Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. U., atstovaujamos advokato Dominyko Varno, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarties D. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas pareigūnas 2008 m. liepos 15 d. D. U. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2008 m. birželio mėnesio pabaigoje, Kauno marių vandens telkinio apsaugos zonos III miškų grupės privačiame miške, nuosavybės teise priklausančiame D. U. ir J. U., esančiame Rumšiškėse, Kaišiadorių rajone (kadastrinis Nr.4950/0005:503 Rumšiškių k.v.), savavališkai miškų ūkio paskirties žemėje įrengė 72 m² asfaltuotą aikštelę: naujai atvežtu gruntu užpylė dalį griovos, gruntą išlygino, ant jo viršaus užpylė susmulkinto asfalto sluoksnį ir jį išlygino, tokiais savo veiksmais pakeisdama natūralų kraštovaizdį, dirbtinai sukeldama žemės paviršių ir taip miškų ūkio paskirties žemę naudodama ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Tuo savo veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, 5 dalį ir 11 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 6.2, 6.3, 6.4 punktų reikalavimus. Be to, 2008 m. liepos mėn. pradžioje, 558 kvartalo 1 a, 2 a ir 2 e sklypuose, vykdydama kraštovaizdžio formavimo kirtimą, kirtimo metu pagamintą žalių eglių apvalią medieną sukrovė prie medyno, kurio sudėtyje spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų, pakraščio bei neapdorojo insekticidais arba nenužievino arba kitais būdais neapsaugojo nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų ir ligų sukėlėjų. Tuo savo veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus bei Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 35 ir 45 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 52² straipsnio 1 dalyje, 77¹ straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno reginio aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu D. U. buvo pripažinta kalta, padarius ATPK 52² straipsnio 1 dalyje, 77¹ straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, ir už šių pažeidimų padarymą, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, jai buvo skirta subendrinta 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) Lt bauda.

D. U. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Pareiškėja skunde, o jos atstovas ir advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad jokia bylos medžiaga nėra įrodyta, jog pareiškėja savo ir savo vyrui priklausančiame žemės sklype įrengė asfaltuotą aikštelę, nes ši aikštelė jau buvo įrengta 2003 - 2004 metais. Pažymėjo, kad iš byloje pateiktos toponuotraukos, kuri daryta 2008 m. liepos mėnesį, matyti, jog aikštelės danga liko ta pati, jos aukštis nepasikeitė, tik dėl skirtingų matininkų ir skirtingų autorių aukščiai gali atrodyti skirtingi, tačiau yra leistina aukščio paklaida. Tik dėl liūties padarytos žalos pareiškėja rūpinosi, kad būtų atstatytas tas pats žemės paviršius, todėl užpylė kelis kibirus ar karučius grunto, taip atstatydama išgriautą griovą, tačiau jos aukščio nepakeisdama, o šių veiksmų įstatymai nedraudžia. Dėl nukirstų medžių paaiškino, kad 2008 m. liepos 8 d. medžių kirtimo metu kelmai buvo nukenksminti chemine medžiaga. Medieną 2008 m. liepos 9 d. buvo pradėję žievinti, šakos buvo palaipsniui sudegintos. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, dar nebuvo praėjęs 10 dienų terminas, įstatymo skirtas išvežti iškirstus medžius, todėl atsakovas 2008 m. liepos 15 d. surašydamas protokolą dėl šio fakto, veikė neteisėtai.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, įgaliotas atstovas su skundu nesutiko ir siūlė jo netenkinti. Paaiškino, kad pareigūnai patikrinę miško valdą esančią Rumšiškėse, Kaišiadorių rajone, nustatė, kad miško valdoje yra pažeidimų, todėl juos įrašė į 2008 m. liepos 9 d. Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktą Nr. 7. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad sanitarinė miško būklė yra bloga, kadangi 2008 m. liepos 9 d. patikrinus eglės medieną, po žieve buvo rasta liemenų pavojingų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų). 2008 m. liepos 15 dieną papildomai apžiūrėjus, ar D. ir J. U. miško valdoje sukrauta žalia eglės mediena nužievinta ar kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų, po žieve vėl buvo rasta gyvų liemenų pavojingų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių). Taip pat buvo nustatyta, kad D. U. miško žemėje savavališkai įrengė 72 m² asfaltuotą aikštelę, naujai atvežtu gruntu užpylė dalį griovos, gruntą išlygino, ant jo viršaus užpylė susmulkinto asfalto sluoksnį ir jį išlygino. Įrengdama asfaltuotą aikštelę, ji pakeitė natūralų kraštovaizdį, dirbtinai sukėlė žemės paviršių ir taip miškų ūkio paskirties žemę naudojo ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 30 d. nutartimi D. U. skundo netenkino ir Institucijos 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą, kuriuo D. U. už pažeidimų, numatytų ATPK 52² straipsnio 1 dalyje, 77¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 750 Lt bauda, paliko nepakeistą.

Teismas, remdamasis byloje esančia medžiaga, konstatavo, kad 2008 m. liepos 9 d. įgaliotiems pareigūnams patikrinus miško valdą, esančią Rumšiškėse, Kaišiadorių rajone, buvo nustatyta, kad miško valdoje yra pažeidimų, kurie buvo įrašyti į 2008 m. liepos 9 d. Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktą Nr. 7 ir į bendrą visų institucijų, dalyvavusių miško valdos patikrinime, 2008 m. liepos 15 d. aktą Nr. l „Dėl R. V. ir A. V. 2008 m. liepos 1 d. skundo“ (b. l. 13 - 15). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad miško valdoje buvo vykdyti ribinių linijų kirtimai pagal 2008 m. vasario 14 d. leidimą kirsti mišką ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai pagal 2008 m. liepos 1 d. leidimą kirsti mišką serija A Nr. 0578480 (b. l. 40), tačiau juos vykdant nebuvo laikytasi miško sanitarinės apsaugos taisyklių, kadangi dalis žalios eglės medienos, pagamintos ribinių linijų kirtimo metu, ir žalia eglės mediena, pagaminta, kraštovaizdžio formavimo kirtimo metu, buvo sukrauta prie medyno, kurio sudėtyje spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų. Be to, 2008 m. liepos 9 d. atliekant skundo tyrimą ir patikrinus eglės medieną, po žieve buvo rasta gyvų liemenų pavojingų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų). Taigi teismas padarė išvadą, kad byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina, kad mediena nebuvo tinkamai apsaugota, tokiais veiksmais pažeidžiant Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 45 punkto reikalavimus. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog D. U. padaryta veika teisėtai ir pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ATPK 77¹ straipsnio l dalį. Be to, teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad D. U. ir J. U. priklausančioje miškų ūkio paskirties žemėje (šiuo atveju ir miško žemėje) buvo įrengta 72 m² asfaltuota aikštelė bei savavališkai užpilta gruntu dalis griovos, nesilaikant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio reikalavimų ir Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo reikalavimų, ir tokiais veiksmais pakeičiant natūralų kraštovaizdį, o miškų ūkio paskirties žemę naudojant ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, todėl jos padarytą veiką kvalifikavo pagal ATPK 52² straipsnio 1 dalį. Teismas pažymėjo, jog šio pažeidimo padarymą patvirtino liudytojai V. K., G. B., A. V., R. V., nurodydami, kad miško ūkio paskirties žemėje buvo patiesta nesutankinta susmulkinto asfalto danga, įrengta aikštelė, žemėmis užpilta dalis griovos, į griovį sumestos medžių šakos.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda buvo paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

III.

Apeliaciniu skundu D. U., atstovaujama advokato Dominyko Varno, prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį ir Institucijos 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo nutartyje konstatavo, jog D. U. ir J. U. priklausančioje miškų ūkio paskirties žemėje (šiuo atveju ir miško žemėje) buvo įrengta 72 m² asfaltuota aikštelė bei savavališkai užpilta gruntu dalis griovos, kadangi minėta aikštelė jų miško sklype buvo suformuota jau 2007 m. gruodžio 27 d., kai jie pirko šį sklypą. Teigia, jog šią aplinkybę patvirtina ir jų kaimynų Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dar 2007 m. lapkričio 9 d. pateiktas skundas. Teigia, kad teismas nepagrįstai savo nutartyje nepasisakė dėl dviejų pateiktų ginčo teritorijos toponuotraukų, darytų 2003 m. kovo 3 d. ir 2008 m. liepos mėnesį, bei nepasisakė dėl Savavališkų statybos aktų ir Privalomųjų nurodymų Nr. 2 ir Nr. 3 panaikinimo, nors teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad šių Aktų ir Nurodymų galiojimas yra sustabdytas. Atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėta - netirti įrodymai apie žvyro aikštelės ir vienodų aukščių buvimą (nepasikeitimą), neatsižvelgta į tai, kad yra nagrinėjama kita byla dėl asfaltuotos aikštelės įrengimo, miško žemės sąvoka neteisingai pritaikyta visam sklypui, remiantis vien tik valstybinės įstaigos „Registrų centro“ išrašu, mano, kad už pažeidimo, numatyto ATPK 52² straipsnio 1 dalyje, padarymą ji nubausta nepagrįstai.

Pažymi, kad Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 45 punkte yra nurodyta, jog žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 20 d. (pušies - nuo balandžio 1 d.) iki rugsėjo 1 d., jeigu oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 0°C, per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kurio sudėtyje spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų, pakraščio arba apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų ir ligų sukėlėjų (mediena laikoma neapsaugota, jei po žieve yra gyvų liemenų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių arba ligų požymių). Nurodo, kad jie medžius kirto 2008 m. liepos 6 – 9 dienomis, tačiau patikrinimas dėl nukirstų medžių įvyko ir Aktai Nr. 1 ir Nr. 7, kuriuose konstatuota, jog kirtimo metu pagamintą žalių eglių apvali mediena buvo sukrauta prie medyno, kurio sudėtyje spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų, pakraščio bei neapdorota insekticidais arba nenužievinta arba kitais būdais neapsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų ir ligų sukėlėjų, tuo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo surašyti 2008 m. liepos 9 d., kai įstatymo nustatytas dešimties dienų terminas, skaičiuojamas nuo medžių kirtimo dienos, dar nebuvo praėjęs.

Be to, pareiškėja pažymi, kad šios bylos teisena turėjo būti nutraukta, kadangi yra pasibaigęs ATPK 296 straipsnyje numatytas administracinės bylos nagrinėjimo terminas.

Institucija atsiliepimu į skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o D. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad D. U. iš esmės neigia savo kaltę dėl pažeidimų, numatytų ATPK 52² straipsnio 1 dalyje, 77¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo ir siekia, kad jos atžvilgiu priimtas Institucijos 2008 m. rugpjūčio 12 d nutarimas ir pirmosios instancijos teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartis būtų panaikinti ir administracinė byla nutraukta. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai jos kaltę dėl jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo patvirtinančių įrodymų.

ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš esmės analogiška įrodymų vertinimo taisyklė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (LVAT 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-9-1711/2006).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Kauno marių vandens telkinio apsaugos zonos III miškų grupės privačiame miške, nuosavybės teise priklausančiame D. U. ir J. U., esančiame Rumšiškėse, Kaišiadorių rajone (kadastrinis Nr.4950/0005:503 Rumšiškių k.v.), savavališkai miškų ūkio paskirties žemėje įrengė 72 m² asfaltuotą aikštelę: naujai atvežtu gruntu užpylė dalį griovos, gruntą išlygino, ant jo viršaus užpylė susmulkinto asfalto sluoksnį ir jį išlygino, taip pakeisdama natūralų kraštovaizdį, dirbtinai sukeldama žemės paviršių ir taip miškų ūkio paskirties žemę naudodama ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Minėtą faktą patvirtina 2008 m. liepos 9 d. Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktas Nr. 7 ir 2008 m. liepos 15 d. aktas Nr. l „Dėl R. V. ir A. V. 2008 m. liepos 1 d. skundo“ (b. l. 13 - 15), foto nuotraukos (b. l. 53 – 54), savavališkai įrengtos asfaltuotos aikštelės brėžinys (b. l. 16) bei liudytoja V. K., G. B., A. V., R. V., kurie savo parodymuose nurodė, kad akivaizdžiai buvo matyti, kad miško ūkio paskirties žemėje buvo patiesta nesutankinta susmulkinto asfalto danga, įrengta aikštelė, žemėmis užpilta dalis griovos, į griovį sumestos medžių šakos. Kadangi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 6.2. punkte nurodyta, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis galima tik reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu ir rekreaciniu naudojimu, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, todėl konstatuotina, jog pareiškėja savo veiksmais miško ūkio paskirties žemėje (pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą), įrengdama 72 m² asfaltuotą aikštelę, nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, padarė pažeidimą už kurį atsakomybė numatyta ATPK 52² straipsnio 1 dalyje.

Nors pareiškėja savo skunde nurodo, kad aplinkybę, jog minėta aikštelė jų miško sklype buvo suformuota jau 2007 m. gruodžio 27 d., kai jie pirko šį sklypą, patvirtina jų kaimynų Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dar 2007 m. lapkričio 9 d. pateiktas skundas, tačiau šis argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi minimas skundas buvo paduotas ne dėl pažeidimo padarymo vietos, t. y. miško ūkio paskirties žemės valdos, esančios Rumšiškėse, Kaišaidorių rajone, kadastrinis Nr. 4950/0005:503, o dėl kito žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0005:0270), jo naudojimo ne pagal paskirtį, neteisėtų laikinų statinių, nuolatinių statybų vykdymo, neteisėtos automobilių aikštelės įrengimo, kelio želdinių teritorijos panaikinimo, žalos gamtai padarymo, infrastruktūros pažeidimo ir nuotekų leidimo. Dėl byloje esančių toponuotraukų (b. l. 101 – 102) pasisakytina, jog jos patvirtina aplinkybę, kad Slėnio gatvėje buvo žvyro aikštelė, tačiau jos nepaneigia to fakto, kad pareiškėja savavališkai ją praplėtė ir išasfaltavo, taip miškų ūkio paskirties žemėje įrengdama 72 m² asfaltuotą aikštelę. Dėl administracinės bylos sustabdymo pažymėtina, kad atsižvelgus į savavališkų statybos aktų ir privalomųjų nurodymų paskirtį, t. y. tai, kad Savavališkos statybos aktai buvo surašyti konstatavus savavališkos statybos faktą, o Privalomieji nurodymai Nr. 2 ir Nr. 3 buvo duoti tam, kad privačios miško valdos savininkai pašalintų nustatytus aplinkos apsaugos pažeidimus, taip sumažindami neigiamą poveikį aplinkai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šių dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo išsprendimas neturės prejudicinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui, todėl pagrįstai bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakė stabdyti bylos nagrinėjimą.

Nors pareiškėja pateikė teismui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą raštą Nr. (12 – 3) – D8 – 424 Dėl leidimo griovai privačiame miške sutvarkyti, kuriame nurodyta, kad privačiame miške nedraudžiama iš dalies užpilti paviršinio vandens ardomą griovą gruntu ir dirvožemiu suformuojant nuolydį vandeniui nutekėti ir apsodinti šią teritoriją miško medžiais ir krūmais, jei šie veiksmą pagerina miško atliekamas vandens telkinio apsaugos funkcijas, nesudarko kraštovaizdžio ir reljefo, o taip pat nepakeičia teritorijos hidrologinio režimo, tačiau šis raštas nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryto pažeidimo, nes jis savo veiksmais peržengė miškų ūkio veiklą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytą leistiną elgesį savo veiksmais pakeisdamas natūralų kraštovaizdį, dirbtinai sukeldamas žemės paviršių ir taip miškų ūkio paskirties žemę panaudodamas ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Pažymėtina, kad byloje esantys 2008 m. liepos 9 d. Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktas Nr. 7 ir 2008 m. liepos 15 d. aktas Nr. l „Dėl R. V. ir A. V. 2008 m. liepos 1 d. skundo" (b. l. 13 - 15), foto nuotraukos (b. l. 55 – 56) bei liudytojų V. K., G. B., A. V., R. V. parodymai patvirtina ir tą faktą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2008 m. liepos mėn. pradžioje, 558 kvartalo 1 a, 2 a ir 2 e sklypuose, vykdydamas kraštovaizdžio formavimo kirtimą, kirtimo metu pagamintą žalių eglių apvalią medieną sukrovė prie medyno, kurio sudėtyje spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų, pakraščio bei neapdorojo insekticidais arba nenužievino arba kitais būdais neapsaugojo nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų ir ligų sukėlėjų, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio nuostatas, kuriomis miško savininkai yra įpareigoti saugoti, tausoti mišką nuo kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, racionaliai ūkininkauti miško žemėje, palaikyti dirvožemio našumą saugoti biologinę įvairovę, laikytis kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr.D 1-204 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 45 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 20 d. (pušies - nuo balandžio 1 d.) iki rugsėjo 1 d., jeigu oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 0° C, per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kurio sudėtyje spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų, pakraščio arba apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų ir ligų sukėlėjų (mediena laikoma neapsaugota, jei po žieve yra gyvų liemenų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių arba ligų požymių).

Nors pareiškėja įrodinėja, kad medžius kirto 2008 m. liepos 6 – 9 dienomis, tačiau iš byloje esančio leidimo kirsti mišką serija A Nr. 0578480, kuris pradėjo galioti nuo 2008 m. liepos 1 d. (b. l. 40) bei byloje esančio A. V. pateikto papildomo paaiškinimo, kuriame užfiksuota, kad 2008 m. liepos 1 d. U. valdoje buvo kirstos eglės, matyti, kad medžių kirtimo darbai buvo vykdomi 2008 m. liepos 1 d., todėl per teisės aktų nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimų, susijusių su miško sanitarine apsauga, D. U. teisėtai ir pagrįstai, remiantis 2008 m. liepos 9 d. Privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktu Nr. 7 ir 2008 m. liepos 15 d. aktu Nr. l „Dėl R. V. ir A. V. 2008 m. liepos 1 d. skundo" (b. l. 13 - 15), bei V. G. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad 2008 m. liepos 15 d. papildomai patikrinus nukirstų medžių apdorojimą pagal Miško sanitarinės apsaugos taisykles, buvo nustatyta, jog jokie iškirstų medžių išvežimo ar apdorojimo darbai nebuvo vykdomi, liudytojo A. V. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad nupjauti medžiai buvo pradėti nužievinti tik 2008 m. liepos 19 d., buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl jai inkriminuoto pažeidimo, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 77¹ straipsnio 1 dalyje.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.

Be to, pabrėžtina, kad pareiškėja savo skunde nepagrįstai nurodo, jog nagrinėjamos administracinės bylos teisena turėjo būti nutraukta, kadangi yra pasibaigęs ATPK 296 straipsnyje numatytas administracinės bylos nagrinėjimo terminas. Pažymėtina, kad ATPK 250 straipsnio, kuriame nurodyta, kada administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukyta, 7 punkte yra reglamentuota, kad administracinės bylos teisena turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai. Taigi, ATPK 35 straipsnis reglamentuoja administracinės nuobaudos skyrimo terminus, kurie nagrinėjamojoje byloje nebuvo pažeisti, todėl teismas neturi pagrindo nutraukti bylą, suėjus įstatymo numatytiems terminas. Pažymėtina, kad ATPK 296 straipsnyje nustatyto skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje išnagrinėjimo termino pažeidimas yra vertinamas kaip procesinis pažeidimas, tačiau jis negali sąlygoti administracinės bylos teisenos nutraukimo.

Atsižvelgus į tai, Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartis yra paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. U., atstovaujamos advokato Dominyko Varno, apeliacinio skundo netenkinti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno reginio aplinkos apsaugos departamento 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.