Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, 2008 m. rugsėjo 16 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S.S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-05-26 įsakymo Nr.V-72 1 ir 3.1 punktų panaikinimo bei įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal pareiškėjos 2008-05-22 prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinės bylos proceso šalys, tinkamai informuotos apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 67-72), į teismo posėdį neatvyko.

Prieš teismo posėdį gautas pareiškėjos S.S. prašymas bylos nagrinėjimą atidėti. Prašymas argumentuojamas tuo, kad nespėjo pasiruošti bylos nagrinėjimui, nes tik vakar, t.y. 2008 m. rugsėjo 15 d. grįžo iš ligoninės, o jos atstovas J.S. serga (b.l. 65).

Pateiktas nedarbingumo pažymėjimas (serija D, Nr. 4779494) patvirtina, kad pareiškėja S.S. buvo nedarbinga 2008 m. rugsėjo 12-15 dienomis. Bylos nagrinėjimo dieną, t.y. rugsėjo 16 d. ji yra darbinga. Pareiškėjai pagal įgaliojimą atstovauja J.S. (b.l. 45). Nors prašyme atidėti bylos nagrinėjimą pareiškėja nurodo, kad jos įgaliotas atstovas serga, tačiau nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjos (b.l. 41) ir jos atstovo (b.l. 44) prašymu bylos nagrinėjimas jau buvo atidėtas 2008 m. rugpjūčio 19 d. (b.l. 52), todėl pripažįstamas nepagrįstu argumentas, kad pareiškėja nespėjo pasiruošti bylos nagrinėjimui. Dėl aptartų aplinkybių prašymas atidėti bylos nagrinėjimą netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Pareiškėja S.S. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr.V-72 1 punktą, kuriuo nušalinti visi Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos valstybės tarnautojai ir specialistai nuo sprendimo projekto rengimo pagal pareiškėjos S.S. 2008 m. gegužės 22 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo administracinėje byloje, bei 3.1 punktą, kuriuo pareiškėjos S.S. 2008 m. gegužės 22 d. prašymas perduotas nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai; 2) įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal 2008 m. gegužės 26 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) yra valstybės institucija (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis), todėl privalo vadovautis ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais viešojo administravimo institucijų veiklą, inter alia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu.

Viešojo administravimo įstatymas nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą. Šiai sistemai priskirtinos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, todėl paminėtas įstatymas taikytinas ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veikloje. Viešojo administravimo įstatymas šiuo atveju yra lex generalis, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymas – lex specialis, o tai reiškia, jog pirmasis įstatymas yra taikomas tiek, kiek įsakmiai nedraudžia antrojo įstatymo nuostatos. Tas pats pasakytina ir apie Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo santykį.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievoles, 1, 2, 4 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo inter alia sąžiningai, nešališkai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalies definiciją interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję su privačiais interesais. Privatūs interesai – turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 2 dalis). Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms, jeigu dėl to kyla interesų konfliktas.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis. Vienas iš šių principų yra objektyvumo principas (2 punktas), kurį įstatymų leidėjas apibrėžė kaip reiškiantį, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Pareiškėja 2008 m. gegužės 22 d. Klaipėdos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje (ruošti reikalingus procesinius dokumentus, atstovauti visų lygių teismuose iki visiško bylos išnagrinėjimo) dėl Klaipėdos tarnybos vilkinimo atlikti veiksmus, įpareigojimo priimti sprendimą pagal 2008 m. balandžio 17 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Šiaulių tarnybos) 2008 m. balandžio 29 d. sprendimo panaikinimo. Pareiškėja prašė Klaipėdos tarnybos direktorių dėl interesų konflikto nusišalinti nuo prašymo nagrinėjimo (b.l. 29-32).

Klaipėdos tarnybos direktorius 2008 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-72 nušalino visus Klaipėdos tarnybos valstybės tarnautojus ir specialistus (įsakymo 1 punktas) bei nusišalino pats nuo sprendimo projekto rengimo pagal pareiškėjos 2008 m. gegužės 22 d. prašymą (registracijos Nr. ATP-612) suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Klaipėdos tarnybos vilkinimo atlikti veiksmus ir įpareigojimo priimti sprendimą pagal 2008 m. balandžio 17 d. prašymą (registracijos Nr. ATP-469) bei įsakė perduoti nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Šiaulių tarnybai (įsakymo 3.1 punktas) (b.l. 21).

Tą pačią dieną, t.y. 2008 m. gegužės 26 d., vadovaudamasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi bei Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas tvarkos 5 punktu, Klaipėdos tarnyba raštu Nr.1.7-SR-2312 persiuntė pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Klaipėdos tarnybos veiksmų teisėtumo, vilkinimo atlikti veiksmus ir įpareigojimo priimti sprendimą pagal 2008 m. balandžio 17 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Šiaulių tarnybai (b.l. 37).

Pareiškėjos 2008 m. gegužės 26 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą turinio analizės pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjos tikslas – inicijuoti procesą, kuriame atsakove būtų ir Klaipėdos tarnyba, t.y. Klaipėdos tarnyba būtų proceso šalimi, į kurią nukreiptas reikalavimas dėl vilkinimo bei įpareigojimo priimti sprendimą. Taigi pareiškėja į Klaipėdos tarnybą kreipėsi prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje prieš pačią Klaipėdos tarnybą. Klaipėdos tarnyba, spręsdama antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimo klausimą, turėtų nagrinėti savo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas tarnybai, prieš priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, įvertinti bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, perspektyvas ir pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Tai sukeltų Klaipėdos tarnybos interesų konfliktą, todėl nebūtų užtikrintas objektyvus ir nešališkas pareiškėjos prašymo nagrinėjimas, priimant teisingą sprendimą. Klaipėdos tarnybos sprendimas perduoti pareiškėjos prašymą nagrinėti Šiaulių tarnybai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, jis užtikrina, jog antrinės teisinės pagalbos skyrimo pareiškėjai klausimas bus išspręstas objektyviai ir nešališkai. Atsakovės sprendimas atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnyje bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje 3, 11 straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą. Be to, tokia situacija tiesiogiai aptarta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos direktorių kolegijos (veikiančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos direktorių kolegijos nuostatų pagrindu) 2006 m. kovo 29 d. posėdžio protokolu Nr. 2 patvirtintoje Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarkoje.

Pažymėtina tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1492 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. liepos 1 d.) numato, jog sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Ši įstatyminė nuostata priimant ginčijamą sprendimą dar nebuvo įsigaliojusi, tačiau ji leidžia daryti išvadą, jog tarnyba prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo perduoda nagrinėti kitai tarnybai, jei ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos.

Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrindą, jeigu tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (nei 1 ir 2 punktuose numatytų giminystės ryšių ar pavaldumo santykių), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus viešojo administravimo subjekto vadovas.

Šioje byloje tam tikra prasme galima kalbėti ir apie Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto nušalinimo (nusišalinimo) pagrindą, kadangi atsižvelgiant į tai, kad už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiklą yra tiesiogiai atsakingas jos vadovas, bei į tai, kad kiti atitinkamoje tarnyboje dirbantys asmenys yra jam pavaldūs, šiuo konkrečiu atveju negalima daryti išvados, jog Klaipėdos tarnybos vadovui nusišalinus nuo atitinkamo sprendimo priėmimo, likusieji šios tarnybos darbuotojai būtų priėmę objektyvų, nešališką ir pagrįstą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai. Dėl išdėstytų motyvų pareiškėjos argumentas, jog prašė nusišalinti tik tarnybos direktorių, todėl nebuvo pagrindo nušalinti visus tarnybos darbuotojus nuo jos prašymo nagrinėjimo, pripažįstamas nepagrįstu.

Taigi iš nurodyto teisinio reglamentavimo visumos ir jo sisteminių sąsajų Klaipėdos tarnyba, dėl galimo interesų konflikto nusprendusi nusišalinti nuo sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai, pasielgė teisėtai ir pagrįstai. Tokiu būdu pareiškėjos teisės ir teisėti interesai pažeisti nebuvo, priešingai – toks Klaipėdos tarnybos veiksmas buvo atliktas tam, kad pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. vasario 23 d. įsakymu Nr.1R-59 patvirtinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų direktorių kolegijos nuostatai. Nuostatų 6 punkte numatytos direktorių tarybos funkcijos, tarp kurių – vieningos praktikos organizuojant antrinės teisinės pagalbos teikimą formavimo klausimai. Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti tvarka, kai kyla interesų konfliktas, detaliai reglamentuota Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių kolegijos 2006 m. kovo 29 d. protokolu Nr. 2 patvirtintoje Asmenų prašymų perdavimo nagrinėti kitai tarnybai, kai kyla interesų konfliktas, tvarkoje (toliau – Tvarka). Tvarkos 5 punkte nustatyta, kad, kai kyla interesų konfliktas dėl asmenų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos tarnybos sprendimo apskundimo, Klaipėdos tarnyba perduoda tokį prašymą nagrinėti priklausomai nuo prašančių asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos. Klaipėdos mieste gyvenančių asmenų skundai perduodami Šiaulių tarnybai (b.l. 22-23).

Teismas konstatuoja, kad atsakovė – Klaipėdos tarnyba, pareiškėjos, kurios gyvenamoji vieta deklaruota Klaipėdos mieste, prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pagrįstai ir teisėtai persiuntė Šiaulių tarnybai. Šiuos veiksmus atliko laikydamasi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų bei teisinio veiklos reglamentavimo. Konstatavus, kad Klaipėdos tarnyba teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo persiuntė Šiaulių tarnybai, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Klaipėdos tarnybą priimti sprendimą pagal pareiškėjos 2008 m. gegužės 22 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nes šis prašymas jau išspręstas Šiaulių tarnybos 2008 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. SP-1355-(7.1069), kuriuo atsisakyta pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą (b.l. 54, 55-56).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos S.S. skundą, kaip nepagrįstą, atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.