Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-02-14 · Civilinė byla Nr. 2A-76-227/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-14
Bylos Nr.
2A-76-227/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Edmundas Jaras (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Laimantas Misiūnas
Pareiškėjas
P. V. Z., P. V., P.
Suinteresuotas asmuo
Utenos apskrities viršininko administracija
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 76 – 227 / 2007 Alberta Baltušytė Procesinio sprendimo kategorija:

121.15; 121.20; 121.21; 128.2; 128.19(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. vasario 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Edmundo Jaro,kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Laimanto Misiūno,sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,dalyvaujant pareiškėjui P. V. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. V. Z. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. Z. pareiškimą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2006-07-20 pareiškimu nuosavybės į žemę atkūrimo tikslu kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Sutikslinęs pareiškimą prašė nustatyti juridinį faktą, kad U. V. kartu su sutuoktiniu J. V. nuosavybės teise iki 1940-07-22 valdė 57,11 ha dydžio žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini); atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymu nustatytą terminą pateikimui dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises.

Nurodė, kad U. V. 1960-01-29 testamentu visą turtą lygiomis dalimis paliko jam (pareiškėjui) ir jo motinai P. Z., mirusiai (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties jis 1998-06-25 kreipėsi į Utenos apskrities viršininko administraciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. V. ir U. V. turėtą žemę. 1998-06-30 gavo atsakymą, kad nuosavybės teisės jam negali būti atkurtos, nes testamentu turtą jam paliko ne žemės savininkas J. V., o savininko sutuoktinė. Iš žmonių pasakojimų jam tapo žinoma, kad J. ir U. V. gyvenant santuokoje apie 1930 metus jie kartu įsigijo žemės sklypą už santuokoje uždirbtus pinigus. Todėl, nepriklausomai nuo to, jog nuosavybė buvo įregistruota vieno sutuoktinio J. V. vardu, abu V. buvo žemės bendrasavininkiai. Šias aplinkybes jis įrodinės liudytojų, kuriuos pats pasikvies į posėdį, pagalba.

Teigė, kad ieškodamas duomenų apie J. V. žemės įsigijimo pagrindą ir laiką, kreipėsi į archyvus, tačiau tokių duomenų gauti nepavyko. Be to, paieškas sunkino ir tai, kad jis (pareiškėjas) yra senyvo amžiaus, apie V. šeimą buvo mažai žinoma, jie abu seniai mirę, o bendrų pažįstamų nebuvo. U. V. testamento tinkamai patvirtintą kopiją jis gavo tik 2006-03-31, o 2006-09-11 – Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą apie V. valdytą žemę. Todėl dėl svarbių priežasčių jis praleido terminą reikiamų dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui pateikimui. Suradus liudytojus, paaiškėjus sklypo įsigijimo nuosavybėn pagrindui, jam atsirado galimybė kreiptis į teismą dėl žemės valdymo fakto nustatymo.

2006 m. gruodžio 4 d. sprendimu Anykščių rajono apylinkės teismas P. V. Z. pareiškimo netenkino. Teismas nustatė, jog J. V. mirė (duomenys neskelbtini), o U. V. – (duomenys neskelbtini). Pastaroji 1960-01-29 notaro patvirtintu testamentu visą savo turtą lygiomis dalimis paliko pareiškėjui ir jo motinai P. Z., mirusiai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 1998-06-25 kreipėsi į Utenos apskrities viršininko administraciją su prašymu atkurti nuosavybės teises į J. V. ir U. V. nuosavybės teise iki 1940 m. valdytą 57 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau 1998-06-30 raštu Nr. Z-133 apskrities viršininko administracija atsisakė tenkinti prašymą tuo pagrindu, kad testamentu savo turtą pareiškėjui paliko ne žemės savininkas, o savininko sutuoktinė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad testamentu savo turtą paliko ne žemės savininkas, o jo sutuoktinė. Todėl pareiškėjas privalėjo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu ir kada J. V. įgijo nuosavybę į ginčo žemę, nėra duomenų, kad šį žemės sklypą nuosavybės teise būtų valdžiusi U. V., tačiau tokie dokumentai būtų dingę. Iš to teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismas nenustatė svarbių priežasčių, trukdžiusių pareiškėjui laiku pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, laikė, jog terminą pareiškėjas praleido dėl savo nerūpestingumo ir todėl šį prašymą atmetė. Sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas, 1998-06-30 gavęs suinteresuoto asmens raštą, iki 2005-11-25 nesiėmė jokių veiksmų tam, kad gautų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą patvirtinančius dokumentus, o teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad įstatymu nustatytą terminą iki 2003-12-31 pateikti reikiamus dokumentus praleido dėl savo kaltės, nes nepakankamai tuo rūpinosi.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškimą arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Nurodo, kad apylinkės teismo išvados nepagrįstos, netinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos:

1. Teismas pažeidė CPK 443 str. 8 d., nes nebuvo aktyvus: nepasiūlė rinkti papildomų įrodymų apie U. V. ir jos sutuoktinio žemės įsigijimo aplinkybes, savo iniciatyva teismas visiškai nesiaiškino, kaip J. V. įsigijo žemę, ir ar ši žemė nėra bendroji sutuoktinių nuosavybė pagal iki 1940 metų galiojusius žemės buvimo vietoje įstatymus, kurių materialines teisės normas privalėjo taikyti.

2. Sprendime neanalizuoti liudytojų parodymai ir dėl jų nepasisakyta.

3. Neatsižvelgta į tai, jog per įstatymų nustatytą terminą jis pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises ir ėmėsi visų įmanomų priemonių gauti dokumentams, kurie leistų atkurti nuosavybės teises: iš teismui pateiktų dokumentų visumos matyti, kad nuolat ieškojo nuosavybės atkūrimui reikalingų dokumentų. Teismui nepateikė ir neišsaugojo paklausimų įvairioms organizacijoms, nes atsakymuose būdavo nurodoma, jog nėra reikalingos informacijos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti apylinkės teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas. Skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėjimui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 str. 1 d.). Viena iš ypatybių ta, kad teismui nustatyta pareiga imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.). Bylos aplinkybės, kurias įrodinėja pareiškėjas, turi būti nurodytos pareiškime ir jame turi būti aiškiai išdėstyti visi reikalavimai (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Tai yra pareiškimas turi atitikti CPK 135 ir 447 str. reikalavimus. Tuo atveju, jei reikalavimai neaiškiai suformuluoti ar jų nepakanka pareiškime nurodytam tikslui pasiekti – šiuo atveju nuosavybės teisių atkūrimui, nepateikti įrodymai, pagrindžiantys išdėstytas aplinkybes, ar yra kiti pareiškimo trūkumai, jie šalinami per trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 str.). Be to, teismas, ruošdamasis bylos nagrinėjimui, turi teisę atlikti veiksmus, numatytus CPK 225 straipsnyje, gali pasirengti bylos nagrinėjimui per parengiamąjį posėdį, kurio metu teismas nustato reikalavimų esmę, bei įrodymus, kuriais reikalavimai grindžiami, pasiūlydamas pareiškėjui įrodyti teismo suformuluotas aplinkybes, įrodinėtinas bylose, nes teismo pareiga šiose bylose atlikti visus veiksmus, būtinus visapusiškam bylos išnagrinėjimui, padedant pareiškėjui įgyvendinant jo teises ir teisėtus interesus. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 str. 3 d.). Civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama laikantis visų CPK reikalavimų.

Pareiškėjas nuosavybės teisės į testatorės U. V. turėtą žemę atkūrimo tikslu kreipėsi į teismą. Prašė nustatyti žemės valdymo faktą bei atnaujinti terminą dokumentų pateikimui. Nurodė, kad testamentu jam ir jo motinai visą turtą paliko teta U. V., mirusi 1960 metais, o archyvo duomenimis žemės savininku iki 1940-07-22 buvo U. V. vyras J. V., miręs 1953 metais. Paaiškino, kad U. ir J. V. savo vaikų neturėjo. Jis su motina gyveno kartu su U. V. jos namuose iki U. V. mirties. Į pretenduojamą žemę nuosavybės teisės niekam neatkurtos, kitų pretendentų, išskyrus jį, nėra.

Anykščių rajono apylinkės teismas, spręsdamas P. V. Z. pareiškimo, pareikšto ypatingosios teisenos tvarka, priėmimo klausimą, nustatė pareiškimo trūkumus, kuriuos nurodė 2006 m. liepos 31 d. nutartyje. Tarp pareiškimo trūkumų teismas įvardino tai, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą – CPK 178 str., ir kad nenurodė, jog pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti prašomą nustatyti faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų – CPK 445 str. (b. l. 21). Vykdydamas šią nutartį pareiškėjas pateikė patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad bylą ves be advokato, o žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodinės liudytojų pagalba (b. l. 24–25). Jis nurodęs, kad liudytojus pats išsikvies į teismo posėdį, tačiau į teismo posėdį atvyko be liudytojų (b. l. 50). Teismas, žinodamas, kad pareiškėjas ruošiasi savo reikalavimus įrodinėti liudytojų pagalba, posėdyje dalyvauja vienas be kvalifikuoto atstovo – teisininko, nesprendė klausimo dėl galimumo nagrinėti bylą be neatvykusių liudytojų ir neįspėjo pareiškėjo apie iš to kylančias pasekmes, kaip to reikalauja CPK 248 str., o bylą išnagrinėjo iš esmės ir priėmė sprendimą. Tuo teismas pažeidė CPK 248 str. reikalavimą. Šis procesinės teisės pažeidimas yra pagrindas naikinti sprendimą, nes dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359, 1997-07-01 pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą (įstatymo I skyrius). Apylinkės teismas neapklausęs liudytojų ir neišsiaiškinęs bylos aplinkybių, jų tarpe paveldėjimo po J. V. ir po P. Z. mirties, neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Esminio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui.

Kolegija atkreipia dėmesį tai, jog pareiškėjas teisiškai neraštingas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka jis paaiškino, kad nuo jaunystės jis yra II grupės invalidas dėl galvos traumos, po kurios liko liekamieji reiškiniai – besikartojantys epilepsijos priepuoliai, kurie trukdo jam tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus, (CPK 5 str.). Pareiškėjui pateikus nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus, teismas turės galimybę svarstyti, ar nurodyta priežastis laikytina svarbia, trukdžiusia įstatymu nustatytu terminu pateikti trūkstamus dokumentus ir kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Kolegija atkreipia dėmesį tai, jog be pareiškime nurodytų aplinkybių, būtina išsiaiškinti, ar U. V. priėmė palikimą po savo vyro J. V., mirusio 1953 m., mirties ir kas priėmė palikimą po P. Z. mirties. Todėl naujai nagrinėjant bylą svarstytinas reikalavimų sutikslinimo klausimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Margarita DzelzienėEdmundas JarasLaimantas Misiūnas