- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-08
- Bylos Nr.
- e2S-2564-657/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- K. G.
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės ieškovės K. G., atstovaujamos advokatės Brigitos Pauliukevičienės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23982-199/2015, kuria netenkintas ieškovės K. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės K. G. ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė K. G. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką su atsakovu V. G., padalinti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.00/85/l 2/00176, kurios užvestos antstolio R. B. kontoroje.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas konstatavo, jog vykdymo veiksmų sustabdymą įstatymas numato kaip išimtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, be kita ko prima facie įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.00/85/l 2/00176, kurios užvestos antstolio R. B. kontoroje, tačiau patikslintas ieškinys yra priimtas dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, todėl skolos išieškojimas vykdomojoje byloje nesusijęs su nagrinėjama byla ir nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde ieškovė K. G., atstovaujama advokatės Brigitos Pauliukevičienės prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsisakė nepagrįstai, ieškovės prašymą atmetė vien formaliai, nevertindamas pateiktų įrodymų visumos. Nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į ieškovės prašymą išreikalauti vykdomąsias bylas. Antstolis ketina kreditorei Swedbank, AB įkeistą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti iš varžytynių. Minėtas turtas buvo įkeistas pagal asmenines sutuoktinio V. G. ir trečiojo asmens BUAB „Lanlita“ prievoles. Ieškovė įkeitimo sandoriuose nedalyvavo, savo sutikimo neišreiškė. Be to, antstolis siekia parduoti ir šiuose sklypuose naujai pastatytus du gyvenamuosius objektus, kurie nebuvo įkeitimo objektu bei kurių ½ dalis priklauso ieškovei. Tačiau šis turtas, padalinus santuokoje įgytą turtą, gali būti naudojamas padengti pačios K. G. skolas jos kreditoriams. Įvykus varžytynėm bei suteikus pirmenybės teisę vienam sutuoktinio kreditoriui, būtų pažeistos ne tik ieškovės, bet ir jos kreditorių teisėti interesai. Realizavus sutuoktiniui nepriklausanti turtą be pagrindo bus padengti ir trečiojo asmens BUAB „Lanlita“ įsiskolinimai kreditoriui, o ieškovė netektų turtinių teisių. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą bus neįmanoma įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai netenkino ieškovės K. G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisė į teisminę gynybą, reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas.
Viena laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose.
Byloje nustatyta, kad ieškovė pateikdama patikslintą ieškinį prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus iki bylos dėl santuokos nutraukimo išnagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pateikdama teismui ieškinį prašė nutraukti santuoką sudarytą tarp jos ir atsakovo V. G., padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose yra nebaigti statyti gyvenamieji namai su garažais, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
Nustatyta, kad antstolis R. B. vykdo vykdomąjį raštą, išduotą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1748-485/2009 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų V. G. ir UAB „Lanlita“. Iš pateikto į bylą antstolio 2015-08-18 rašto matyti, jog bus tęsiamas 3.613.798,13 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimas AB „Swedbank“ naudai pagal aukščiau nurodytą teismo sprendimą, priverstinai parduodant įkeistus bankui žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Sutiktina su apeliantės argumentais, kad priverstinai parduodamas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir iki šiol ji nėra pasibaigusi, turtas tarp sutuoktinių nepadalintas. Pažymėtina, kad ieškovė savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, iš kurių būtų galima matyti, kad vykdymo veiksmų sustabdymas, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, yra būtinas. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašo turtą nuspręsta parduoti iš varžytynių remiantis Kauno apylinkės teismo Hipotekos teisėjo 2012-10-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18152-285/2012. Šis pagrindas, nėra nuginčytas, kaip ir įkeitimo sutartys. Byloje nėra pareikšti jokie reikalavimai, susiję su nekilnojamojo turto įkeitimu. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 1 d.) nustatyta, jog apeliantės skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas. Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė šalių teisių, nes apeliantė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą (CPK 178 str.).
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 329 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.