra tinkama priemonė ne tik nubausti, bet ir sulaikyti M. S. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo sutuoktinei D. S. priklausantį automobilį PEUGEOT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi, be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso sutuoktinei su kuria šiuo metu kaltinamasis neveda bendro ūkio, be to šis automobilis yra įgytas už asmenines išimtinai D. S. lėšas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ji kaltinamajam neleido naudotis šiuo automobiliu, o pastarasis jį vairavo jai nežinant, todėl, nagrinėjamu atveju konfiskuojama transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 1 200,00 Eur.

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII-2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Pagal BVK 21 straipsnį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos įstaigos. To paties kodekso 65 straipsnyje įtvirtinta, jog į konkrečią pataisos įstaigą, pagal Kalėjimų departamento nustatytą tvarką, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Taigi nuteistajam išaiškintina, kad jam paskirtą laisvės atėmimo bausmės vietą ir sąlygas parinks ir nustatys pataisos įstaiga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir BPK 302–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2021 m. vasario 25 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 50 MGL (2500 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams.

Išieškoti iš M. S. valstybės naudai 1 200,00 Eur sumą, atitinkančią automobilio „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę.

Bausmės pradžią M. S. skaičiuoti nuo faktinio M. S. atvykimo atlikti bausmės ar sulaikymo momento.

Nuteistajam išaiškinama, kad jam paskirtą laisvės atėmimo bausmės vietą ir sąlygas parinks ir nustatys pataisos įstaiga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.