Kauno apylinkės teismo įsakymas

2018-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2447-246/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-06-20
Bylos Nr.
1-2447-246/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10221-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Sipavičius
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2447-246/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10221-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Virginijos Vigelienės 2018 m. birželio 13 d. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirba pagal individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. M. 2018 m. kovo 3 d. apie 10.40 val. prekybos miestelyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu rankomis sugriebė V. K. už kaklo, spausdamas kilstelėjo V. K. į viršų ir stumdamas nuo savęs metė ant žemės, ko pasėkoje V. K. krito ir galva atsitrenkė į grindinį, susižalodamas kairę ausį, tokiu būdu smurtaudamas padarė V. K. muštinę žaizdą kairės ausies srityje, nežymiai sutrikdydamas jam sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę patvirtina jo parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Kaltinamasis R. M. apklausų metu nurodė, kad 2018 m. kovo 3 d. su žmona L. M. – M. ir dukra V. M. ((duomenys neskelbtini) m.) atvyko į prekybos miestelį „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), apsipirkti. Tikslaus laiko pasakyti negali, tai galėjo būti apie 10.40 val., kai jis su šeima buvo prekybos miestelyje „(duomenys neskelbtini)“, centriniame Kauno turguje, prie daržovių skyriaus, jis turėjo prekybos centro vežimėlį, su kuriuo norėjo pasitraukti nuo prekystalio, nes pradėjo rinktis daug žmonių. Jo žmona tuo metu stovėjo prie prekystalio, šnekėjosi su daržovių pardavėja. R. M. einant nuo prekystalio, šalia stovintis nepažįstamas vyriškis pradėjo šaukti sakydamas „kur tu čia važiuoji ant kojų, gal visai debilas“. R. M. pats net nejautė, kad tą vyriškį būtų užkliudęs, ar pervažiavęs jam kojas. R. M. jo atsiprašė, tačiau vyriškis toliau šaukė ant jo „kaimietis, nežiūri kur važiuoji“. R. M. jam pasakė, kad užteks rėkti, taip žodis po žodžio jie sukonfliktavo. Vyriškis jam pradėjo grasinti sakydamas, kad sulaužys akinius, sudaužys, R. M. jam atsakė „eik tu nachui, durniau“. Kartu su vyriškiu buvusi, kaip suprato jo mama, jam pradėjo diagnozuoti visas psichikos ligas. R. M. nuo jų nuėjo ir toliau į konfliktą nesivėlė. Šio konflikto R. M. žmona nematė, tik girdėjo. Po kelių minučių, link R. M. ėjo minėto vyriškio, kaip suprato tada, brolis, nes labai panašus ir jo motina, o dabar žino V. K.. Toje pačioje prekyvietėje prie prieskonių skyriaus, kitoje pusėje yra mėsos skyrius. R. M. stovėjo su vežimėliu ir laukė žmonos, kol ji apsipirks prieskonių skyriuje. R. M. ten bestovint, V. K. praėjo su mama. Jis R. M. iš karto pradėjo sakyti „va ateina antras dublis, ką dabar darysi“. R. M. jam nusišypsojo ir jis praėjo. V. K. ėjęs iki išėjimo, staiga apsisuko ir grįžinėjo atgal link R. M., kažką po nosimi sau burbėdamas. R. M. neatsimena, ką jis pasakė, tačiau kad V. K. išsakyti žodžiai jį išprovokavo, R. M. sukilo emocijos. V. K. einant link jo, R. M. žengė žingsnį į priekį link jo, abejomis rankomis sugriebė jam už striukės apykaklės, kaklo, kilstelėjo į viršų, pasakė „gal atsiknisi nuo manęs“. V. K. pradėjo muistytis, tada jis jį paleido nustumdamas nuo savęs, po ko jis parkrito ant žemės, atsitrenkė į grindis ir jam iš kairės ausies pradėjo bėgti kraujas. V. K. pradėjo keltis nuo grindų, grasinti, kad jam bus blogai. V. K. motina stovėjo toliau nuo viso įvykio. Po to atėjo V. K. brolis ir taip pat pradėjo jam grasinti susidorojimu, sakydamas, kad jam bus blogai. Šito įvykio jo žmona nematė, ji atėjo prie jo jau po visko. Taip pasielgė, nes V. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, jis prie jo kabinėjosi ir jį išprovokavo tokiam poelgiui, dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Ligonių kasoms dėl V. K. gydymo išlaidas atlygino (b. l. 62-63, 69-70).

Nukentėjusysis V. K. apklausos metu parodė, kad 2018 m. kovo 3 d. apie 10.20 val. jis kartu su savo mama D. K. ir broliu E. K. atvyko į prekybos miestelį „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), apsipirkti. Jo mama su broliu nuėjo į vieną skyrių, jis nuėjo į kitą skyrių. Po kiek laiko apsipirkę, jie visi kartu susitiko. Jis su broliu nešė pirkinių maišus į mašiną, mama liko prekyvietėje. Nunešę pirkinius į mašiną, lauke su broliu parūkė. Brolis E. jam nieko nepasakojo apie jokį konfliktą su jokiu vyriškiu. Sugrįžo į prekyvietę, susitiko su mama toje pačioje vietoje kur ir išsiskyrė. Brolis E. nuėjo į vieną skyrių, jis su mama nuėjo į pieno skyrių. Jiems einant su mama per prekyvietę, koridoriuje kažkoks jam nepažįstamas vyriškis, savo prekių vežimėlį buvo pasistatęs ant praėjimo vidurio. Tarpas praeiti buvo, tačiau jis vis tiek jo paprašė, kad šis patrauktų savo prekių vežimėlį, jo prašymas buvo normalus, balso tonas nepakeltas. Jis jam sakė „pasitrauk vežimą“. Vyriškis kažką subumbėjo, tiksliai ką negirdėjo, į jį pažiūrėjo piktu žvilgsiu. Tačiau vežimėlio nepatraukė. Todėl jis su mama vyriškio prekių vežimėlį apėjo. Ėjo toliau ieškodami jiems reikiamų pieno produktų, jiems einant per skyrių, pastebėjo, kad pieno skyrius baigiasi, todėl apsisuko eiti atgal, neradę jiems reikiamo gamintojo produkcijos. Ėjo atgal per tą pačią vietą, koridorių, per kurį ir atėjo. Mama ėjo priekyje, ji praėjo minėtą vyriškį, V. K. liko mamai už nugaros. Minėtas vyriškis pribėgęs prie V. K., nieko jam nesakęs, abejomis rankomis griebė už kaklo, jį suspaudė, ko pasėkoje V. K. pajuto fizinį skausmą, tada šiek tiek jį pakėlęs nuo žemės už kaklo vyriškis stumdamas nuo savęs metė V. K. ant žemės. Jis parkrito ant nugaros, galva atsimušdamas į grindinį, ko pasėkoje taip pat pajuto fizinį skausmą pakaušio ir ausies srityje. V. K. gulint ant žemės ties kairia ausimi jam pradėjo bėgti kraujas. Kaip tiksliai, kokiu būdu jis jam sužalojo ausį pasakyti negali, gali būti, kad susižalojo krisdamas. Vyriškis jam iš rankos į ausį netrenkė, nebent galėjo užgauti griebimo už kaklo metu. Tada V. K. nieko jam nesakęs, atsistojo, pamatė, kad ateina brolis E.s. Abu su mama jam pasakė kviesti policijos pareigūnus. Jo rūbai buvo purvini, nes grindinys buvo šlapios, pilnas druskų, akmenukų. Atsikėlęs jis vyriškiui nieko nesakė, su šeima išėjo į lauką, laukti policijos pareigūnų. Jis vyriškiui ir jo žmonai negrasino, necenzūrinių žodžių nevartojo. Dėl ko vyriškis jį užpuolė nežino, nes konflikto tarp jų nebuvo, prieš įvykį jis jam nieko nesakė. Įvykio metu jis jautėsi blaivas, iš po vakaro buvo vartojęs alkoholio, apsvaigęs nesijautė, viską atsimena gerai. Dėl šio įvykio, V. K., kaip vėliau paaiškėjo R. M. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš nei dabar nei ateity, tačiau dėl tokio jo poelgio jis jam neatleidžia, susitaikymas ikiteisminio tyrimo metu neįmanomas, nori, kad R. M. būtų nubaustas įstatymų numatyta bausme (b. l. 14-15, 17-18).

Liudytojas E. K. apklausos metu nurodė, kad 2018 m. kovo 3 d. apie 10.00 val. jis kartu su mama D. K. ir broliu V. K. nuvyko į prekybos miestelį „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Apie 10.30 val. prekyvietėje prie daržovių skyriaus jis kartu su mama pirko paprikas, šalia jo su prekių vežimėliu stovėjo nepažįstamas vyriškis. Brolio V. kartu su jais nebuvo, jis buvo kažkur kitur. Vyriškis jam ant kojos užvažiavo su prekių vežimėliu, jis jam pasakė „atsargiai, ar matot kur važiuojat?“ tikslių žodžių nepamena, bet kažkas panašaus į tokius žodžius. Ką jam atsakė vyriškis jis nepamena, bet tarp jų įvyko trumpalaikis žodinis konfliktas. Gali būti, kad žodinio konflikto metu jis vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau tiksliai neatsimena kokius. Jie su vyriškiu nesusipyko, jis kartu su mama nuėjo toliau. Mama visiškai nesikišo į tą konfliktą. Jie su mama ėjo link prekyvietės išėjimo durų, ten sutiko brolį V., su broliu nunešė prekių krepšius į mašiną, mama liko prekyvietėje. Jiems sugrįžus, prie įėjimo toje pačioje vietoje sutiko mamą, jis nuėjau nuo jų į rūkytų gaminių skyrių, o mama su broliu V. nuėjo link daržovių, pieno skyriaus. Po kelių minučių, jam stovint prie rūkytų gaminių, atbėgo mama ir pradėjo jo prašyti, kad padėtų broliui V., nes jį muša tas žmogus, kuris su vežimėliu jam užvažiavo ant kojos. Mama buvo išsigandusi, susijaudinusi, todėl jis nubėgo gelbėti brolį. Nubėgęs prie pieno/daržovių skyriaus, jis pamatė nuo žemės atsikeliantį jo brolį V., kuriam iš kairės ausies bėgo kraujas, jo drabužiai buvo purvini. Pamatė, kad priešais jį stovi tas pats vyriškis, kuris prieš tai jam buvo užvažiavęs ant kojos su prekių vežimėliu. Vyriškis buvo sustingęs, iki kol atvažiavo policija jis elgėsi ramiai, nekonfliktavo. Brolis V. jo paprašė, kad iškviestų policiją. Tada jis nuėjo į lauką kviesti policijos, lauke laukė policijos pareigūnų. Vėliau po viso įvykio jam mama pasakojo, kad jiems einant prekyvietėje, ji pamatė minėtą vyriškį ir pasakė broliui V., kad E. K. su juo sukonfliktavo. Nežino, ką ten jie vienas kitam pasakė, dėl ko sukonfliktavo, tačiau mama sakė, kad vyriškis abejomis rankomis jo broliui V. griebė už kaklo, ar konkrečiai už kaklo, ar už drabužių tiksliai nežino ir jį metė ant žemės (b. l. 23-24).

Liudytoja D. K. apklausos metu parodė, kad 2018 m. kovo 3 d. apie 10.30 val. ji kartu su savo sūnumis V. K. ir E. K. nuvyko į prekybos miestelį „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), su tikslu apsipirkti. Nuvykę į Kauno centrinio turgaus prekyvietę, jie visi išsiskirstė kas sau, V. nuėjo kažkur toliau, jie su E. nuėjo link mėsos gaminių, bet irgi nebuvo kartu. Po kiek laiko ji kartu su E. susitiko ties daržovių skyriumi, tuo metu prekyvietės koridoriuje tarp prekystalių buvo labai daug žmonių. Ji išgirdo kaip E. sako „einam, važiuoja man ant batų su vežimu kaimietis“. Ji matė, kad šalia E. su prekių vežimėliu stovi nepažįstamas vyriškis, kuris žiūrėjo į E., tačiau jam nieko nesakė. Ji suprato, kad tas vyriškis E. ant kojos bato užvažiavo su vežimu. Tada ji nuo jų atsitraukė ir jie nuėjo į kitą pusę, prie rūkytų mėsos gaminių. Ar E. su vyriškiu vienas kitam kažką sakė, ji nežino, nes negirdėjo. Gali būti, kad kai E. jai pasakė, kad jam važiuoja ant kojos, girdėjo ir vyriškis. Kad tarp jų būtų kilęs konfliktas ji nematė ir negirdėjo, nes buvo labai daug žmonių. Po kiek laiko jie su sūnumis susitiko prekyvietėje, buvo nusipirkę mėsos galinių. E. paėmė iš jos pirkinių krepšį, susitiko su V., krepšius jie nunešė į mašiną, lauke parūkė ir po kiek laiko nuėjo prie mėsos gaminių, netoli įėjimo susitiko su V.. Matė, kad E.nuėjo į kitą prekių skyrių. V. pasakė, kad reikia jai dar grietinės ir pasiūlė eiti jam į „Pieno žvaigždės“ skyrių. Jiems einant iš tolo pamatė minėtą vyriškį, stovintį prie sienos su pirkinių vežimėliu. Tą vyriškį ji atsiminė, nes jai užstrigo jo pirkinių vežimėlis, nes tik jis vienas iš prekyvietėje esančių žmonių kartu su savimi turėjo pirkinių vežimėlį, nes visi kiti žmonės buvo su paprastais maišeliais. V. ėjo priešais ją, per metrą atstumu, ji jam pasakė, kad šis vyriškis E. užvažiavo ant kojos su vežimu ir neatsiprašė, gali būti, kad šiuos jos žodžius išgirdo minėtas vyriškis. Ar V. juos girdėjo nežino, po to išsiaiškino, kaip teigė V., kad jis negirdėjo. Vyriškio vežimas stovėjo prie sienos, o vežimas pakreiptas įstrižai į taką, praėjimas buvo paliktas. Jie su V. praėjo pro vežimą, apie 8 metrus į priekį nuo vyriškio, užsuko į dešinę pusę, bet D. K. E. pasakė, kad reikia apsisukti ir eiti kur yra „Pieno žvaigždės“ produktai. Jie apsisuko ir ėjo tuo pačiu taku iš kur ir atėjo. Ji ėjo priekyje, jai už nugaros atsilikęs per 2 metrus atstumu ėjo V.. D. K. praėjo pro minėtą vyriškį, jis jai nieko nesakė. Netrukus išgirdo sukilusį sąmyšį, atsisuko ir pamatė V. gulintį ant grindinių plytelių, jo kritimo ji nematė. Vyriškis stovėjo priešais V., palinkęs prie jo. Matė, kad jis gulėjo ant grindų, galva padėta ant grindų, jam iš kairės pusės ties ausies vieta per kaklą bėgo kraujas. V. greitai atsistojo. Tiksliai iš kur, ausies, ar galvos V. bėgo kraujas ji nematė. Kas įvyko tarp V. ir vyriškio ji nematė, kad jie vienas kitam būtų kažką pasakę, ar sukonfliktavę ji nematė. Ji labai išsigando, kad muštynės gali tęstis toliau, todėl apsisuko ir nubėgo ieškoti E.. Labai greitai už kampo pamatė E. surėkė jį kviesdama vardu, jis atsisuko, ji jam pamojo ranka, jis atbėgo. Jie su E. atėjo į įvykio vietą, ten nuėjus E. kvietė policijos pareigūnus (b. l. 26-27).

2018-03-06 specialisto išvada Nr. G746/2018(02), nustatyta, kad V. K. konstatuota muštinė žaizda kairės ausies srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. kovo 3 d. (b. l. 33).

2018 m. kovo 3 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, jog pareiškėjas V. K. nurodo, kad jis su savo mama D. K. ir broliu E. K. 2018-03-03 apie 10.30 val. buvo (duomenys neskelbtini) bazėje, adresu (duomenys neskelbtini), mėsos turguje, jiems einant viduje, mėsos turguje, prieš juos stovėjo nepažįstamas asmuo, kuris buvo ant tako pasistatęs prekių vežimėlį, jo paprašė jį patraukti, kadangi negalėjo praeiti, jis nieko nesakęs rankomis jam griebė už kaklo, jį spaudė, vieną kartą ranka sudavė jam į kairę ausį, tuo sukėlė fizinį skausmą, Jo brolis iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus jie minėtą asmenį sulaikė. Įvykį matė jo mama ir brolis (b. l. 9-12).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, nes konflikto metu rankomis sugriebė V. K. už kaklo, spausdamas kilstelėjo V. K. į viršų ir stumdamas nuo savęs metė ant žemės, ko pasėkoje V. K. krito ir galva atsitrenkė į grindinį, susižalodamas kairę ausį, tokiu būdu smurtaudamas padarė V. K. muštinę žaizdą kairės ausies srityje, nežymiai sutrikdydamas jam sveikatą, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę – 3 mėnesius laisvės apribojimo, taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tai yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams. Kaltinamasis neteistas (b. l. 54), administracine tvarka baustas (b. l. 55, 56), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 51), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 53).

Teismas mano, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), jam tikslinga skirti sankcijoje numatyta bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus. Nustatytinas artimas minimaliam laisvės apribojimo bausmės terminas.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko (b. l. 73).

Procesas šioje byloje gali būti pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant kaltinamajam bausmę – laisvės apribojimą, kuri numatyta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Teismas konstatuoja, kad skiriant bausmę kaltinamajam yra visos sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajam R. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64? straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti R. M. tęsti darbą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rimantas Sipavičius