Šiaulių apygardos teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravusiai (duomenys neskelbtini), turinčiai 7 klasių išsilavinimą, pagal 2010-01-11 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartį nuo 2011-07-06 gydomai priverstinai Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, už pavojingos visuomenei veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., padarymą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. 2011 m. birželio 15 d. apie 16.00 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su sugyventiniu K. S. R. metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė jam į krūtinę, tuo padarydama nukentėjusiajam durtinę žaizdą krūtinės srityje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

L. J., apklausus ją įtariamąja, parodė, kad 2011-06-15, apie 16.00 val. jis su sugyventiniu K. S. R. girtavo savo namuose, virtuvėje. L. J. paprašė, kad K. S. R. jai duotų cigaretę, jam atsisakius duoti, ji supyko ir metė į jį virtuvinį peilį, kurį tuo metu turėjo rankoje. K. S. R. nei nužudyti, nei sužaloti nenorėjo, metė peilį supykusi ir tuo norėjo jį pagąsdinti. Pamačiusi, kad peilis įsmigo jam į krūtinę, paėmė K. S. R. telefoną ir paskambinusi pagalbos numeriu iškvietė greitąją pagalbą. Labai gailisi dėl to, ką padarė. (42-43 b. l.).

Nukentėjusysis K. S. R. parodė, kad 2011-06-15 dienos metu jis kartu su L. J. namuose gėrė alų ir abu buvo neblaivūs. L. J. jo paprašė cigarečių, tačiau jis cigarečių jai nedavė. Dėl to tarp jų kilo konfliktas ir L. J. jam dūrė į krūtinę aukščiau širdies ploto. Kokiu įrankiu jį sužalojo L. J., neprisimena. Jis tuo metu sėdėjo ant kėdės prie stalo. Šio įvykio metu bute buvo tik L. J. ir jis. Kas buvo po sužalojimo, jis taip pat neprisimena. L. J. už sužalojimą jis jokių pretenzijų nereiškia.

2011-06-15 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančio buto virtuvėje. Apžiūros metu fotografuota, paimtas peilis (4-9 b. l.).

2011-08-23 specialisto išvadoje Nr. 40-25-ISI-1083 nurodyta, kad: tirti pateiktas peilis prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės-buitinės paskirties virtuvinis peilis, pagamintas savadarbiu būdu (11-12 b. l.).

Iš 2011-07-01 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo ir 2011-07-28 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad iš nukentėjusiojo K. S. R. paimti marškiniai, kuriais jis vilkėjo įvykio metu, ant marškinių yra į kraują panašios dėmės ir medžiagos pažeidimas kairėje krūtinės pusėje (15-16 b. l.).

2011-12-07 specialisto išvadoje Nr. G 1698/11(04) nurodyta, kad K. S. R. nustatyta kiaurinė krūtinės kairės pusės durtinė-pjautinė žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, sužalojimas padarytas duriančiu-pjaunančiu daiktu, galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (19 b. l.).

2011-10-18 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-60/2011 nurodyta, kad L. J. protiškai atsilikusi iš vaikystės, nesugebėjo mokytis bendro lavinimo mokykloje. Sunkiai baigė pagalbinės mokyklos kursą. Toliau nesimokė, specialybės neturi. Nuo 1996 m. stebima apylinkės psichiatro, buvo nustatyta III invalidumo grupė, 2007 m. atliktas psichologinis tyrimas, nuo tada pripažinta neįgalia iš vaikystės, bei nustatytas 30 % darbingumo lygis. 2 kartus gydyta Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, nustatytas vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, savęs žalojimu, žalingu alkoholio vartojimu, abstinencinė būklė. 2010-01-26 Pakruojo raj. apylinkės teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicinos poveikio priemonės bendro stebėjimo sąlygomis, už gyvenamojo namo sudeginimą, buvo paskirta ATPE, kurios metu nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – įgimta silpnaprotystė su vidutiniu protiniu atsilikimu ir elgesio sutrikimu, rekomenduotas priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis, nuo 2011-07-06 tiriamoji gydoma priverstinai bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Ekspertai nustatė, kad L. J. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – vidutiniu protiniu atsilikimu su elgesio sutrikimais (F71.1), dėl to ji negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų bei juos valdyti. L. J. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu įgimta silpnaprotyste su vidutiniu protiniu atsilikimu su elgesio sutrikimais (F71.1), dėl to ji negali visiškai suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Kadangi L. J. serga lėtiniu psichikos sutrikimu įgimta silpnaprotyste su vidutiniu protiniu atsilikimu su elgesio sutrikimais, todėl ji visiškai negali teisingai įvertinti reikšmingas bylai aplinkybes, ji negali duoti parodymų, negali dalyvauti atliekant kitus proceso veiksmus, negali dalyvauti teismo procese. L. J. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas įgimta silpnaprotystė su vidutiniu protiniu atsilikimu ir elgesio sutrikimu, tai yra užfiksuota medicininiuose dokumentuose 1996 metais. L. J. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (112-113 b. l.).

Iš 2010-01-26 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad už 2009-07-04 įvykdytą pavojingą veiką, numatytą BK 187 str. 2 d., L. J. jau buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis ir ši nutartis vykdoma nuo 2011-07-06 (78-80, 151 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama įtariamąja L. J. prisipažino konflikto metu iš pykčio peiliu sužalojusi K. S. R.. Pažymėtina, kad ekspertas-psichiatras J. Meškelė paaiškino, jog L. J. gali papasakoti faktinius įvykius bei savo veiksmus įvykio metu. Be to, L. J. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole, daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, specialistų išvados. Tokiu būdu visuma teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų patvirtina, kad L. J., suduodama peiliu K. S. R. į krūtinę, padarė nukentėjusiajam durtinę-pjautinė žaizdą krūtinės srityje. Tokia L. J. veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., t. y. kaip pasikėsinimas nužudyti. Pasikėsinimas – tai kryptinga, tikslinga veika, todėl padaroma tik tiesiogine tyčia. Kadangi iš psichiatrinės ekspertizės išvados matyti, kad L. J. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir dėl to negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų bei juos valdyti, nėra pagrindo daryti išvadą, jog ji veikė kryptingai ir tikslingai. Taigi, vertinti L. J. veiką kaip pasikėsinimą nužudyti nėra pagrindo, todėl jos veika kvalifikuojama pagal pasekmes. Kadangi specialisto išvadoje Nr. G 1698/11(04) nustatyta, kad K. S. R. padaryta kiaurinė krūtinės kairės pusės durtinė-pjautinė žaizda ir toks sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, L. J. veika kvalifikuojama pagal BK 135 str. 1 d.

Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, į tai, kad L. J. ir anksčiau buvo padariusi visuomenei pavojingą veiką, už ką jai 2010-01-26 Pakruojo raj. apylinkės teismo nutartimi buvo paskirtos priverčiamosios medicinos poveikio priemonės, daroma išvada, jog ji yra pavojinga, o iš teismo psichiatrinės ekspertizės išvados matyti, kad L. J. sunkiai sutrikdė K. S. R. sveikatą būdama nepakaltinama ir todėl jai taikytinas stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (LR BK 98 str. 1 d. 4 p., 5 d.).

Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė ieškinį dėl 2099 litų nukentėjusiojo K. S. R. gydymo ligoninėje išlaidų.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., nagrinėjant baudžiamąją bylą atlygintina tik ta žala, kurią padarė kaltinamasis nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kurią padarė nepakaltinamas asmuo, nėra nusikaltimas, nes nėra visų jo sudėties požymių – nėra vieno iš subjektyviosios nusikaltimo pusės požymių – subjekto, nes nepakaltinamas asmuo nėra nusikaltimo subjektas, ir toks asmuo nėra kaltinamasis. Baudžiamojo proceso normos numato tik žalos, padarytos kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, išieškojimo tvarką. Šiuo atveju L. J. nėra kaltinamoji, jos atžvilgiu nepriimamas apkaltinamasis nuosprendis, o pagal Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. nuostatas, teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius tik priimdamas kaltininko atžvilgiu nuosprendį. Dėl paminėtų aplinkybių teismas negali spręsti civilinio ieškinio klausimo, nes tokios galimybės nenumato Baudžiamojo proceso kodeksas. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog L. J. tiek pavojingos veikos padarymo, tiek dabartiniu metu serga įgimta silpnaprotyste, t.y. ji yra nepakaltinama, todėl L. J. veika padarytos žalos išieškojimo klausimas gali būti sprendžiamas tik civilinio proceso tvarka. Dėl paminėtų priežasčių Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų išieškojimo paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pripažinti, kad L. J. įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatytą visuomenei pavojingą veiką, ir L. J. skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Valstybinės ligonių kasos prie SAM ieškinį dėl nukentėjusiojo K. S. R. gydymo ligoninėje išlaidų palikti nenagrinėtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p., peilį sunaikinti.

Nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos. L. J. šią nutartį gali apskųsti per 20 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos.