Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-278-719-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-18
Bylos Nr.
1A-278-719-2014
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00460-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Ridikas (pirm.), Evaldas Vanagas, Valdas Petras Meidus
Nuteistasis
V. V.
Kategorijos

Pranešėjas Artūras Ridikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-278-719/2014

Teisėja Irena Pocevičienė Proceso Nr. 1-71-1-00460-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant: prokurorei Kristinai Ulienei,gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu ir Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir V. V. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nubausti E. S. ir K. S., tačiau apeliaciniai skundai dėl to nepaduoti.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nubaustas už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 30 d., apie 23 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. S. ir K. S., įsibrovė į nukentėjusiosios A. V. namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, pagrobė bendros 111 litų vertės A. V. turtą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti jam skirtą bausmę. Jis cituoja skundžiamą nuosprendį, teigia supratęs, jog pasielgė netinkamai ir smerkia tokį savo elgesį. Apeliantas prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, savo parodymų nekeitė ir netrukdė nei bylos tyrimui, nei jos nagrinėjimui teisme. Taip pat jis yra jauno amžiaus, jis neturėjo tinkamų gyvenimo ir auklėjimo sąlygų – jo šeima yra socialinės rizikos grupėje. Apeliantas tikina, kad jis dar gali pasitaisyti ir pažada daugiau taip nesielgti. Atsižvelgdamas į tai V. V. mano, jog apylinkės teismas skyrė jam per griežtą bausmę.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo V. V. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė už ją bausmę. Apeliantas skundu ginčija tik jam paskirtą bausmę, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas.

Skirdamas V. V. bausmę šioje baudžiamojoje byloje apylinkės teismas atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas tyčinis, sunkus ir baigtas nusikaltimas), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to gailisi) ir vieną ją sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje), tinkamai įvertino V. V. asmenybę (jis yra jauno amžiaus, nepilnametis; skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas 5 kartą; administracine tvarka nebaustas; nusikaltimo padarymo metu mokėsi; mokymosi įstaigoje charakterizuojamas patenkinamai; priklausomybės ir psichikos ligų įskaitose neįrašytas; po nusikaltimo padarymo jo šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo). Čia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog V. V. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie jo jauną amžių ir gyvenimo bei auklėjimo sąlygas iš tiesų yra labai svarbios sprendžiant jo atsakomybės individualizavimo klausimą. Tačiau nemažiau svarbu yra tai, jog po šioje byloje ištirto nusikaltimo padarymo V. V. padarė ir pasikėsino padaryti dar 5 nusikaltimus, už kuriuos jis buvo nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. ir 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiais bei Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. ir 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiais. Visais šiais nuosprendžiais V. V. buvo nubaustas už tokius pačius savanaudiškus nusikaltimus – svetimo turto pagrobimus. Būtina pažymėti, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu ir Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu V. V. buvo pripažintas kaltu padaręs (pasikėsinęs padaryti) analogiškus nusikaltimus – svetimo turto pagrobimus tamsiu paros metu iš tuo metu savo gyvenamosiose patalpose buvusių nukentėjusiųjų. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad V. V. yra linkusi nusikalsti ir pakankamai pavojinga kitiems visuomenės nariams asmenybė, todėl apylinkės teismas už naujai padarytą nusikaltimą visiškai pagrįstai paskyrė V. V. BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kuris, net ir įvertinus tai, jog yra po vieną V. V. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, savo trukme yra gerokai mažesnis už BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Subendrindamas šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatydamas galutinės subendrintos bausmės trukmę apylinkės teismas BK reikalavimų nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat ir tai, kad šiuo metu V. V. realiai atlieka ankstesniais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes, mano, jog nei švelnesnėmis bausmėmis, nei atidėjus nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebus pasiekti bausmių tikslai – tik realus apylinkės teismo paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas padės sulaikyti V. V. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus. Taigi, apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas reikšmingas faktines bylos aplinkybės, jas teisingai įvertino ir tinkamai pritaikė bausmės paskyrimo, subendrinimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas, todėl tiek pirmosios instancijos teismo už naują nusikaltimą V. V. paskirta bausmė, tiek ir skundžiamu nuosprendžiu nustatyta galutinė subendrinta reali bausmė, kolegijos manymu, yra teisingos, jos atitinka nuteistojo asmenybę bei nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos.

Pažymėtina, kad teismas gali atsižvelgti ir vertinti tik objektyviai egzistuojančias aplinkybes, o procesinis sprendimas negali būti paremtas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl atsižvelgti į apelianto pažadus daugiau nebenusikalsti šiuo metu jokio pagrindo nėra.

Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (savo elgesio smerkimas, netrukdymas bylos tyrimui ir nagrinėjimui teisme, noras pasitaisyti ir kt.) nesuteikia pagrindo konstatuoti apie neabejotinai mažesnį nuteistojo asmenybės ir padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei. Šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės esminės įtakos tinkamam bausmės individualizavimui neturi, todėl besąlygiškai remtis jomis ir sušvelninti apeliantui paskirtą bausmę ar atidėti jos vykdymą nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai išsprendė V. V. baudžiamosios atsakomybės individualizavimo – bausmės už naują nusikaltimą paskyrimo ir jos subendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme – klausimus. Apeliaciniame skunde nėra jokių esminių argumentų, kurių neįvertino apylinkės teismas ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo apeliacinės instancijos teisme, o apeliaciniame skunde nurodyti duomenys apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti nuosprendį taip, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Artūras RidikasTeisėjai Valdas Petras MeidusEvaldas Vanagas