Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., (duomenys neskelbtini), teistas užsienyje, taip pat Lietuvoje:

3) 2022 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

4) 2024 m. balandžio 25 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštu bausme;

5) 2024 m. liepos 12 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pilnai neatliko, nes pasišalino iš įkalinimo įstaigos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. atlikdamas (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. VO-22-15 patvirtintą ,,Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laikomų ir apgyvendintų bausmės atlikimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų, nuteistųjų dienotvarkę“, 2024 m. spalio 12 d. 11.03 val., būdamas laikinai išleistas į (duomenys neskelbtini), esančią parduotuvę apsipirkti ir turėdamas pareigą nustatytu laiku, tai yra iki 2024 m. spalio 12 d. 11.50 val. sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nesugrįžo.

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 242 straipsnyje.

Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. spali 12 d. laikinai išleistas iš įkalinimo įstaigos į parduotuvę į ją negrįžo. Negrįžimą buvo suplanavęs iš vakaro, žinojo kada eis į parduotuvę, parašė draugui, kad jo lauktų, o įvykio dieną atėjo prie parduotuvės ten buvo draugas, sėdo į jo mašiną ir išvažiavo. Visą tą laiką kol slapstėsi gyveno iš santaupų, nedirbo, nes negalėjo, slapstėsi pas draugą. Taip pasielgė, nes norėjo pasidaryti tyrimus, o būrio auklėtoja vilkino procesą, todėl galvojo laisvėje pasidarys tyrimus, bet negalėjo, nes tam reikalingas asmens dokumentas, kurio pasišalinęs iš įkalinimo įstaigos neturėjo. Ilgainiui suprato, kad ilgiau slapstytis negalės ir pats prisistatė į policiją. Gailisi dėl savo poelgio.

Kadangi kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, o po kaltinimo pagarsinimo sutiko duoti parodymus tuoj pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Proceso dalyviai teisiamojo posėdžio metu taip pat išreiškė sutikimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Be kaltinamojo V. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje numatyta tvarka.

Iš (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 12 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. spalio 12 d. 24-ojo būrio atviro tipo kalėjimo nuteistasis V. K. apie 11.03 val. pagal (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. VO-22-15 dienotvarkę buvo išleistas į (duomenys neskelbtini). Nuteistasis V. K. į (duomenys neskelbtini) atviro tipo bausmės atlikimo vietą turėjo sugrįžti iki 11.50 val. Apie 11.57 val. nesulaukus jokių žinių bandyta susisiekti su nuteistuoju keletą kartų, tačiau telefonas buvo išjungtas (t. 1, b. l. 10-11).

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nuteistojo įsipareigojimo nustatytu laiku sugrįžti į bausmės atlikimo vietą ir laikytis nuteistųjų elgesio laikinai išvykus iš bausmės atlikimo vietos taisyklių, nustatyta, kad jas pasirašė V. K. 2024 m. rugsėjo 9 d. (t 1, b. l. 14-15).

Iš 2024 m. birželi 25 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimo ,,Dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laikomų ir apgyvendintų bausmės atlikimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų nuteistųjų, dienotvarkių patvirtinimo“ Nr. VO-22-15, nustatyta, kad sprendimu patvirtina nuteistųjų dienotvarkė, kuria nustatyta, kad nuo 11 val. iki 11.50 val. 24 būrio nuteistiesiems nustatytas apsipirkimas Pravieniškių gyvenvietėje esančioje parduotuvėje (t. 1, b. l. 20-25).

Iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo praėjimų registro išrašų nustatyta, kad V. K. 2024 m. spalio 12 d., 11.03 val., išvyko į parduotuvę (t. 1, b. l. 16-19). ??

Nustatyta, kad 2024 m. spalio 18 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskelbta įtariamojo V. K. paieška (t. 2, b. l. 4-13).

Iš 2025 m. kovo 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2025 m. kovo 21 d. apie 17.05 val. į Kauno apskr. VPK, (duomenys neskelbtini), atėjo asmuo. Prisistatė, kad V. K. ir pasakė, kad yra pabėgęs iš Pravieniškių atviro kalėjimo. Patikrinus asmens duomenis, nustatyta, kad V. K. yra ieškomas, nes išėjo ir negrįžo į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Informuotas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo budėtojas. V. K. atvyko pasiimti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo darbuotojai (t. 2, b. l. 80).

Iš 2025 m. kovo 21 Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialisto tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2025 m. kovo 21 d. apie 17.00 val. sulaikytas V. K., negrįžęs iš parduotuvės nuo 2024 m. spalio 12 d. Minėtas nuteistasis (duomenys neskelbtini). Nedelsiant buvo organizuotas nuteistojo grąžinimas į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą (t. 2, b. l. 81-82), 2025 m. kovo 24 d. nutraukta paieška (t. 2, b. l. 104-107).

BK 242 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti asmeniui atlikus vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, tai yra turint leidimą trumpalaikei išvykai iš pataisos įstaigos, ir turint pareigą į ją laiku sugrįžti, šios pareigos neįvykdžius.

Nagrinėjamu atveju V. K. pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis turėdamas pagrįstą pagrindą išeiti iš įkalinimo įstaigos ir turėdamas neabejotiną pareigą į ją laiku sugrįžti, šios pareigos neįvykdė ir būdamas laikinai išleistas savavališkai pasišalino iš įkalinimo įstaigos. Byloje išnagrinėjus įrodymus ir sujungus juos į nuoseklią visumą, nustatyta, jog kaltinimas V. K. pasitvirtino pilna apimtimi. Pats kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. spalio 12 d. laikinai išleistas iš įkalinimo įstaigos į parduotuvę į ją negrįžo. Negrįžimą buvo suplanavęs iš vakaro, žinojo kada eis į parduotuvę, parašė draugui, kad jo lauktų, o įvykio dieną atėjo prie parduotuvės ten buvo draugas, sėdo į jo mašiną ir išvažiavo. Visą tą laiką kol slapstėsi gyveno iš santaupų, nedirbo, nes negalėjo, slapstėsi pas draugą. Taip pasielgė, nes norėjo pasidaryti tyrimus, o būrio auklėtoja vilkino procesą, todėl galvojo laisvėje pasidarys tyrimus, bet negalėjo, nes tam reikalingas asmens dokumentas, kurio pasišalinęs iš įkalinimo įstaigos neturėjo. Ilgainiui suprato, kad ilgiau slapstytis negalės ir pats prisistatė į policiją.

Tai, kad kaltinamasis turėjo galimybę be sargybos išeiti apsipirkti į parduotuvę, esančią už įkalinimo įstaigos teritorijos ribų, patvirtina ir nuteistųjų darbotvarkė, kuri buvo patvirtina 2024 m. birželio 25 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimu Nr. VO-22-15, kuria nustatyta, kad nuo 11 val. iki 11.50 val. 24 būrio nuteistiesiems nustatytas apsipirkimas (duomenys neskelbtini). Su galiojančia darbotvarke ir pareigomis, tarp kurių yra ir pareiga nustatytu laiku grįžti į įkalinimo įstaigą, esant iš jos trumpam išleistam, kaltinamasis buvo supažindintas pasirašytinai. Šios aplinkybės patvirtina, jog kaltinamajam buvo aiški tvarka ir sąlygos dėl negrįžimo į įkalinimo įstaigą, kai suteiktas trumpalaikis išvykimas į parduotuvę. Vis tik, byloje nustatyta, kad tokios tvarkos kaltinamasis nepaisė ir 2024 m. spalio 12 d. būdamas išleistas į parduotuvę iš jos negrįžo, o kaip pats nurodė išvyko su draugu ir slapstėsi. Negrįžimo faktą patvirtina byloje esantys tarnybiniai pranešimai ir duomenys apie asmens paiešką. Kaltinamasis tik praėjus ilgam laikui, pats atvyko į policijos įstaigą ir pranešė apie tai, kad slapstosi, po ko jo paieška buvo nutraukta.

Visi virš aptarti įrodymai patvirtina kaltinamojo V. K. kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o būtent, teismas pripažįsta, kad V. K. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. VO-22-15 patvirtintą ,,Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laikomų ir apgyvendintų bausmės atlikimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų, nuteistųjų dienotvarkę“, 2024 m. spalio 12 d. 11.03 val., būdamas laikinai išleistas į (duomenys neskelbtini), esančią parduotuvę apsipirkti ir turėdamas pareigą nustatytu laiku, tai yra iki 2024 m. spalio 12 d. 11.50 val. sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nesugrįžo. Dėl šių nusikalstamų veiksmų kaltinamasis pripažįstamas padaręs nusikaltimą numatytą BK 242 straipsnyje, šią veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, kad jo negrįžimas į įkalinimo įstaigą yra neteisėtas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tačiau vis viena taip elgėsi.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamo veiksmo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Analizuojamu atveju teismas įvertina, kad kaltinamasis praeityje teistas už nusikaltimų padarymą, o naują nusikaltimą įvykdė ne tik neišnykus teistumui, tačiau ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Tiek ankstesniu teismo sprendimu pripažintą nusikaltimą kaltinamasis įvykdė būdamas pilnametis, tiek ir šiuo nuosprendžiu pripažintą veiką padarė būdamas pilnametis, taigi akivaizdu, jog kaltinamojo nusikalstamas elgesys pasižymi neabejotinu pakartotinumu. Visų šių duomenų rezultate, teismas kaltinamąjį V. K. pripažįsta recidyvistu.

Kaltinamasis V. K. veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas, jog negrįžus į pataisos įstaigą, laikinai iš jos išleistam, jam gresia atsakomybė, tyčia negrįžo į pataisos įstaigą, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą kaltinamasis įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, administracine tvarka dviejų metų laikotarpyje baustas. Nei psichiatro nei psichologo įskaitoje neįrašytas, nekonsultuotas. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos charakterizuojamas patenkinamai (t. 1. b. l. 130-131). Kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas įkalinimo įstaigoje, dėl ankstesnio jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, bausmės atlikimas turėtų skatinti nuteistąjį elgtis atsakingai, socialiai, paisyti įstatymų ir moralės normų, tačiau kaip matyti, kaltinamojo nusikalstamo elgesio raiška nėra pakitusi, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įvykdė naują nusikaltimą. Kaltinamasis savo nusikalstamo elgesio raišką įvardija, kaip siekį gauti medicinines paslaugas laisvėje, tačiau negali įvardinti ar tokias paslaugas aktyviai siekė gauti įkalinimo įstaigoje ir ar jos jam iš tiesų buvo reikalingos. Juo labiau, kad pasišalindamas iš įkalinimo įstaigos kaltinamasis turėjo suvokti, jog jokių viešai teikiamų medicinos paslaugų be asmens dokumento jis gauti negalės, o tokio dokumento faktiškai negalėjo, nes laiku, kai buvo pasišalinęs iš įkalinimo įstaigos jis turėjo atlikinėti realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas akcentuoja ir tai, kad šiuo nuosprendžiu pripažintą nusikaltimą nuteistasis įvykdė ne spontaniškai, tačiau priešingai pilnai ir aiškiai sudėliojęs savo veiksmų planą – įvertinęs kada jam leidžiama eiti į parduotuvę, iš vakaro susitarė su draugų, kad pastarasis jo lauktų būtent prie parduotuvės, taip palengvinant jo pasišalinimą iš įkalinimo įstaigos, taip pat buvo apgalvojęs kaip pargyvens laisvėje, tai yra, kad jam nereiks dirbti, o gyvens iš santaupų, kurias laikė kitur, nei kad įkalinimo įstaigoje. Visos šios aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį atskleidžiant, jog jo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje buvo regresinis, kadangi jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę suplanavo ir įvykdė naują tyčinį nesunkų nusikaltimą. Teismas vertindamas kaltinamojo asmenybę bausmės individualizavimo kontekste įvertina ir tai, kad kaltinamasis negebėjo išlaikyti valstybės jam suteikto pasitikėjimo bausmę atliekant atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir turint laisvesnes sąlygas, nei kitokio tipo bausmės atlikimo vietoje. Ši aplinkybė taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi akivaizdu, jog nei iki veikos padarymo buvusios švelnesnės kalinimo sąlygos, nei darbo vieta, jam nebuvo paskata nesielgti nusikalstamai, darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis buvo absoliučiai abejingas kilsiančioms pasekmėms. Be to kaltinamasis slapstėsi itin ilgą laiką ir nusprendė pranešti policijai apie savo buvimo vietą, ne todėl, jog toks sprendimas būtų paremtas moralinėmis normomis, siekiu pašalinti neigiamas pasekmes, tačiau todėl, kad pats kaltinamais suprato, jog ilgiau slapstytis negali, nes tam nebėra palankių sąlygų. Tokiu būdu spręsti, kad švelnesne nei BK 242 sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bausme būtų pasiekti bausmės tikslai nėra pagrindo, kaltinamojo charakteristika yra laikytina neigiama, kaltinamojo nusikalstamas elgesys yra tendencinga susiformavusių neigiamų įstatymams nuostatų išraišką. Todėl kaltinamajam skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamajam V. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, visiškai sudedant, subendrinama su 2024 m. liepos 12 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, kuri kaltinamojo pasišalinimo iš įkalinimo įstaigos dieną – 2024 m. spalio 12 d. buvo 4 (keturi) mėnesiai ir 12 (dvylika) dienų.

Kauno apylinkės teismas Kauno rūmų 2025 m. kovo 23 d. nutartimi palikta galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nustatant 1 mėnesio suėmimo terminą, jį skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 21 d. (t. 2, b. l. 101-103), suėmimas buvo skirtas, nes kaltinamojo laisvės atėmimo pabaigos terminas, jam nustojus slapstytis, jau buvo pasibaigęs, suėmimo terminas buvo pratęstas 2025 m. balandžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse nutartimi, kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 21 d. Šiuo atveju teismas kardomąją priemonę – suėmimą palieka galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu ir BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas, nuo 2025 m. kovo 21 d. Vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl kitų klausimų

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai imperatyvi įstatymo nuostata. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis buvo suimtas, dėl ko jo teisė į gynybą buvo užtikrinama imperatyviai, duomenų apie nuteistojo turimą turtą byloje nėra, todėl valstybės garantuojama teisinė pagalba, šiuo atveju, kaltinamajam buvo suteikta imperatyviai laikantis BPK nuostatų, dėl ko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo V. K. nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę, visiškai sudedant subendrinti su 2024 m. liepos 12 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, ir skirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių ir 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 21 d.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.