Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. T., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Plungės rajone (toliau-Skyrius, VTAS) 2018- 08-03 telefonu gavo informaciją iš Klaipėdos Universitetinės Ligoninės, jog (duomenys neskelbtini) V. T. pagimdė vyriškos lyties naujagimį. Atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, V. T. turimą neįgalumą, į vaiko mažą amžių, bejėgišką jo būklę bei į tai, kad atsakovė kategoriškai atsisakė kartu su naujagimiu laikinai apsigyventi Plungės Krizių centre, kur būtų jai teikiama pagalba auginant ir prižiūrint vaiką, buvo įvertintas grėsmės vaikui lygis ir nuspręsta naujagimį paimti iš jo motinos ir laikinai apgyvendinti Plungės socialinių paslaugų centro budinčios globotojos šeimoje. 2018-08-13 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi (civ. byla Nr. eS2-3453-514/2018) leidus vaiką paimti iš motinos ir ja vadovaujantis Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018-08-22 įsakymu Nr. D-703 nustatė O. T. nuo 2018-08-17 d. laikinąją globą Plungės socialinių paslaugų centre Globos centre ir paskyrė jį vaiko globėju. O. T. laikinai apgyvendintas Globos centro budinčio globotojo šeimoje. Kitų asmenų, norinčių ar galinčių padėti atsakovei V. T. auginti ir prižiūrėti naujagimį nėra.

Nuo 2018-08-08 iki 2018-08-21 teikiant atsakovei V. T. intensyvią mobiliosios komandos pagalbą buvo pateiktos rekomendacijos atvejo vadybininkui, kaip padėti į krizę patekusiai šeimai.

2018-08-22 įvyko atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvavo vaiko motina V. T.. Posėdžio metu buvo numatyti pagrindiniai įpareigojimai atsakovei V. T., kuri su pagalbos planu sutiko. Nuo 2018-08-27 atsakovei pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, buvo suorganizuoti atsakovės pasimatymai su atskirai gyvenančiu jos vaiku. Pati motina savo iniciatyva vaiku nesidomėjo ir nesiekė su juo pasimatyti, išskyrus tai, kad deklaratyviai teigė, jog nori auginti savo vaiką.

Atsakovė visiškai nevykdė įpareigojimų, netgi intensyviai jai padedant. V. T. nesilankė šeimos bendruomeniniuose namuose, neugdė nei tėvystės, nei socialinių, nei higienos įgūdžių, nepriėmė pagalbos, vengė bendrauti su socialine darbuotoja, nors ir buvo užregistruota pas psichiatrą, bet pas jį nenuvyko, paslaugų nepriėmė.

Atsakovė V. T. visiškai nesistengė vykdyti plano, nerodė jokio noro matytis su vaiku, nesidomėjo juo, nebendravo su specialistais, o jei ir bendraudavo, tai visi pokalbiai baigdavosi nepasitenkinimu, šaukimu.

Atsakovė nuolat keitė gyvenamąsias vietas, neturėjo nuolatinio darbo, nuolatinių pajamų, nesidomėjo savo sūnumi O., nebendravo su atvejo vadybininku, socialiniu darbuotoju. Socialinis darbas su atsakovės šeima nedavė teigiamų rezultatų. Padėtis atsakovės šeimoje tik blogėjo, V. T. buvo ir yra visiškai nusišalinusi nuo prigimtinių motinos pareigų vykdymo.

Kadangi atsakovė dėl savo kaltės nuo laikinosios globos jos sūnui O. nustatymo 2018-08-17 iki ieškinio teismui pateikimo dienos vengia atlikti savo kaip motinos pareigą rūpintis savo vaiku, nesiekia vaiko susigrąžinti ir sudaryti jam tinkamų gyvenimo sąlygų, kad vaikas augtų pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje, yra abejinga vaiko likimui, nepriima pagalbos, kurią jos šeimai teikia specialistai, nesiekia įgyvendinti motinos teisių ir pareigų savo vaikui ir nėra duomenų, kad padėtis atsakovės šeimoje galėtų pasikeisti, esant pakankamam pagrindui taikyti motinos valdžios apribojimą ir apriboti V. T. motinos valdžią į sūnų O. T., prašo ieškinį tenkinti. Taip pat prašo atsakovės kūdikio O. išlaikymui iš atsakovės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti po 100 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kadangi mažametis O. T. šiuo metu gyvena savo Plungės Socialinių paslaugų centro Globos centre, budinčios globotojos šeimoje, kur jam yra užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, tai, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą jo dabartinio globėjo Plungės Socialinių paslaugų centro buveinės vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu.

Atsakovė V. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai. Į teismo posėdį neatvyko, prašymų dėl teismo posėdžio atidėjimo ir pan., teismas negavo.

Liudytoja K. D. kuri yra Kulių seniūnijos socialinė darbuotoja, patvirtino, kad atsakovė vaiku nesirūpina, teikiamos socialinės paslaugos atsakovės elgesio korekcijai rezultatų nedavė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvų valdžios ribojimo

Tėvų valdžios ribojimas iš esmės yra tėvų teisių, susijusių su vaiku, įgyvendinimo sustabdymas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y., kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) visiškai nesirūpina vaikais, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Ypatinga svarba turi būti teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-114/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-548-915/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė turi Atsakovė V. T., gimusi (duomenys neskelbtini), turi vaiką O. T., gimusį (duomenys neskelbtini). Vaikui tėvystė nenustatyta.

Kad atsakovė nevykdė įstatyme įtvirtintų motinos pareigų, nesirūpino nepilnamečio vaiko priežiūra, auklėjimu, tinkamų sąlygų jam vystytis sudarymu, nustatyta byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018-08-13 Plungės rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr.eS2-3453-514/2018, leido vaiką paimti iš motinos. Teismas nustatė, kad Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2018-08-03 gavo informaciją iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, jog (duomenys neskelbtini), V. T. pagimdė vyriškos lyties naujagimį. Gimdyvė serga psichikos liga, todėl, medikų nuomone, jai vienai pačiai kūdikio auginti negalima. Teismas taip pat nustatė, kad pagal Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajono savivaldybėje 2018‑08‑06 grėsmės O. T. lygio nustatymo anketos duomenis, naujagimio mama V. T. gyvena aplinkoje, kurioje smurtaujama, jos gyvenamoji vieta yra netinkama vaiko priežiūrai ir auginimui, sąlygos yra antisanitarinės. Taip pat vertinta, kad dėl psichikos sutrikimo ji vartoja psichotropinius vaistus, dėl ko negali viena savarankiškai prižiūrėti kūdikio ir tinkamai juo pasirūpinti, be to, nustatyta, kad vaiko mama V. T. visiškai neturi socialinių įgūdžių.

Bylos duomenimis, nuo 2018-08-27 atsakovei pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, buvo suorganizuoti atsakovės pasimatymai su atskirai gyvenančiu jos vaiku. Pati motina savo iniciatyva vaiku nesidomėjo ir nesiekė su juo pasimatyti, išskyrus tai, kad deklaratyviai teigė, jog nori auginti savo vaiką.

Plungės socialinių paslaugų centras ieškovus informavo, kad atsakovė su socialiniu darbuotoju bendradarbiaudavo tik periodiškai, nesistengė gerinti savo gyvenimo sąlygų, neugdė tėvystės, higienos bei socialinių įgūdžių, vaiku nesidomėjo, nuolat keičia savo gyvenamąją vietą.

Liudytoja K. D. teismo posėdyje patvirtino, jog atsakovė dėl socialinių įgūdžių stokos, vaiku negali tinkamai pasirūpinti.

Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė dėl savo elgesio – abejingo požiūrio į vaiką, jo auklėjimą ir ugdymą, nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku, yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo, o tai yra pagrindas taikyti atsakovei griežčiausias sankcijas – neterminuotą motinos valdžios apribojimą. Toks teismo sprendimas grindžiamas aukščiau paminėtais motyvais bei jį priimant atsižvelgiama į vaiko amžių bei atsakovės nenorą bei pastangų nebuvimą bendrauti su vaiku ir vertintinas, kaip pagrindas daryti išvadą, kad padėtis negali pasikeisti, todėl atsakovei motinos valdžia apribotina neterminuotam laikui.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, net ir būdama informuota apie pradėtą procesą dėl motino valdžios apribojimo, žinodama apie iškeltą civilinę bylą, nei su socialine darbuotoja, nei su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais nesusisiekė, noro susigrąžinti vaiką neišreiškė, į teismo posėdį neatvyko. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė su sūnumi nebendrauja, ryšio tarp mamos ir vaiko nėra.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovės netinkamą motinos pareigų vykdymą tiek praeityje, tiek nagrinėjamu laikotarpiu.

Teismo vertinimu, pateikti įrodymai pagrindžia, kad atsakovė nesirūpino mažamečio sūnaus tinkama priežiūra, buitinių sąlygų sudarymu, situacija šeimoje nepasikeitė ir po laikinosios globos įsteigimo, t. y. atsakovė vengė atlikti savo pareigas rūpintis vaiku, dažnai svečiuodavosi kituose miestuose, palikusi mažametį sūnų, juo visiškai nesidomėjo, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti motinos valdžios ribojimą.

Nagrinėjant tėvų valdžios ribojimo atitinkamos priemonės taikymą ir vaiko teisių į šeimos ryšius užtikrinimą, teismų praktikoje pripažįstama, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, kuris taikomas, atsižvelgiant į vaiko interesus. Tėvo ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis, biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko perdavimo viešajai globai, vaiko perdavimas globai turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Nors tėvų bendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis yra veiksnys, į kuris gali būti atsižvelgiama, jis nėra lemiamas faktorius, nes valdžios institucijos turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones ryšiams išlaikyti.

Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas nepilnamečiui sūnui, nevykdo savo prigimtinės pareigos juo rūpintis, atsakovės ryšiai su vaiku yra nutrūkę, atsakovė nerodo jokių pastangų atkurti šeiminius ryšius ir susigrąžinti vaiką, yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo sūnaus atžvilgiu, socialinis darbas su atsakovės šeima nedavė teigiamų rezultatų, atsakovės elgesys tiek jos gyvenimo būdo, tiek sūnaus atžvilgiu nesikeičia, nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, todėl atsakovės motinos valdžia į sūnų O. apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

V. T. sūnus O. šiuo metu gyvena Plungės Socialinių paslaugų centro Globos centre, budinčios globotojos šeimoje, kuri yra sudariusi gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jo dabartinės globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis).

Atsakovės V. T. gyvenamoji vieta nežinoma, pagal bylos duomenis atsakovė trumpam dirbo, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebedirba, tačiau sunki materialinė padėtis negali sąlygoti visiško nusišalinimo nuo pareigos išlaikyti savo sūnų vykdymo. Atsakovės neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti ją nuo būtino jos sūnaus poreikiams išlaikymo teikimo. Atsakovė yra darbinga, būdama rūpestinga mama, turėtų pakeisti gyvenimo būdą ir požiūrį bei imtis visų jai prieinamų priemonių susirasti darbą, suteikiantį galimybę gauti pajamas. Duomenų, kad atsakovė dirbti negali, byloje nėra, todėl yra pagrindas ieškinį dalyje dėl išlaikymo tenkinti, iš atsakovės priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur iki sūnaus O. pilnametystės (CK 3.195 straipsnio 1 dalis, 3.202 straipsnis). Priteistas išlaikymas indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 93 straipsnis 1 dalis, 96 straipsnio l dalis).

Ieškovui ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo, kaip už neturtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis) bei 27 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (100x12x3%x75%), viso 102 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio l dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio l dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujamos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą iki teismo sprendimo dėl O. T. globos nustatymo įsiteisėjimo, Plungės Socialinių paslaugų centro Globos centre, budinčios globotojos šeimoje.

Priteisti iš V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės nuo 2019-01-29.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 102 Eur (vieną šimtą du eurus) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, bylos Nr. e2-810-669/2019).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, inicijuoti bylos iškėlimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo O. T..

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.