Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Č. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria netenkintas A. Č. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016-12-23 nutarimu A. Č. nubaustas pagal ATPK 126 str. 5 d., 127 str. 2 d., 124¹ str. 8 d., 187 str. 2 d., vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., 289 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 metams, už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 12 d., apie 14.05 val., Plungės mieste, šviesoforu reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę nepraleido priešpriešine eismo juosta tiesiai atvažiuojančio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai, kelias ir kelio statiniai neapgadinti, žmonės nenukentėjo. A. Č. po eismo įvykio policijos pareigūnui reikalaujant vengė girtumo patikrinimo ir nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumento ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo. Tuo pažeidė KET 9, 16, 17, 157 p. reikalavimus. Be to, A. Č. 2016 m. gruodžio 12 d., apie 14.05 val., po įvykusio eismo įvykio sėdėjo automobilyje būdamas akivaizdžiai neblaivus (girtumą nusistatyti atsisakė), atvykus Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK policijos pareigūnams T. L. ir J. K. nepakluso jų teisėtiems reikalavimams išlipti iš automobilio, įžeidžiamais žodžiais įžeidė policijos pareigūno T. L. garbę ir orumą.

Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi A. Č. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą netenkintas.

Atskiruoju skundu A. Č. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad šiuo metu nuo nuobaudos paskyrimo jau yra suėję daugiau kaip pusė šios jam paskirtos papildomos nuobaudos laiko, t. y. daugiau nei 8 mėnesiai. Per šį laikotarpį jis jokio kito pažeidimo nėra padaręs, kas parodo, jog jis nėra linkęs nusižengti, nėra teistas. Prašyme nurodė, kad padarytus nusižengimus pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi, suprato savo netinkamo poelgio skaudžias pasekmes ir iš to pasimokė, kad vien paskirtos baudos suma jam tikrai buvo didelė, kadangi gyvena iš gaunamos nedidelės valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, todėl tikrai pajuto esąs nubaustas ir yra pasiryžęs ateityje stropiai laikytis įstatymų ir nedaryti naujų teisės pažeidimų, ką ir įrodė. Teismui pateiktame prašyme nurodė, kad 2013 m. gruodžio 17 d. jam buvo atlikta širdies operacija ir nustatyta hipertoninė liga, difuzinė sklerozė, krūtinės angina, diafragmos relaksacija. Nurodė, kad dėl sunkios sveikatos būklės yra netekęs 60 procentų darbingumo, kiekvieną dieną vartoja gydytojų paskirtus vaistus, todėl jam yra nustatytas neįgalumas ir iki 2019 m. balandžio 4 d. paskirta valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Savo prašyme nurodė, kad jo padaryti pažeidimai sukėlė didžiulių neigiamų išgyvenimų, kad patyrė ir iki šiol patiria ypatingai didelių nepatogumų dėl vykimo pas medikus, nes dėl sunkios sveikatos būklės nuolat turi lankytis Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Kadangi jo vairuotojo pažymėjimas yra atimtas, jam tenka nuolat samdyti vairuotoją, kad nuvežtų pas medikus, o tai jų šeimai papildomos išlaidos. Dėl prarastos teisės vairuoti transporto priemones pablogėjo santykiai su šeima, pasunkėjo jo ir šeimos poreikių tenkinimas. Kartu su prašymu teismui pateikė kopijas dokumentų, įrodančių jo dėstomas aplinkybes, – asmens sveikatos istorijos išrašų kopijas, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininių pažymų kopijas, kad gali vairuoti transporto priemones be apribojimų, sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą. Nors jo dėl prašymo išnagrinėjimo tai nebūtina, tačiau iš anksto savo iniciatyva baigė motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomą mokymą. Kursų išklausymas bei atestavimas ir dėl to turėtos papildomos išlaidos jam taip pat yra neigiamos teisės pažeidimo padarymo pasekmes, o tai papildomai atgraso nuo naujų pažeidimų darymo. Teismui nurodė, kad supranta, jog negali išvengti nuobaudos, tačiau jau labai ilgą laiką patiria padaryto teisės pažeidimo neigiamas pasekmes. Supranta, kad tai yra teisės pažeidimo padarymo pasekmės, jas visiškai įsisavino ir suvokė, o teisės vairuoti grąžinimas būtų paskata ir dar didesnė motyvacija laikytis įstatymų. Prašyme taip pat nurodė, kad padarytas eismo įvykis nesukėlė sunkių pasekmių, automobiliai buvo apgadinti nežymiai, žmonių sveikata nenukentėjo, jam jokių pretenzijų nereiškiama. Nuo pat pradžių nuoširdžiai gailėjosi klydęs, po nubaudimo nevengė savikritikos, perspėjo artimuosius ir draugus, kad būtų atsargesni vairuodami.

Pažymi, jog nors prašyme nurodė, kad nuobaudos vykdymo metu nepadarė naujų pažeidimų, gavo sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą, savo iniciatyva išlaikė papildomą vairuotojų mokymą, nurodė savo sveikatos būklę ir pateikė tai patvirtinančių medicininių dokumentų kopijas, nurodė socialinę, turtinę padėtį, požiūrį į nuobaudą bei savo elgesį nuobaudos vykdymo metu, Plungės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas jo prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko sutrumpinimo, prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina atsižvelgti į pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei nuobaudos vykdymo metu. Teismas, nagrinėdamas jo prašymą ir priimdamas nutartį, rėmėsi tuo, kad jo prašyme įvardytos aplinkybės yra ATPK 329 str. numatytos formaliosios sąlygos, o kiti prašyme nurodyti specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo motyvai nelaikomi pagrindu švelninti administracinę nuobaudą ir paneigti asmens neatsakingumą. Pabrėžia, kad teismas nevertino nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios ANK 422 str. 7 d. teisės normos, kurioje nurodyta, kad „neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo“ nebenumato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taip pat nevertino to, kad baudžiamojoje ir administracinėje teisės šakose yra įtvirtinta taisyklė – lex benignior retro agit, t. y. pagerinantis subjektų padėtį įstatymas savo pobūdžiu turi grįžtamąją galią.

Nurodo, jog pagal ATPK 329 str., jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Mano, kad įvertinus įstatymo nustatytas privalomas sąlygas (naujų pažeidimų teisės atėmimo laikotarpiu nepadarymą, gautą sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą), savo iniciatyva išklausytą papildomą vairuotojų mokymą, įvertinus kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes – pažeidėjo asmenybę, sveikatos būklę, socialinę, turtinę padėtį, požiūrį į nuobaudą bei pažeidėjo elgesį nuobaudos vykdymo metu, visus formalius ATPK 329 str. kriterijus yra įvykdęs, todėl mano, kad jam galima sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą ir tai neužkirs kelio pasiekti nuobaudos tikslus. Teigia, jog paskirta nuobauda jam ir jo šeimai sukėlė itin skaudžių pasekmių, kurias priima kaip atpildą už teisės pažeidimų padarymą, todėl mano, kad tolesnis nuobaudos vykdymas būtų perteklinis, atsižvelgiant į šią konkrečią situaciją, t. y. į jo sveikatos būklę, taip pat ir į elgesį po nuobaudos paskyrimo bei socialinę padėtį.

Pagal ANK 32 str. 2 d. nuostatas, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Atsižvelgiant į tai, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Mano, jog Plungės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas prašymą, neatsižvelgė į pažeidėjo išdėstytas aplinkybes ir motyvus, pateiktus dokumentus, o tik formaliai nusprendė, kad patenkinus jo prašymą nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, todėl yra pagrindas nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Tikisi, jog skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusią ANK 422 str. 7 d. teisės normą, į administracinėje teisės šakoje įtvirtintą taisyklę – lex benignior retro agit, t. y. pagerinantis subjektų padėtį įstatymas savo pobūdžiu turi grįžtamąją galią, ir vadovaudamasis teise, nenusižengdamas iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priims teisingą sprendimą šioje byloje ir šitaip įvykdys teisingumą.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Visų pirma pažymėtina, jog 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 str., reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 d., inter alia, nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ANK. Administraciniai teisės pažeidimai, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 str. 3 d.). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 d. nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad A. Č. protokolas už ATPK 126 str. 5 d., 127 str. 2 d., 1241 str. 8 d., 187 str. 2 d. numatytus pažeidimus surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Tokį įstatymo taikymą patvirtina ir ANK 3 str. 3 d., kurioje, inter alia, numatyta, kad įstatymas, sunkinantis asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

ATPK 329 str., inter alia, nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, mano, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 str. nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų A. Č. nėra padaręs, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą), tačiau vien to nepakanka, kad jam būtų galima taikyti ATPK 329 str. nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją visiškai atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones A. Č. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę galbūt būdamas neblaivus ir policijos pareigūnams pajutus nuo jo sklindantį alkoholio kvapą ir pareikalavus pasitikrinti neblaivumą, atsisakė tai daryti. Visų pirma pažymėtina, jog neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 126 str. 4 d., ir baudą vairuotojams nuo 579 iki 868 Eur, atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo 2 iki 3 metų. Tuo tarpu apylinkės teismas priimdamas 2016-12-23 nutarimą tokią A. Č. veiką kvalifikavo pagal ATPK 126 str. 5 d., numatančią atsakomybę už atsisakymą tikrintis apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų ir užtraukiančią švelnesnę atsakomybę – baudą vairuotojams nuo 289 iki 868 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų. Nors apygardos teismas, nagrinėdamas pažeidėjo atskirąjį skundą dėl apylinkės teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pažeidėjo skundas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, nutarimo, kuriuo buvo paskirta nuobauda, nerevizuoja, tačiau į šią aplinkybę atsižvelgiama vertinant pažeidėjui paskirtos nuobaudos tikslų pasiekimą. Taigi už atsisakymą tikrintis blaivumą, nustačius A. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjui buvo skirta ATPK 126 str. 5 d. sankcijos minimumui lygi bauda (289 Eur), o teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam šios nuobaudos terminui – 1 metams. Apygardos teismas konstatuoja, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą A. Č. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl dar labiau trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 str. nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojusio ANK 422 str. 7 d. nebenumato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiu pažeidėjo vertinimu. ANK 422 str. 9 d. numatyta, jog už ANK 422 str. 7 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 4 metų.

Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 str. numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismas pažymi, jog apie tai, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui (LVAT nutartys Nr. N575-835/2012, N575-832/2012, N575-919/2012, N575-992/2012). Nors A. Č. savo prašyme sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą akcentuoja, kad jis pasimokė iš savo padaryto pažeidimo, nuo pat pradžių nuoširdžiai gailėjosi klydęs, po nubaudimo nevengė savikritikos, perspėjo artimuosius ir draugus, kad būtų atsargesni vairuodami, teigė, kad daugiau tokių pažeidimų nedarys, tačiau iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 38–41) matyti, jog A. Č. ir praeityje yra baustas už vairavimą neblaiviam –2002-10-17 vairavo automobilį Plungėje, kai jam nustatytas 2,07 prom. neblaivumas. Taigi, A. Č. praeityje jau baustas už tai, kad neblaivus sėdo už vairo, žinodamas, kad teisė vairuoti jam reikalinga kasdieniame šeimos gyvenime, dar kartą elgėsi itin neatsakingai, kas rodo, jog iš prieš tai buvusių nuobaudų jis nepasimokė, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Kita vertus, pažymėtina, jog jis nuolat daro ir kitus KET pažeidimus: pažeidė kelio ženklo reikalavimus (2004-08-04, 2005-09-22, 2016-06-08), viršijo maksimalų leistiną greitį (2005-09-22, 2012-08-30). Be to, 2016-12-12 įvykio metu, kai A. Č. atsisakė tikrintis neblaivumą, jis padarė ir daugiau pažeidimų – sukdamas į kairę nepraleido atvažiuojančio automobilio, sukėlė eismo įvykį, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, privalomosios transporto priemonių apžiūros dokumento ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Be to, po eismo įvykio, A. Č. atvykus policijos pareigūnams nepakluso jų teisėtiems reikalavimams išlipti iš automobilio, įžeidžiamais žodžiais įžeidė policijos pareigūno garbę ir orumą. Šios aplinkybės atskleidžia, jog A. Č. yra linkęs daryti KET pažeidimus, iš anksčiau padarytų pažeidimų ir jam skirtų nuobaudų nepasimoko, toliau elgiasi priešingai teisei, tokiu elgesiu demonstruodamas nenorą laikytis eismo taisyklių.

Tai, kad A. Č., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Atskirajame skunde teigiama, kad A. Č. dėl ligos yra tik 40 proc. darbingas, jis reguliariai dėl ligos turi nuvykti į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, todėl šiuo metu jam tenka samdyti vairuotoją. Tačiau skunde nenurodoma, kodėl A. Č. negali nuvykti į gydymosi įstaigas naudodamasis viešuoju transportu, padedamas šeimos narių, giminaičių ar draugų. Tuo pačiu pažymėtina, kad sistemiškai analizuojant ATPK 27 str. 3 d. (ANK 28 str. 4 d.) reglamentavimą, matyti, jog įstatymų leidėjas yra numatęs, jog tuomet, kai automobilį vairuoja neblaivus asmuo, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti skiriamas net ir tuo atveju, jei jis naudojasi automobiliu dėl neįgalumo. Šioje normoje atsispindi įstatymo leidėjo nuostata, kad vairavimas būnant neblaiviam yra ypatingai šiurkštus pažeidimas ir tokiu atveju asmeniui gali būti atimama teisė vairuoti net ir tuomet, jei tai reikštų judėjimo negalios nulemtą mobilumo apribojimą. Todėl akivaizdu, jog ir svarstant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, vien pažeidėjui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis nėra pakankama išimtinė aplinkybė, dėl kurios jam turėtų būti pirma laiko grąžinamas vairuotojo pažymėjimas.

Apygardos teismas taip pat pažymi, kad A. Č. prašyme ir jo atskirajame skunde nurodyti duomenys niekaip neatspindi jo asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės, kad jis turi negalią, kad jam reikalinga teisė vairuoti. Šios aplinkybės iš esmės egzistavo ir prieš pažeidimą, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo pažeidimo padarymo, todėl jos neduoda pagrindo teigti, kad A. Č. elgesys pasikeitė ir yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Nors pažeidėjas nurodo, kad jis iš anksto baigė motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, papildomą mokymą, tačiau apygardos teismas pažymi, kad šios aplinkybės iš esmės parodo ne ATPK 20 str. įtvirtintų bausmės tikslų pasiekimą, o tik pažeidėjo siekį atitikti įstatymo numatytus reikalavimus, norint susigražinti teisę vairuoti – ATPK 330 str. 2 d. (ANK 686 str. 3 d.) numatyta, kad jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui (šiuo atveju iš A. Č. ši teisė atimta vieneriems metams), iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Taigi bet kokiu atveju, siekdamas atgauti teisę vairuoti, A. Č. būtų turėjęs išlaikyti minėtus kvalifikacinius egzaminus.

Atkreiptinas dėmesys, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, būtų pasiekti visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad A. Č. padarytas pažeidimas ir paskirta nuobauda buvo pamoka ir jis ateityje kelyje elgsis atsakingai, stengsis ir nepažeis įstatymų, tačiau nepateikiama jokių šiuos deklaratyvius teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tolesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Pažymėtina, jog nors A. Č. deklaratyviai nurodė, jog dėl savo padaryto pažeidimo ir sukelto pavojaus gailisi, tačiau pažymėtina, kad jis po pažeidimo padarymo atsisakė bendrauti su pareigūnais, nepakluso jų teisėtiems reikalavimams išlipti iš automobilio, įžeidžiamais žodžiais įžeidė policijos pareigūno garbę ir orumą. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, jog jis jau yra baustas už tai, kad praeityje vairavo būdamas neblaivus, kelia pagrįstą abejonę, ar iš tiesų pažeidėjas suprato savo pažeidimo esmę ir iš jo pasimokė, ir ar nuobauda pasiekė savo tikslus. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.

Apygardos teismas konstatuoja, kad A. Č. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti iki galo, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas šiuo atveju bus sutrumpintas, šis tikslas nebus pasiektas, nes A. Č., ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent asmuo, kuris siekia, kad jam būtų taikomos ATPK 329 str. nuostatos, turi nurodyti, kokios aplinkybės ir kokie duomenys parodo, kad nuobaudos tikslas jau pasiektas ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens deklaratyvūs teiginiai apie pažadus ateityje vairuoti atsakingai ir A. Č. siekis sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą nerodo, kad patenkinus asmens prašymą būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad nuobaudos tikslas dėl A. Č. jau pasiektas ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas pripažįsta, kad A. Č. ATPK 329 str. nuostatos netaikytos pagrįstai, sutrumpinus A. Č. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.