Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiosioms R. K. ir R. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno m., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), teistas:

2008-09-25 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., laisvės apribojimu 1 metams įpareigojant tęsti mokslą bei būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; 2011-03-31 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigoti būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Pagal LR BK 178 str. 1 d. vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės apribojimo įpareigojant būti namuos nuo 23 val. iki 6 val. 2011-10-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 63 str. 4 d. laisvės atėmimu 8 mėn., pagal LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 1 m., Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-24 nutartimi pasiųstas atlikti bausmės, nuo 2012-10-08 atliekantis 8 mėn. trukmės laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., aprašytų 2012-12-12 kaltinamajame akte, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2012 m. liepos 30 d., apie 2.15 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 31, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas tam jokio pagrindo, prikibo prie nukentėjusiosios R. V., klausdamas kiek valandų, po to tuoj pat sudavė kelis smūgius nukentėjusiajai į galvą, sukeldamas jai skausmą, tai yra kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio vietoje nebuvo, jokio nusikaltimo nepadarė. Parodė, kad nukentėjusiosios pateiktose nuotraukose yra nufotografuotas jis.

Teismas toliau aptariamų įrodymų pagrindu kaltinamojo parodymų nevertina kaip įrodymų, atitinkančių objektyvią tikrovę, apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsdamas nukentėjusiosios R. V. parodymais ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Nukentėjusioji R. V. parodė, kad 2012 m. liepos 30 d., apie 2.15 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 31, kuriame ji gyvena, prie jos priėjo kaltinamasis ir paklausė, kiek yra valandų. Tuo metu ji ruošėsi rakinti buto duris. Ji pagalvojo, kad kaltinamasis turi tikslą ją apiplėšti, todėl pasakė, kad nežino, kiek yra valandų, nors turėjo mobiliojo ryšio telefoną, kuriame fiksuojamas laikas. Bijojo jį išsitraukti, galvodama, kad telefonas bus pagrobtas. Tada kaltinamasis griebė ją už kaklo, nieko nesakydamas, nieko neprašydamas ir nereikalaudamas, sudavė kelis smūgius jai į galvą. Ji patyrė skausmą. Su savimi ji turėjo rankinę, tačiau kaltinamasis jos nesikėsino pagrobti. Ji mano, kad kaltinamasis rankinės nematė. Įvykis galėjo trukti 10 minučių, penkias, o gal kelias minutes, viskas vyko labai greitai. Parodė, kad kaltinamasis, paklausęs, kiek dabar valandų, dar kažką kalbėjo, tačiau ji nesuprato, apie ką. Kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos tuo metu, kai už pastato kažkas lyg sušvietė. Kaltinamasis nereikalavo jai atiduoti jos turimus daiktus ir nieko nepagrobė. Kaltinamasis buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, jo koordinacija buvo sutrikusi. Įsiminė kaltinamojo išvaizdą, jo išskirtinę kalbos manierą. Išgirdusi kaltinamojo parodymus teisme, ji yra įsitikinusi, kad tai tas pats asmuo, kuris ją užpuolė: atpažįsta kaltinamąjį ne tik iš išskirtinio balso, bet ir iš išvaizdos. Po įvykio pamačiusi kaltinamąjį gatvėje, jį nufotografavo ir nuotraukas pateikė teismui. Vėliau kaltinamąjį pamatė prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) prospekte, jį atpažino, priėjo ir paklausė, „ką neatpažįsti, gal nori susipažinti“ ir paklausė, koks jo vardas ir pavardė. Vaikinas atsakė, kad jis yra V. K. ir gyvena čia netoliese. V. K. tuo metu taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kai V. K. ją užpuolė ir suspaudė kaklą, bei kumštimi daužė galvą, tai jai sukėlė fizinį skausmą. V. K. reiškia civilinį ieškinį dėl padarytos 5000 litų neturtinės žalos ir 300 litų turtinės žalos. Turtinės žalos pagrįsti negali jokiais įrodymais: parodė, kad ji gali susidaryti dėl negauto atlyginimo, kurio dydžio taip pat nežino ir negali nurodyti. Parodė, kad neturtinė 5000 litų dydžio žala jai padaryta dėl patirto streso, skausmo. Negali paaiškinti, kodėl ją apžiūrėję gydytojai neužfiksavo jai padarytų sužalojimų. Gydėsi namuose, tai truko kelias savaites. Pirko įvairius gydomuosius kremus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų neturi. Parodė, kad yra įsitikinusi, kad ne kas kitas, o kaltinamasis jos atžvilgiu 2012-07-30 atliko nusikalstamus veiksmus.

Aprašęs nukentėjusiosios parodymus teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiąja, jog ne kas kitas, o kaltinamasis 2012-07-30, apie 2.15 val. jai rakinant buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), duris, paklausęs kiek yra valandų, jos atžvigiu panaudojo fizinį smurtą. Kaltinamasis nieko nepagrobė, kažką neaiškiai kalbėjo, tačiau pinigų neprašė, nereikalavo atiduoti jos turimą turtą. Su savimi nukentėjusioji turėjo rankinę. Tai ji parodė, duodama parodymus teisiamajame posėdyje 2013-03-22. Parodė, kad po įvykio ji atpažino kaltinamąjį gatvėje, teisiamajame posėdyje pateikė jo fotonuotraukas; kaltinamasis parodė, kad fotonuotraukose yra jo atvaizdas; nukentėjusioji parodė, kad po to dar kartą pamatė kaltinamąjį gatvėje ir jį užkalbino, norėdama išsiaiškinti jo vardą ir pavardę; iš paties kaltinamojo sužinojo jo vardą ir pavardę. Kartu teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji ikiteisminio bylos tyrimo metu ir pirmą kartą apklausiama teisiamajame posėdyje parodžiusi, jog kaltinamasis įvykio metu kreipėsi į ją, prašydamas pinigų, kito posėdžio metu parodė tik apie tai, kad kaltinamasis paklausė jos, kiek tuo metu yra valandų, po to atlikdamas aprašytus veiksmus (suduodamas smūgius jai į galvą, nieko nekalbėdamas, nieko neprašydamas, nieko nebandydamas pagrobti). Savo pareiškime policijai apie įvykį (b.l. 38) nukentėjusioji taip pat rašė tik apie jos atžvilgiu panaudotą smurtą. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų, jog kaltinamasis turėjo tikslą pasikėsinti pagrobti nukentėjusiosios turtą, nėra duomenų, kad jis tai būtų padaręs. Nukentėjusioji neįvardijo turto, kurį kaltinamasis tariamai pasikėsino pagrobti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinimas dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiosios turtą atmetamas, nesurinkus jokių tai patvirtinačių įrodymų. Kartu teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. dispoziciją: kaltinamasis viešoje vietoje prikibo prie nukentėjusiosios, jos atžvilgiu panaudojo smurtą, sukeldamas nukentėjusiajai skausmą. Veika Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 str. 4 d. nustatyta tvarka vietoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., nurodytos kaltinamajame akte, kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. - viešąją tvarką kaltinamasis pažeidė įžūliais veiksmais, panaudodamas smurtą nukentėjusiosios R. V. atžvilgiu.

Aplinkybę, kad kaltinamasis nuolat būna neblaivus, patvirtino jo motina R. K., nukentėjusiąja apklausta dėl kito įvykio. Iš alkotesterio parodymų (t.1.,b.l. 30) matyti, kad kaltinamąjį dėl kito įvykio pristačius į policijos komisartatą 2012-02-15, jam buvo nustatytas 3.76 promilių girtumas. Teismas daro išvadą, kad dėl nuolatinio girtuokliavimo ir stipraus apsvaigimo kaltinamasis gali neprisiminti 2012-07-30 įvykio ir jo aplinkybių.

Dėl nukentėjusiosios R. V. civilinio ieškinio.

Iš teismo medicinos specialisto akto Nr. G2127/12(02) matyti, kad „R. V. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota. Veido sumušimas nepatvirtintas objektyviais klinikiniais duomenimis ir vertinant sveikatos sutrikdymo mastą domėn neimamas“. Akto aprašomojoje dalyje nurodoma diagnozė: veido sumušimas (t.1., b.l.58).

Teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys dėl neturinės žalos, padarytos nukentėjusiajai, tenkintinas tik iš dalies: nors nukentėjusiajai nenustatyti jos kūno sužalojimo faktai, tačiau teismui nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamasis, suduodamas nukentėjusiajai smūgius į galvą, sukėlė jai skausmą. Kartu teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji nepagrindė 5000 litų neturtinės nusikaltimu jai padarytos žalos dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. teismas kaltinamojo nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą pinigais įvertina 500 litų (atsižvelgdamas į anksčiau aprašytus byloje surinktus duomenis). Civilinis nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės nusikaltimu jai padarytos žalos atmestinas anksčiau aprašytų duomenų pagrindu darant išvadą, kad nukentėjusioji jo niekaip nepagrindė.

Dėl bausmės.

Kaltinamasis naują nusikaltimą padarė po to, kai jam 2011-10-18 nuosprendžiu buvo paskirta 8 mėn. trukmės laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-24 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, kaltinamasis nuo 2012-10-08 atlieka 8 mėn. trukmės laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į aptartą aplinkybę, kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. padarymą, skirtina laisvės atėmimo bausmė, neskiriant švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių rūšių. Laisvės atėmimo bausmės trukmė parenkama, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes.

Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos Liteuvos Respublikos baudžiamjojo kodekso 284 str. 1 d., skiriama bausmė subendrintina su neatliktąja bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-18 nuosprendžiu (pradėtas vykdyti 2012-09-24 nutarties pagrindu) dalimi, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 3 d.

Subendrintosios bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - nuo 2013-04-05. Atsžvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė jam neskirtina.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką V. K. įskaitytinas laikotarpis, jo prabūtas sulaikius ir paskyrus kardomąją priemonę suėmimą šioje byloje, tai yra laikotarpis nuo 2012-02-15 iki 2012-05-15.

Dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.

2012-02-12, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, Kauno mieste, A. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis spaudė kaklą savo motinai R. K., tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymu;

2012-02-15, apie 13.20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, čiupo savo motinai R. K. už kaklo ir pradėjo smaugti, sakė, kad ją „padės į vietą“ tai yra, nužudys, o nukentėjusiajai išsilaisvinus ir užsidarius kambaryje, bandė įsibrauti pro užrakintas kambario duris, tuo suteikdamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., padarymu.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad savo motinos niekada nėra sumušęs, nėra grasinęs ją nužudyti. Tarp jo ir jo motinos nukentėjusiosios R. K. dažnai kyla konfliktai: jis prašo pinigų, motina neduoda. Jis yra ne kartą motinos atžvilgiu vartojęs necenzūrinius žodžius, tai darė ir 2012-02-12, ir 2012-02-15. Motina paskambino savo seseriai L. A., kuri gyvena netoliese nuo jų namų. L. A. iškvietė policiją. Tuo metu jis buvo užsidaręs savo kambaryje, pats prašė iškviesti policiją, grasino, jog nusižudys, tačiau motinai nužudymu negrasino.

Teismas toliau aptariamų duomenų pagrindu daro išvadą, jog teisiamajame posėdyje nenustatyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.). Kartu teismas išdėsto motyvus, dėl kurių ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, atmeta (Kodekso 305 str. 1 d. 2 p.).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. K. parodė, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu apkalbėjo savo sūnų V. K. parodydama, jog šis 2012-02-12 ją sumušė, o 2012-02-15 grasino nužudyti. Parodė, kad tai ji padarė, siekdama, kad jos sūnus, kaltinamasis V. K., būtų iš namų išvežtas į policijos komisariatą ir paliktas policijos komisariate. Ji turėjo tikslą nors kiek pailsėti nuo jo nuolat keliamo triukšmo, girtavimo, pinigų prašinėjimo. Pripažįsta, kad davė melagingus parodymus, tačiau kitokiu atveju policijos darbuotojams nebūtų buvę pagrindo sulaikyti jos sūnų V. K..

Teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius nukentėjusiosios R. K. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, ištyrė juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nustatyta tvarka ir pagrindu, liudytoju apklausė S. K., Kauno m. VPK Panemunės PK tyrėją.

Liudytojas S. K. parodė, kad apklausė nukentėjusiąją R. K. ikiteisminio bylos tyrimo metu. Protokole užfiksavo tik tai, ką parodė pati R. K..

Liudytojas T. D., policijos darbuotojas, parodė, kad 2012-02-15 dirbo kartu su patruliais A. R. ir A. B.. Apie 13.48 val. iš vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), sūnus muša motiną. Atvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad pagalbos kvietėsi R. K., ji nurodė, kad jos sūnus V. K., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, reikalavo iš jos pinigų. R. K. atsisakė jam duoti pinigų, tada V. K. pagrasino, kad ją sumuš, išplūdo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais žeminančiais jos garbę ir orumą. R. K. išsigandusi nubėgo į kambarį ir užsirakino, o V. K. supykęs, agresyviai nusiteikęs jėga brovėsi pas R. K. grasindamas, kad ją nužudys. R. K. nurodė, kad ji tikrai išsigando savo sūnaus ir suprato, kad sūnus V. K. savo grasinimus ją nužudyti tikrai galėjo įvykdyti, nes prieš kelias dienas taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio dėl pinigų ją smaugė, tada išdaužė ir durų stiklą. Prašė sūnų V. K. iš namų išvežti, nes jo bijo. V. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno miesto Panemunės policijos komisariatą. Kas iškvietė policijos darbuotojus į įvykio vietą, nežino.

Iš liudytojos D. A. parodymų, duotų bylos ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje ištirtų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. nustatyta tvarka matyti, kad 2012-02-15 apie pietus gavo SMS iš sesers R. K., kuri prašė tuoj pat ateiti į jos namus. Suprato, kad jos sūnus V. K. girtas ją vėl puola. Kai atėjo, tai V. K. jau buvo užsirakinęs savo kambaryje, o sesuo R. užsirakinusi savo kambaryje. Konflikto nematė (b.l. 27 ).

Aprašęs aptartus nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. negali būti grindžiama vien tik nukentėjusiosios R. K. parodymais, duotais bylos ikiteisminio tyrimo metu. Kitų įrodymų byloje nėra: Liudytojai T. D. ir D. A. 2012-02-12 ir 2012-02-15 įvykių patys nematė, apie juos žino tik iš nukentėjusiosios R. K. žodžių. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji apkalbėjo savo sūnų, davė melagingus parodymus, turėdama tikslą, kad kaltinamasis būtų sulaikytas, o ji tuo momentu pailsėtų nuo sūnaus elgesio: nuolatinio girtuokliavimo, triukšmavimo, pinigų prašinėjimo.

Kaltinamasis dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., išteisintinas, nenustačius, kad jis padarė šiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,

n u sprendžia:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64 str. 3 d. šią bausmę subendrinti su bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-18 nuosprendžiu, neatliktąja dalimi, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nustatyti, kad subendrintosios 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2013-04-05.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką V. K. įskaityti laikotarpį, prabūtą jį sulaikius ir paskyrus kardomąją priemonę suėmimą šioje byloje, tai yra laikotarpį nuo 2012-02-15 iki 2012-05-15.

Civilinį nukentėjusiosios R. V. ieškinį dėl neturtinės nusikaltimu jai padarytos žalos tenkinti iš dalies - priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. V. iš kaltinamojo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus) litų.

Civilinį nukentėjusiosios R. V. ieškinį dėl turtinės nusikaltimu jai padarytos žalos atmesti.

Dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., kaltinamąjį V. K. išteisinti, nenustačius, kad jis padarė šiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kardomosios priemonės V. K., nuosprendžio priėmimo metu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, neskirti.

Daiktinį įrodymą - sportinį batelį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.