Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 184 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešojo pirkimo komisija, kurios pirmininke buvo I. K., vykdė viešąjį pirkimą skelbiamų derybų būdu „Projektavimo ir su projektų parengimu susijusios paslaugos“ (CVP IS skelbtas 2018 m. vasario 8 d., pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindu su tiekėjais buvo sudarytos preliminarios sutartys, o vėliau buvo vykdytas atnaujintas tiekėjų varžymasis pagal preliminariąsias sutartis. Su tiekėju UAB (duomenys neskelbtini), veikiančio jungtinės sutarties pagrindu su UAB (duomenys neskelbtini), buvo sudarytos tiek preliminarioji, tiek pagrindinė sutartys. Skelbiamų derybų specialiųjų sąlygų 3.6.2 punkte nustatyta: „Tiekėjas yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu <...> jeigu <...> tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius <...> įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur <...> Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu <...> jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu“, taip pat buvo nustatyta, kad šį reikalavimą turi atitikti visi jungtinės veiklos susivienijusių tiekėjų grupės nariai ir subrangovai. Tiekėjas UAB (duomenys neskelbtini), veikiantis jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB (duomenys neskelbtini), pateikdamas paraišką Skelbiamose derybose, pateikė EBVPD, įskaitant ir tiekėjo UAB (duomenys neskelbtini) EBVPD, kuriame deklaruota, jog jis nėra pažeidęs pareigų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu. Tačiau CVP IS priemonėmis, teikdamas aktualius dokumentus, patvirtinančius EBVPD nurodytą informaciją, tiekėjas UAB (duomenys neskelbtini), veikiantis jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB (duomenys neskelbtini), pateikė informaciją, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondui bei papildomai pridėjo tarp Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą 2018 m. balandžio 27 d. Valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį Nr. (8.1)6.1-VIA-ST-16 (toliau – Atidėjimo sutartis), vadovaujantis kuria, UAB (duomenys neskelbtini) atidėtas 89 967,73 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas, taip pat, vadovaujantis kuria, UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo minėtą įsiskolinimą sumokėti iki 2018 m. gruodžio 21 d. Skelbiamų derybų vykdymo metu viešojo pirkimo komisija, kurios pirmininke buvo I. K., vertindama tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, nevertino fakto, jog Atidėjimo sutartyje nurodyta atidėto valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo suma neatitinka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) informacinėje sistemoje viešai skelbiamų duomenų. Sodros informacinės sistemos duomenimis, tiekėjas UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 21 d. turėjo 120512,94 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir iš nurodytos skolos tik 78 721,73 Eur skolos sumos mokėjimo terminas yra atidėtas ir dar nesuėjęs, t. y. tiekėjas UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 21 d. turėjo 41791,21 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Viešojo pirkimo komisija, kurios pirmininke buvo I. K., tiekėjo UAB (duomenys neskelbtini) pašalinimo pagrindų nebuvimą Viešųjų pirkimo įstatymo 46 straipsnio 3 dalies prasme vertino netinkamai, nes iš esmės buvo vertinamas tik faktas, jog pateikta Atidėjimo sutartis, pagal kurią įsiskolinimo atidėjimo terminas yra iki 2018 m. gruodžio 21 d., tačiau nebuvo vertinama aplinkybė, jog tiekėjas UAB (duomenys neskelbtini) turėjo įsiskolinimų viršijančių Atidėjimo sutartyje numatytą įsiskolinimą, kurį tiekėjas įsipareigojo sumokėti iki 2018 m. gruodžio 21 d. Be to, Atidėjimo sutartis Sodros Kauno skyriaus 2018 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. VIA_SP4-292 buvo nutraukta, nes UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė Atidėjimo sutartyje numatytų sąlygų, t. y. prieš sudarant Pagrindinę sutartį (2018 m. spalio 25 d.), atitinkamai Pagrindinės sutarties sudarymo momentu, tiekėjas UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo galiojančios Atidėjimo sutarties, todėl Pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta. Viešojo pirkimo komisija, kurios pirmininke buvo I. K., nepašalinusi tiekėjo UAB (duomenys neskelbtini), veikiančio jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB (duomenys neskelbtini), iš Skelbiamų derybų procedūrų, taip pat kviesdama minėtą tiekėją teikti pasiūlymą atnaujinto varžymosi procedūroje, t. y. dalyvauti Pirkime, atitinkamai nepašalindama jo iš Pirkimo procedūrų, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama I. K. nurodė, kad supranta, kokio administracinio nusižengimo padarymu yra kaltinama, ir savo kaltę pripažįsta. Pažymėjo, kad nebuvo ginčijamas ir Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo, tenka pripažinti pažeidimo padarymą. Paaiškino, kad, jos nuomone, šiuo atveju gavosi dviprasmiškumas. Nors administracinio nusižengimo protokole nurodytas tiekėjas buvo skolingas Sodrai, bet buvo sudaryta Sodros sutartis, kuria atidėtas skolos mokėjimo terminas ir sutartis nebuvo pasibaigusi. Tokiu atveju nėra paaiškinimų, kaip elgtis, dėl to ir buvo priimtas netinkamas Viešųjų pirkimų komisijos sprendimas, neturint kažkokios intencijos pažeisti įstatymą. Pažymėjo, kad kai buvo pateikti tiekėjo dokumentai, tą dieną tiekėjo skolos buvo patikrintos. Kai jas tikrino, viskas buvo gerai, bet jau paskui skola pradėjo augti, jos vadovaujama komisija prašė pateikti paaiškinimus, komisija galvojo, kad tiekėjas dar išmokės skolą. Pripažino, kad nagrinėjamu atveju tiekėjas turėjo būti šalinamas iš pirkimo, komisija informaciją apie tiekėjo skolą turėjo, tačiau galvojo, kad jeigu nėra suėjęs skolos mokėjimo terminas, tai galima tiekėją registruoti pirkimo procedūrose.

Tyrimo metu I. K. paaiškinime nurodė, kad VĮ (duomenys neskelbtini) raštuose Viešųjų pirkimų tarnybai, nuolatinės komisijos nariai, ji, L. J., E. P. ir D. B. (toliau – Komisijos nariai), priimdami sprendimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) pašalinimo pagrindų nebuvimo, objektyviai vertino faktinę situaciją, įskaitant tai, kad yra galiojanti tiekėjo skolos atidėjimo sutartis sudaryta su Sodra. Todėl sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo Komisijos narių atžvilgiu, tikslinga atsižvelgti į visas Komisijos narių sprendimą lėmusias aplinkybes. 2019 m. balandžio 4 d. VĮ (duomenys neskelbtini) gavo Viešųjų pirkimo tarnybos vertinimo išvadą, su kuria VĮ (duomenys neskelbtini) nesutiko ir pateikė papildomus paaiškinimus bei paprašė Viešųjų pirkimų tarnybos pakartotinai įvertinti aplinkybes, dariusias įtaką sutarčių sudarymui su pirkimo laimėtoju UAB (duomenys neskelbtini), jungtinėje veikloje su UAB (duomenys neskelbtini). Nepaisant VĮ (duomenys neskelbtini) papildomai nurodytų aplinkybių, Viešųjų pirkimų tarnyba atsisakė peržiūrėti Vertinimo Išvados Nr. 4S-413 II dalyje nustatytą pažeidimą. Pažymėjo, kad priimdami atitinkamą sprendimą sudaryti sutartį su pirkimo laimėtoju UAB (duomenys neskelbtini), Komisijos nariai neturėjo tikslo pažeisti viešuosius pirkimus, Komisijos narių veiksmuose nebuvo tyčios dėl kokių nors teisės aktų neatitinkančių veiksmų atlikimo. Tai patvirtina konkrečios situacijos, faktinės aplinkybės, kurios, manytina, turėtų būti įvertintos sprendžiant dėl administracinės atsakomybės Komisijos nariams taikymo, įskaitant tai, kad: 1) Sodros duomenų tikrinimo dieną (dokumentų pateikimo dieną) buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) skola pagal Atidėjimo sutartį yra mažėjanti, todėl Komisijos nariai neturėjo pagrindo priimti kitokio sprendimo, t. y. pašalinti tiekėją iš pirkimo, nesuėjus skolos atidėjimo sutartyje numatytam terminui; 2) Sodros duomenys yra dinamiški ir nuolat kintantys, todėl duomenų tikrinimo rezultatai, esant atskiram susitarimui dėl skolos grąžinimo, gali nuolat kisti nuo patikrinimo iki sprendimo projekto parengimo, balsavimo, sutarties sudarymo ir vykdymo periodų, todėl VĮ (duomenys neskelbtini) rėmėsi Atidėjimo sutartyje numatytu galutiniu terminu ir, jam negalėjo konstatuoti pašalinimo pagrindų buvimo; 3) VĮ (duomenys neskelbtini) aktyviai veikė ir domėjosi skolos Atidėjimo sutarties vykdymu. Artėjant Atidėjimo sutarties terminui (2018 m. gruodžio 21 d.) galutinai atsiskaityti pagal Atidėjimo sutartį, VĮ (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 12 d. raštu kreipėsi į vykdantįjį partnerį (UAB (duomenys neskelbtini)) ir paprašė informuoti ar jo partneris (UAB (duomenys neskelbtini)) yra pajėgus toliau vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį, ir yra (bus) atsiskaitęs (ar kitu būdu susitaręs) su valstybiniu socialinio draudimo fondu nustatytais terminais ir (ar) neįsigalioja kiti tiekėjo pašalinimo pagrindai. VĮ (duomenys neskelbtini) taip pat domėjosi, ar nebus keičiamas jungtinės veiklos partneris restruktūrizavimo atveju, kadangi tokia galimybė buvo numatyta teisės aktuose; 4) UAB (duomenys neskelbtini), jungtinėje veikloje su UAB (duomenys neskelbtini), nesutiko su VĮ (duomenys neskelbtini) prašymais, teikė kontrargumentus, taip pat nesutiko su Viešųjų pirkimo tarnybos išvada, todėl VĮ (duomenys neskelbtini) siekė priimti sprendimus, kurie užtikrintų visų suinteresuotų šalių interesų apsaugą bei užtikrintų teisės aktuose įtvirtintų principų laikymąsi. Vertinant susidariusią situaciją, turėtų būti atsižvelgta į tai, jog konkretaus pirkimo metu sudarant ir vykdant preliminariąsias ir pagrindinę sutartis buvo užtikrintas visapusis skaidrumas, procedūrų metu užtikrinta konkurencija, sąlygos nepritaikytos konkretiems tiekėjams, paslaugos įsigytos racionaliai bei ekonomiškai naudingiau nei planuota. Sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo Komisijos nariams, pažymėjo, kad Komisijos nariai būdami VĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojais, visuomet stengiasi aktyviai užtikrinti visų teisės aktų laikymąsi bei procedūrų skaidrumą. Priminė, kad VĮ (duomenys neskelbtini) kreipėsi pagalbos į Viešųjų pirkimų tarnybą, vertinant UAB (duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos partnerio UAB (duomenys neskelbtini) pašalinimo pagrindų atsiradimą. Nors VĮ (duomenys neskelbtini) turėjo pagrindų nesutikti su Vertinimo išvada Nr. 4S-413, tačiau gavę Viešųjų pirkimų tarnybos atsisakymą peržiūrėti Vertinimo išvadą Nr. 4S-413, priėmė sprendimą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendaciją nutraukti abi su UAB (duomenys neskelbtini), jungtinėje veikloje su UAB (duomenys neskelbtini), sudarytas sutartis (preliminariąją ir pagrindinę). Informacijai papildomai prideda VĮ (duomenys neskelbtini) atsisakymą nutraukti sudarytą preliminariąją sutartį, kuriame nurodoma, kodėl UAB (duomenys neskelbtini), jungtinėje veikloje su UAB (duomenys neskelbtini) nesutinka su Vertinimo išvada Nr. 4S-413. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos viešai skelbiamos informacijos matyti, jog pažeidimai konstatuojami daug dažniau nei už juos skiriamos nuobaudos. Darė išvadą, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, vertindama, ar turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė, vadovaujasi aplinkybių visuma ir protingumo kriterijais, orientacija į tikslų pasiekimą. Vertinant konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių visumą, vertėtų atsižvelgti į tai, kad teisinis reglamentavimas yra pakankamai naujas ir nėra susiformavusios šių atitinkamų nuostatų taikymo teismų praktikos. Teisės aktų nuostatos, susijusios su „išsivalymo“ procedūromis, yra pakankamai lakoniškos, nėra priimtų Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų dėl detalesnio šių teisės aktų nuostatų taikymo. Įvertinus tai, kad Komisijos nariai nesiekė kokių nors būdu pažeisti teisės aktų reikalavimo, o priešingai – aktyviai siekė juos tinkamai įgyvendinti, manytina, kad šiuo atveju pakaktų apsiriboti Tarnybos vertinimo išvada ir papildomai svarstyti priimti Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms, kaip turėtų būti elgiamasi tokiais atvejais, t. y. ar turėtų būti priimami pateikti įrodymai apie veiksmus, siekiant „išsivalyti“, bei kaip turėtų būti vertinama, kai tiekėjas restruktūrizuojamas ir priimamas teismo nutartis dėl restruktūrizavimo eigos. Administracinės atsakomybės taikymas turėtų būti kraštutinė priemonė, kuomet perkančiųjų organizacijų atstovai sąmoningai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, nesivadovauja Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymais, rekomendacijomis ar pažeidžia pirkimų principus. Šiuo atveju, Komisijos nariai neturėjo tikslo pažeisti teisės aktų nuostatų ar viešųjų pirkimų principų, išvengti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo taikymo, suteikti pranašumą pasirinktam tiekėjui ar pan. Konkrečioje situacijoje Komisijos narių sprendimai buvo priimti siekiant tinkamai įvykdyti teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis turimomis žiniomis ir gera valia bei vertinant tiekėjų pateiktus argumentus. Atsižvelgiant į aukščiu pateiktus argumentus ir tai, kad Vertinimo išvadoje Nr. 4S-413 nurodytos rekomendacijos buvo įgyvendintos (atitinkamos sutartys buvo nutrauktos), prašė netaikyti administracinės atsakomybės Komisijos narių atžvilgiu (b. l. 4).

Motyvuojamoji dalis

ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, viešojo pirkimo ar pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiojo subjekto, ar koncesijos suteikimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu: 1) tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šioje dalyje nurodytus įsipareigojimus; 2) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur; 3) tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 1 punkto nuostatas. Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu, perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalį, jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

Be pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos I. K. prisipažinimo, jos kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje, patvirtina byloje esantys duomenys.

Iš byloje esančios Viešųjų pirkimų tarnybos 2019 m. balandžio 4 d. vertinimo išvados Nr. 4S-413 matyti, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo nuostatos, todėl preliminarioji ir pagrindinė sutartys, sudarytos su tiekėju UAB (duomenys neskelbtini), veikiančio jungtinės sutarties pagrindu su UAB (duomenys neskelbtini), Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, turėtų būti nutraukta ir esant poreikiui, organizuojamas naujas pirkimas (b. l. 6-8). Minėta išvada grindžiama tuo, kad skelbiamų derybų vykdymo metu, vertindamas tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, perkantysis subjektas nevertino fakto, jog atidėjimo sutartyje nurodyta atidėto valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo suma neatitinka Sodros informacinėje sistemoje viešai skelbiamų duomenų. Paaiškinama, jog Sodros informacinės sistemos duomenimis, tiekėjas UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 21 d. (vadovaujantis Skelbiamų derybų specialiųjų sąlygų 3.6.2 punktu, jei tiekėjas yra juridinis asmuo, iš jo nereikalaujama pateikti jokių dokumentų, duomenys yra tikrinami Perkančiojo subjekto, taip pat Perkantysis subjektas nurodė, kad tiekėjo UAB (duomenys neskelbtini) duomenys buvo tikrinami būtent šią dieną) turėjo 120512,94 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir iš nurodytos skolos tik 78721,73 Eur skolos sumos mokėjimo terminas yra atidėtas ir dar nesuėjęs, t. y. tiekėjas UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 21 d. turėjo 41791,21 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Taip pat, perkantysis subjektas informavo, jog prieš pirkimo pradžią, kviečiant tiekėjus pateikti pasiūlymus pirkime (atnaujintame tiekėjų varžymesi), tikrino EBVPD nurodytą informaciją, kuri buvo pateikta perkančiajam subjektui, teikiant pasiūlymą dėl preliminariosios sutarties sudarymo ir nustatė, kad ji nepasikeitusi, papildomai argumentuodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) skelbiamų derybų metu pateiktuose dokumentuose buvo nurodęs, kad jis skolingas Sodrai, tačiau tiekėjas buvo pateikęs atidėjimo sutartį, t. y. kaip ir skelbiamų derybų atveju, perkantysis subjektas, vertindamas tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, nevertino to fakto, jog atidėjimo sutartyje nurodyta atidėto valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo suma neatitinka Sodros informacinėje sistemoje nurodytos skolos. Remiantis perkančiojo subjekto pateikta informacija, vykdant pirkimą, tiekėjo UAB (duomenys neskelbtini) duomenys dėl mokestinių įsipareigojimų įvykdymo buvo tikrinti 2018 m. rugsėjo 6 d. Šiai datai, pagal Sodros informacinėje sistemoje nurodytą informaciją, tiekėjas UAB (duomenys neskelbtini) turėjo 93623,45 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir iš nurodytos skolos tik 44983,73 Eur skolos sumos mokėjimo terminas yra atidėtas ir dar nesuėjęs, t. y. tiekėjas UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 6 d. turėjo 48639,72 Eur skolą Sodrai. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad buvo pateikta atidėjimo sutartis, kurioje įsiskolinimo atidėjimo terminas buvo iki 2018 m. gruodžio 21 d., perkantysis subjektas priėmė sprendimą, jog pašalinti tiekėją iš Pirkimo procedūrų nėra pagrindo. Tiek skelbiamų derybų atveju, tiek pirkimo atveju, perkančiojo subjekto sprendimas UAB (duomenys neskelbtini) atidėjimo sutartį vertinti kaip atitinkančią Įstatymo 46 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimą, atitinkamai pagrindžiančia, kad jis įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu Viešųjų pirkimų įstatyme 46 straipsnio 3 dalyje nurodytus įsipareigojimus, yra nepagrįstas. Perkantysis subjektas tiekėjo UAB (duomenys neskelbtini) pašalinimo pagrindų nebuvimą Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies prasme vertino netinkamai, nes iš esmės buvo vertinamas tik faktas, jog pateikta atidėjimo sutartis, pagal kurią įsiskolinimo atidėjimo terminas yra iki 2018 m. gruodžio 21 d., tačiau nebuvo vertinama aplinkybė, jog tiekėjas UAB (duomenys neskelbtini) turėjo įsiskolinimų viršijančių atidėjimo sutartyje numatytą įsiskolinimą, kurį tiekėjas įsipareigojo sumokėti iki 2018 m. gruodžio 21 d. Be to, Tarnybai buvo pateikta informacija, jog atidėjimo sutartis Sodros Kauno skyriaus 2018 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. VIA_SP4-292 buvo nutraukta, nes UAB (duomenys neskelbtini) nevykdė atidėjimo sutartyje numatytų sąlygų, t. y. prieš sudarant Pagrindinę sutartį (2018 m. spalio 25 d.), atitinkamai pagrindinės sutarties sudarymo momentu, tiekėjas UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo galiojančios atidėjimo sutarties, todėl pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta. Preliminariosios sutarties 9.1-9.319 punktų nuostatomis, tiekėjas turi atitikti Skelbiamose derybose nustatytus kvalifikacijos ir kitus reikalavimus (t. y. ir tiekėjų pašalinimo pagrindus), Preliminariosios sutarties ir Pagrindinės sutarties galiojimo metu.

Iš byloje esančių Sodros išrašų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 21 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skola buvo 120 512,94 Eur, iš skolos suma, kurios mokėjimo terminas yra atidėtas ir dar nesuėjęs – 78 721,73 Eur; 2018 m. rugsėjo 6 d. skola buvo 93 623,45 Eur, iš jos skolos suma, kurios mokėjimo terminas yra atidėtas ir dar nesuėjęs – 44 983,73 Eur (b. l. 9-10). Sodros Kauno skyriaus 2019 m. kovo 22 d. rašte nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. spalio 12 d. buvo 140 550,88 Eur, iš jų 139 659,04 Eur VSD įmokų, 891,84 Eur palūkanų ir 2018 m. gruodžio 22 d. buvo 205 692,52 Eur, iš jų 204 757,64 Eur VSD įmokų, 43,04 Eur delspinigių, 891,84 Eur palūkanų (b. l. 11). Iš byloje esančio Sodros Kauno skyriaus 2018 m. spalio 10 d. sprendimo dėl UAB (duomenys neskelbtini) įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties nutraukimo matyti, kad buvo nuspręsta nutraukti su UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 27 d. pasirašytą sutartį Nr. VIA_ST-16; priverstine tvarka išieškoti nesumokėtą 44983,73 Eur atidėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą bei 951,42 Eur palūkanų (b. l. 12).

I. K. kaltę, padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, taip patvirtina VĮ Lietuvos (duomenys neskelbtini) bendrosios ir specialiosios pirkimo sąlygos (b. l. 31-54), Preliminarioji paslaugų sutartis (b. l. 82-86), kiti byloje esantys duomenys.

Teismų praktikoje, susijusioje su viešųjų pirkimų principų aiškinimu ir taikymu, nuosekliai pažymima, kad perkančioji organizacija turi užtikrinti, jog atliekant viešo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Išvardytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir bus išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. Taigi viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo aktualių nuostatų laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-583/2008, Nr. 3K-3-323/2009, Nr. 3K-3-506/2009). Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-583/2008, Nr. 3K-3-25/2009, Nr. 3K-3-506/2009).

Taigi Viešųjų pirkimų komisijai, kurios pirmininkė buvo I. K., nepašalinus tiekėjo UAB (duomenys neskelbtini), veikiančio jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB (duomenys neskelbtini), dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdomo viešojo pirkimo metu turėjo Valstybinio socialinio draudimo fondui skolą, nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuostatų ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų, kurie vieni kitiems neprieštarauja ir vieni kitus papildo, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą sprendžia, kad I. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika), į tai, kad nustatyta I. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino ir gailisi padariusi administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, taip pat atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę – administracine tvarka bausta, jos padaryti administraciniai nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteista, dirbanti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti I. K. paskyrus administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dali,

nutaria:

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.