Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. sausio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-703-2026 (ROIK: 25290412532).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-703-2026 (toliau – ir Nutarimas) J. M. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2025 m. kovo 12 d. 00.00 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neatliko transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupei 2025 m. kovo 3 d. raštu Nr. A51-35039/25(1.1.50E-VŠT) pareikalavus, administracinio nusižengimo išaiškinimo tikslu, per penkias darbo dienas nepateikė asmens duomenų, kuris 2025 m. vasario 14 d. 13.06 val., A. Jakšto g. 2, Vilniuje, naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. nenurodė vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Tuo J. M. pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalį, ir už tai jam paskirta 440 Eur dydžio bauda (el. b. l. 9-11).

Pareiškėjas J. M. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Skunde pareiškėjas teigia, kad nesutinka su byloje jam kaip įmonės vadovui paskirta nuobauda už duomenų nepateikimą, kas vairavo 2025 m. vasario 14 d. jų įmonės automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apie šią jam paskirtą prievolę nežinojo. Nebuvo informuotas įstatymo nustatyta tvarka – negavo pranešimo nei darbovietės, nei asmeniniu adresu. Taip pat nori pareikšti šis automobilis kaip pakaitinis automobilis yra naudojamas jų motininės įmonės SIA „Primekss“ darbuotojų komandiruočių metu (el. b. l. 4-7).

Pareiškėjas 2026 m. kovo 9 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad pranešimai siųsti į elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), realiai nebuvo perskaityti, kadangi jų nematė ir greičiausiai pateko į „junk“ (šlamšto) aplanką. Pažymėtina ir tai, kad šis elektroninio pašto adresas nėra aktyviai naudojamas kasdienėje komunikacijoje. Šis elektroninis paštas yra naudojamas tik išimtiniais atvejais ir susijęs tik su įmonės, kurioje dirba, veikla, o taip pat šis paštas naudojamas ne tik jo asmeniškai, bet ir kitų darbuotojų. Papildomai pateikė ekrano kopiją, kurioje matyti, kad pašto dėžutė faktiškai nėra naudojama. Ekrano iškarpoje matyti, jog pašto dėžutėje yra net 17 872 neperskaityti laiškai. Taip pat matyti, kad įvedus raktinius žodžius „Vilniaus miesto savivaldybė“, visi šie laiškai yra neperskaityti. Pašto sistemoje randami tik tikslingai suvedus raktinius žodžius, nes nėra patekę į pagrindinę pašto dėžutę. Todėl tokia situacija galėjo susidaryti dėl to, kad pašto dėžutė yra perpildyta kitais gautais laiškais, todėl dalis laiškų automatiškai nukeliauja į kitus aplankalus. Tai laikytina technine aplinkybe. Manytina, kad pateikti duomenys yra pakankami įrodymai, jog minėta elektroninio pašto dėžutė nėra įprastai naudojama ir siunčiami pranešimai faktiškai nebuvo gauti bei neperskaityti.

Be to, pareiškėjas paaiškinime nurodo, kad elektroninio pašto dėžutė (duomenys neskelbtini) faktiškai veikia netinkamai, todėl jo galimybės laiku susipažinti su į šią dėžutę siunčiamais laiškais yra objektyviai ribotos. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad visi į šį elektroninio pašto adresą išsiųsti pranešimai buvo realiai gauti ar su jais buvo susipažinta. Ypač svarbu akcentuoti tai, jog nėra jokių įrodymų, jog su laiškais buvo susipažinta, todėl nėra pagrindo teigti, jog laiškai nukeliavę į „šlamšto“ dėžutę, gali būti laikomi tinkamai įteiktais. Pažymi, kad Institucijos pareigūnai pranešimą siuntė su kartus. Pirmąjį kartą nesulaukę jokio atsakymo, jie turėjo visas galimybes imtis ir kitų informavimo priemonių, pavyzdžiui, išsiųsti registruotą laišką gyvenamuoju adresu ar pasinaudoti kitais teisės aktuose numatytais dokumentų įteikimo būdais. Institucija pasirinko, kad išsiųsti pranešimą reikia pakartotinai į tą pačią elektroninio pašto dėžutę, iš kurios jau anksčiau nebuvo gauta jokio atsakymo. Tokia situacija kelia pagrįstą klausimą, ar Institucijos pareigūnams neturėjo kilti abejonių dėl to, ar siunčiami laiškai iš tiesų pasiekia adresatą. Darytina išvada, kad vien tik pakartotinis laiško išsiuntimas į tą pačią elektroninio pašto dėžutę, iš kurios nebuvo gauta jokio atsakymo, negali būti laikomas pakankamu ir tinkamu asmens informavimu apie institucijos reikalavimą.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovė nurodo, jog išsiuntus pakartotinį pranešimą apie prašymą pateikti vairavusio asmens duomenis, bendrai dėl to paties išsiuntė du pranešimus. Vienas iš jų buvo siųstas pakartotinai siekiant nustatyti tas pačias aplinkybes. Administracinė nuobauda jam paskirta pritaikius ANK 431 straipsnio 2 dalį. Tai leidžia daryti išvadą, jog didesnė bauda paskirta dėl to, kad neatsakyta į pakartotinį institucijos siųstą laišką. Toks teisinis kvalifikavimas nėra teisingas. Pats faktas, kad asmuo neatsakė į pakartotinai išsiųstą laišką, savaime nereiškiam jog asmuo padarė pakartotinai administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad Institucija, išsiuntusi pirmąjį pranešimą, nesurašė administracinio nusižengimo protokolo ir nepriėmė nutarimo dėl administracinės atsakomybės. Todėl pakartotinis kreipimasis su tuo pačiu prašymu pateikti duomenis negali būti laikomas pakartotiniu administraciniu nusižengimu. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad šioje byloje nebuvo pagrindo taikyti ANK 431 straipsnio 2 dalies, nes nėra nustatyta pakartotinio administracinio nusižengimo požymių.

Be to, automobilis yra naudojamas dukterinės įmonės tikslams, kuri yra registruota Latvijoje (duomenys neskelbtini), įmonėje dirba apie 350 darbuotojų, atitinkamai reikia laiko, jog būtų išaiškinta, kas tuo metu vairavo automobilį. Pats vairavimo faktas užfiksuotas 2025 m. vasario 14 d., daugiau nei prieš metus. Atitinkamai tik gavus duomenis, planuoja juos perduoti Institucijai (el. b. l. 69-74).

Institucija pateiktu atsiliepimu į J. M. skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, kad 2025 m. kovo 3 d. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)), nurodytu Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR), buvo išsiųstas Institucijos pranešimas – reikalavimas pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2025 m. vasario 14 d. valdė ar naudojosi transporto priemone „VOLVO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau per rašte nurodytą terminą jokių duomenų Institucijoje gauta nebuvo. 2025 m. spalio 17 d. tuo pačiu įmonės elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)) pakartotinai buvo išsiųstas reikalavimams pateikti duomenis apie asmenį nusižengimo užfiksavimo dieną valdžiusį automobilį. Ir į šį pakartotinį pranešimą taip pat nebuvo gautas atsakymas, todėl 2025 m. lapkričio 12 d. J. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 25290412532; SAVAD-13-ANR_P-95770-2025 ir išsiųstas valstybės informacinėse sistemose ar registruose nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Per protokole nurodytą terminą Pareiškėjas paaiškinimų ar prašymų Institucijai nepateikė. Pažymėtina, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje J. M. išsiųstas 2026 m. sausio 13 d. (kitą dieną po nutarimo priėmimo) tuo pačiu Juridinių asmenų registre bei valstybės informacinėse sistemose ar registruose nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kaip ir prieš tai siųsti kiti procesiniai dokumentai. Iš J. M. skundo turinio matyti, jog Pareiškėjas nesutinka, kad jis buvo tinkamai informuotas apie reikalavimą pateikti Institucijai duomenis apie asmenį, vairavusį jo vadovaujamai bendrovei priklausantį automobilį.

Nagrinėjamu atveju 2025 m. kovo 3 d. reikalavimas Nr. A51-35039/25(1.1.50E-VŠT) pateikti duomenis apie asmenį, kuris valdydamas bendrovės automobilį galimai padarė administracinį nusižengimą, buvo išsiųstas įmonės elektroniniu paštu, nurodytu Juridinių asmenų registre. ANK 573 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalį Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti ir (ar) nepatikslinti Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Šioje byloje reikalavimas Nr. A51-35039/25(1.1.50E-VŠT) dėl duomenų apie asmenį, kuris vairavo bendrovei priklausantį automobilį pateikimo buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Tokį elektroninio pašto adresą UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra deklaravusi Juridinių asmenų registre. Byloje nėra jokių duomenų, kad pagrindiniame valstybės registre nurodytas bendrovės elektroninio pašto adresas būtų nuginčytas, netinkamas, klaidingas ar neveikiantis. Dėl to darytina išvada, kad Juridinių asmenų registre oficialiai deklaruotu bendrovės elektroninio pašto adresu įteikiant reikalavimą Nr. A51-35039/25(1.1.50E-VŠT), buvo laikytasi visų tokiam dokumentų įteikimo būdui įstatyme numatytų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek įmonės elektroninio pašto adresas nurodytas Juridinių asmenų registre, tiek paties J. M. elektroninio pašto adresas nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, yra vienas ir tas pats (duomenys neskelbtini). Kadangi gavęs nutarimą administracinio nusižengimo byloje, siųstą aukščiau minėtu Pareiškėjo elektroninio pašto adresu, Pareiškėjas jį apskundė po kelių dienų - darytina išvada, kad jis nutarimą gavo. Tuo pačiu darytina išvada, kad gavo ir visus kitus tuo pačiu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) siųstus procesinius dokumentus. Įvertinus visas bylos aplinkybes manytina, kad J. M. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas – teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose. Institucijos nutarimas – teisėtas ir pagrįstas (el. b. l. 53-60).

Pareiškėjas J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžia visą dalyką, nes jis nebuvo tinkamai informuotas. Nori pasakyti, kad tai yra trečias kartas, kai jo tinkamai neinformuoja. Pirmus du kartus jis sumokėjo baudas, net nesupranta kodėl teismas jį gali informuoti, kad teismo posėdis vyks tinkamai, o savivaldybė nesugeba informuoti, kad turi prievolę informuoti apie tai kas vairavo jų įmonei priklausantį automobilį. Šis nutarimas buvo siųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), jo įmonės paštu. Toks paštas egzistuoja, yra, tačiau tame pašte yra 17 812 neperskaitytų elektroninių laiškų. JAR yra nurodytas adresas ir šis elektroninis paštas, jų įmonės, kaip įmonių grupės, (duomenys neskelbtini), kur sėdi sekretorė ir peržiūri laiškus. JAR taip pat nurodytas paštas (duomenys neskelbtini). Jis mano, kad institucija turi jį informuoti kaip parašyta kodekse, registruotu laišku su įteikimu. Nežino ar yra įstatyme nurodytos alternatyvos. Jo asmeninis elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini). Jis yra įmonės vadovas, yra JAR deklaravęs paštą, kas susiję su įmonės komercine veikla. Automobilis yra įmonės. Institucija turi atsiųsti laišką jo nurodytu adresu, bet ne tik elektroniniu paštu. Elektroninis paštas turi visokius „firewall‘us“, „spaminius folderius“, be to šiais laikais yra daug apsimetėlių, kurie rašo visokius laiškus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinei veiklai jis nurodo savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Ši pašto dėžutė yra egzistuojanti. Vėliau buvo informatikų paklausęs, kai peržiūrėjo laiškus, kad laiškai buvo sustabdyti kaip „spam“ elektroniniai laiškai. Ginčas kyla dėl to, kad institucija tinkamai neinformavo, kaip turėjo informuoti. Nebuvo pateikęs duomenų, kad laiškai nukeliavo į „spam“.

Pažymi, kad nutarimo, kuriuo paskirta bauda, negavo. VMI puslapyje rado, kad jam paskirta bauda. Įsijungė VMI puslapį darbiniais reikalais, rado kad jam yra dvi baudos paskirtos, vieną jau per vėlu buvo apskųsti, todėl sumokėjo, o šią baudą pamatė, dar nebuvo vėlu apskųsti. Jis gali JAR pasikeisti elektroninį paštą, mano, kad reikėtų pasikeisti į (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 67-68).

Papildomai nurodo, kad jo asmeninis paštas yra nurodytas. Kitas dalykas, kad toks pažeidimas ne pirmą kartą padarytas, tačiau jis nemokėjo baudos, jam automatiškai buvo nuskaičiuotos nuo jo sąskaitos ir nežinojo už ką nuskaičiuota. Elektroninius laiškus rado, „junk“ aplankale. Pažymi, kad negalėjo pateikti duomenų, nežinodamas ką jam reikia pateikti. Tai, kad yra kažkokių techninių nesklandumų su elektroniniu paštu, tai žino, kadangi šiuo metu nesklandumus šalina. Jis yra informavęs informatikų skyrių, kad visi elektroniniai laiškai, kurie eina iš valstybinių institucijų, matytųsi normaliame pašte, o ne „šlamšte“. Tikisi, kad ateityje to nepasikartos (el. b. l. 80).

Institucijos atstovė N. Jakuškaitė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ANK 573 straipsnis numato alternatyvas, ne tik registruotu laišku siunčiama ir institucija yra laisva pasirinkti vieną iš kelių pristatymo būdų ir įstatymas neįpareigoja siųsti 3 variantais. Pareiškėjas yra deklaravęs savo elektroninio pašto adresą, tuo pačiu yra prisiėmęs atsakomybę, kad kaip vadovas turi bet kada galimybę pasitikrinti savo paštą ir prisiimate iš to kylančias pasekmes (el. b. l. 67).

Papildomai nurodo, kad kodeksas neįpareigoja ir teismų praktiką tą patį sako, neįpareigoja institucijos siųsti visais įmanomais būdais, institucija yra laisva pasirinkti laiškų pristatymo būdą. Buvo pasirinktas oficialus juridinių asmenų registre nurodytas elektroninis paštas, tiek asmeninis, tiek įmonės. Paskirta bauda minimali. Šiuo atveju jokiu tęstiniu atvejų negali būti ir laikoma, kad tai buvo pirminis pažeidimas. Buvo skirta bauda 2024 m. balandžio 3 d. už analogišką pažeidimą. Policija siuntė dokumentus lygiai tuo pačiu adresu kaip siuntė ir Institucija. Todėl Pareiškėjas nepasimokė iš šios situacijos, kadangi žinodamas, kad laiškai eina į tą patį paštą, vis tiek kaip įmonės vadovas, nesiėmė jokių priemonių, kad šis paštas būtų tikrinamas. Pažymi, kad Pareiškėjas būdamas įmonės vadovas, privalo imtis visų įmanomų būdų paštą tikrintis, kuris yra nurodytas oficialiuose valstybės registruose. Kaip Pareiškėjas teigia, kad perskaityti 17 tūkstančių laiškų, tai tiesiog juridinių asmenų registrui, kuris yra pagrindinis valstybės registras, nurodyti gali kitą elektroninį paštą, kurį galės tikrinti ir bus prieinamas. Institucija nesutinka su Pareiškėjo argumentais ir prašo skundo netenkinti (el. b. l. 79-80).

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. To paties 2 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.

Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. <...> Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Institucijos vyriausioji specialistė 2026 m. sausio 12 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-703-2026, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. M. nubaustas už tai, kad pareikalavus, administracinio nusižengimo išaiškinimo tikslu, per penkias darbo dienas nepateikė asmens duomenų, kuris 2025 m. vasario 14 d. 13.06 val., A. Jakšto g. 2, Vilniuje, naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. nenurodė vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos. Nutarimu pripažinta, kad tokiais savo veiksmais J. M. pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje. Už minėto nusižengimo padarymą J. M. skirta 440 Eur bauda. Minėtą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nėra pasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas.

Nagrinėjamu atveju ginčo nekilo, kad Institucijos 2026 m. sausio 12 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-703-2026 nurodytas automobilis priklauso juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio vadovas yra pareiškėjas J. M..

Šioje byloje J. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, neginčijo savo pareigos pateikti duomenis, kaip to reikalauja SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalis, neįvykdymo, tačiau pareiškėjas tiek skunde, tiek papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad nebuvo gavęs jokio pranešimo susijusio su užfiksuotu administraciniu nusižengimu (el. b. l. 4-7; 69-74). Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo tinkamai informuotas apie padarytą nusižengimą, šis nutarimas buvo siųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), jo įmonės paštu. Toks paštas egzistuoja, tačiau tame pašte yra 17 812 neperskaitytų elektroninių laiškų. JAR yra nurodytas adresas ir šis elektroninis paštas, jų įmonės, kaip įmonių grupės, (duomenys neskelbtini), kur sėdi sekretorė ir peržiūri laiškus. JAR taip pat nurodytas paštas (duomenys neskelbtini). Jis mano, kad institucija turi jį informuoti kaip parašyta kodekse, registruotu laišku su įteikimu. Nežino, ar yra įstatyme nurodytos alternatyvos. Jo asmeninis elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini). Jis yra įmonės vadovas, yra JAR deklaravęs paštą, kas susiję su įmonės komercine veikla. Automobilis yra įmonės (el. b. l. 67-68). Pažymėtina, kad Institucija savo atsiliepime nurodžiusi, kad 2025 m. kovo 3 d. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)), nurodytu Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR), buvo išsiųstas Institucijos pranešimas – reikalavimas pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2025 m. vasario 14 d. valdė ar naudojosi transporto priemone „VOLVO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau per rašte nurodytą terminą jokių duomenų Institucijoje gauta nebuvo. 2025 m. spalio 17 d. tuo pačiu įmonės elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)) pakartotinai buvo išsiųstas reikalavimams pateikti duomenis apie asmenį nusižengimo užfiksavimo dieną valdžiusį automobilį. Ir į šį pakartotinį pranešimą taip pat nebuvo gautas atsakymas, todėl 2025 m. lapkričio 12 d. J. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 25290412532; SAVAD-13-ANR_P-95770-2025 ir išsiųstas valstybės informacinėse sistemose ar registruose nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Per protokole nurodytą terminą Pareiškėjas paaiškinimų ar prašymų Institucijai nepateikė. Pažymėtina, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje J. M. išsiųstas 2026 m. sausio 13 d. (kitą dieną po nutarimo priėmimo) tuo pačiu Juridinių asmenų registre bei valstybės informacinėse sistemose ar registruose nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kaip ir prieš tai siųsti kiti procesiniai dokumentai. <...>Taip pat šioje byloje reikalavimas Nr. A51-35039/25(1.1.50E-VŠT) dėl duomenų apie asmenį, kuris vairavo bendrovei priklausantį automobilį pateikimo buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Tokį elektroninio pašto adresą UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra deklaravusi Juridinių asmenų registre. Byloje nėra jokių duomenų, kad pagrindiniame valstybės registre nurodytas bendrovės elektroninio pašto adresas būtų nuginčytas, netinkamas, klaidingas ar neveikiantis. Dėl to darytina išvada, kad Juridinių asmenų registre oficialiai deklaruotu bendrovės elektroninio pašto adresu įteikiant reikalavimą Nr. A51-35039/25(1.1.50E-VŠT), buvo laikytasi visų tokiam dokumentų įteikimo būdui įstatyme numatytų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek įmonės elektroninio pašto adresas nurodytas Juridinių asmenų registre, tiek paties J. M. elektroninio pašto adresas nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, yra vienas ir tas pats (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 63-70).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui buvo išsiųsti pranešimai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kad pateiktų duomenis apie asmenį, kuris naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone. Be to, teismo posėdžio metu pats Pareiškėjas patvirtino, kad ši elektroninio pašto dėžutė yra aktyvi, joje yra 17 872 neperskaityti elektroniniai laiškai, tarp jų ir iš Institucijos gauti pranešimai (el. b. l. 67-68).

Pažymėtina, kad teismai nuosekliai laikosi pozicijos, kad juridinis asmuo (įmonė, organizacija) turi veikti rūpestingai ir organizuoti savo veiklą taip, kad nepraleistų svarbios informacijos, įskaitant elektroninius pranešimus. Jei juridinis asmuo nurodė konkretų el. pašto adresą, kaip kontaktinį, valstybės registruose ir/ ar informacinėse sistemose, jis privalo reguliariai tikrinti nurodytą pašto dėžutę. Juridinio asmens vidiniai organizaciniai trūkumai (pvz., nepatikrintas el. paštas, pranešimų gausa, atsakingo darbuotojo nebuvimas ir/ ar kiti), kai Institucija dokumentus išsiuntė tinkamu adresu (šiuo atveju konkrečiu el. paštu, nurodytu valstybės registre), nelaikoma objektyviomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, kad Institucija nesilaikė ANK nuostatų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą. Pažymėtina, kad asmuo turėjo realią galimybę susipažinti su Institucijos siųsto dokumento turiniu, todėl pareiga užtikrinti informacijos gavimą tenka pačiam juridiniam asmeniui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nebuvo jokių objektyvių kliūčių (pvz., techninis sutrikimas) ir kad asmuo realiai gavo dokumentus į el. pašto dėžutę, tačiau el. pašto dėžutės tinkamai nepatikrino ir Institucijos siųstų laiškų neperskaitė dėl savo paties pasirinkto elgesio varianto.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ per ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nepateikė informacijos Institucijai, todėl pripažintina, kad J. M. pagrįstai nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį (iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 12 d. administraciniu protokolu, bei 2024 m. balandžio 3 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, bauda sumokėta 2024 m. rugpjūčio 2 d. (ROIK: 24231511494), todėl laikytina, kad J. M. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, pakartotinai).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (baustas administracine tvarka, įskaitant ir analogiškų nusižengimų padarymą, turi ne vieną galiojančią nuobaudą), paskirta 440 Eur nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti skundžiamą nutarimą taip pat nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, J. M. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. sausio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-703-2026 (ROIK: 25290412532) palikti nepakeistą ir J. M. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.