Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-23 · Administracinė byla Nr. eI-6139-764/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-02-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-23
Bylos Nr.
eI-6139-764/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00084-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
UAB ,,Euro kapitalo fondas“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Laura Augustinavičienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-6139-764/2015Proceso Nr. 3-61-3-00084-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.9.3.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatams Laurai Augustinavičienei ir Andriui Paulauskui, atsakovės atstovui Arūnui Abromavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Euro kapitalo fondas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB ,,Euro kapitalo fondas“ (toliau – Bendrovė) padavė teismui skundą, prašydama panaikini Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) 2014-06-20 sprendimą Nr. FR0682-373, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2014-09-25 sprendimą Nr. 69-118 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – Komisija) 2014-12-15 sprendimą Nr. S-242(7-209/2014).

Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad ginčijami sprendimai, kuriais jai įregistruota mokestinė prievolė, yra nepagrįsti, todėl naikintini. Mokesčių administratorius nepagrįstai paneigė pareiškėjos teisę į pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atskaitą, nes nenustatė, kad UAB „ARCH PRO“ tolesnėje prekių / paslaugų tiekimo grandinėje nesumokėjo PVM. Tai yra esminė aplinkybė teisei į PVM atskaitą paneigti. Neįrodžius PVM nepriemokos fakto, negali būti teigiama, kad UAB „ARCH PRO“ sukčiavo, o pareiškėja apie tai žinojo ar galėjo žinoti. Be to, mokesčių administratorius rėmėsi išimtinai sąžiningumo institutu, nors jis galėjo būti taikomas tik įrodžius UAB „ARCH PRO“ sukčiavimo faktą, o tai nebuvo padaryta. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „ARCH PRO“ nesumokėjo PVM, nes ji bankrutavo, neturėdama mokestinių nepriemokų biudžetui. Mokesčių administratorius turėjo įrodyti, kad UAB „ARCH PRO“ turėjo tikslą pasisavinti PVM, t. y. siekė mokestinės naudos. Labai svarbi aplinkybė, kad teismas nepripažino UAB „ARCH PRO“ bankroto tyčiniu, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisė į PVM atskaitą, kai kontrahentas PVM nesumokėjo dėl nemokumo, negali būti paneigta. Nei mokesčių administratorius, nei Komisija nevertino, ar UAB „ARCH PRO“ PVM nesumokėjo dėl sukčiavimo ar dėl nemokumo. Sukčiavimas yra sąmoningas siekimas išvengti PVM į biudžetą mokėjimo. Šiuo atveju PVM į biudžetą galėjo būti nesumokėtas dėl sunkios įmonės finansinės padėties. Priešingas išvadas, mokesčių administratorius turėjo pagrįsti objektyviais įrodymais. Visi tarp Bendrovės ir UAB „ARCH PRO“ įvykę sandoriai buvo realūs ir įvykdyti, iki 2014-04-11 UAB „ARCH PRO“ teikė visas PVM deklaracijas ir buvo sąžininga mokesčių mokėtoja. Mokesčių administratorius nepagrįstai konstatavo, kad dėl iš anksto atliktų mokėjimų pagal su pareiškėja sudarytą rangos sutartį, UAB „ARCH PRO“ prarado galimybę sumokėti į biudžetą PVM, t. y. Bendrovė prisidėjo prie to, kad UAB „ARCH PRO“ nesumokėjo PVM. Dalį mokėjimų atlikdama tiesiai subrangovams, kurie ir atliko apmokamus darbus, pareiškėja veikė teisėtai, atsižvelgdama į sudarytas trišales sutartis ir šalių interesus bei siekdama užtikrinti sklandžią statybų eigą. Be to, didžioji pinigų dalis pagal išrašytas sąskaitas faktūras buvo pervesta UAB „ARCH PRO“. Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad pareiškėja sumokėjo už faktiškai atliktus darbus, todėl pagrįstai į PVM atskaitą įtraukė sumokėtą 22 160,85 eurų (76 517 Lt) PVM. Pareiškėjos nesąžiningumas konstatuotas atsižvelgus į tai, kad Bendrovės vadovas R. S. yra UAB „ARCH PRO“ vadovo ir vienintelio akcininko P. Č. pusbrolis, bei tuo, kad Bendrovė skolino UAB „ARCH PRO“ direktoriui pinigines lėšas. Šios aplinkybės, mokesčių administratoriaus nuomone, patvirtinta ūkio subjektų ryšius ir tarpusavio pasitikėjimą. Komisija papildomai nurodė, kad įmonės yra susijusios ir šias išvadas pagrindė tuo, kad abu nurodyti asmenys anksčiau buvo UAB ,,FAICO“ vadovai. Pareiškėjos nuomone, anksčiau nurodytos aplinkybės apie sudarytų sandorių realumą, UAB „ARCH PRO“ veiklos teisėtumą, kilusius finansinius sunkumus, paneigia išvadas, kad Bendrovė buvo nesąžininga. Kaip minėta, mokesčių administratorius nepagrindė, kad Bendrovė prisidėjo prie PVM nesumokėjimo. Pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad UAB „ARCH PRO“ bankrutuos ir nesumokės PVM. Artimi giminystės ryšiai taip pat negali įrodyti, kad Bendrovė buvo nesąžininga.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjos teisė į PVM atskaitą buvo paneigta nustačius, kad ji žinojo / turėjo žinoti, kad jis įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje. Pagal teismų praktiką, tokiu atveju turi būti įrodyta, kad prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas sukčiavo PVM, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoris, iš kurio kylančią teisę į atskaitą siekiama paneigti, yra susijęs su sukčiavimu PVM ir kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, įsigydamas prekes ir paslaugas, žinojo/turėjo žinoti apie tai. Atliekant mokestinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad UAB „ARCH PRO“ nedeklaravo ir nesumokėjo Bendrovei išrašytose 2012-09-28 ir 2012-10-12 PVM sąskaitose faktūrose apskaičiuoto 22 160,85 Eur (76 517 Lt) pardavimo PVM. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-03-28 operatyvaus patikrinimo pažyma patvirtina, kad nurodyto dydžio mokestinė nepriemoka į biudžetą iki UAB ,,ARCH PRO“ likvidavimo į biudžetą sumokėta nebuvo. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad Bendrovė ir UAB „ARCH PRO“ ilgą laiką vykdė bendrą ūkinę veiklą, Bendrovės akcininkas bei vadovas R. S. ir buvęs UAB „ARCH PRO“ akcininkas bei vadovas P. Č. yra pusbroliai, Bendrovė suteikė paskolų UAB ,,AECH PRO“ ir jos vadovui, apmokėjo UAB ,,ARCH PRO“ skolas, patvirtina, kad pareiškėjos santykiai su UAB ,,ARCH PRO“ ir buvusiu jos vadovu ir akcininku buvo pagrįsti abipusiu pasitikėjimu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Bendrovė, kaip susijusi įmonė, turėjo realią galimybę žinoti, jog kontrahentas nesumokės pardavimo PVM. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, glaudūs dviejų įmonių ryšiai turi lemiamą reikšmę nustatant mokesčių mokėtojo nesąžiningumą PVM mokėjimo srityje.

Atsiliepime pažymima, kad Bendrovės teiginiai dėl UAB „ARCH PRO“ nemokumą lemiančių veiksnių (bankroto byla nepripažinta tyčinė, nenustatyta kitų faktinių aplinkybių, UAB „ARCH PRO“ vykdė savarankiškas ekonomines veiklas, jose nedirbo tie patys darbuotojai, buhalterinę apskaitą tvarkė skirtingos apskaitos įmonės, Bendrovėje ir UAB „ARCH PRO“ nebuvo tų pačių valdymo organų) nepaneigia išvadų, kad įmonės buvo tarpusavyje susijusios. Atsakydama į pareiškėjos argumentus, kad UAB ,,ARCH PRO“ bankrutavo neturėdama mokestinės nepriemokos biudžetui, atsakovė pabrėžė, kad negalėjo pareikšti kreditorinio reikalavimo, nes UAB ,,ARCH PRO“ nebuvo pateikusi PVM deklaracijų už 2012 m. rugsėjo–spalio mėnesius. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad mokesčių administratorius turėjo įvertinti, ar UAB ,,ARCH PRO“ 2012 metų rugsėjo–spalio mėnesiais nedeklaravo pirkimo PVM, t. y. ji turėjo PVM permoką. Tokio pobūdžio bylose ginčo dalykas neapima kitų mokesčių mokėtojų (kontrahentų) turimų mokestinių nepriemokų.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas byloje yra keliamas dėl mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų, kuriais paneigta pareiškėjos teisė į pirkimo PVM atskaitą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjos mokestinį patikrinimą dėl 2012 metų rugsėjo–spalio mėnesiais sumokėto PVM teisingumo ir surašė 2014-04-28 patikrinimo aktą Nr. FR0680-337, kuriame konstatavo, kad įtraukdama UAB ,,ARCH PRO“ 2012-09-28 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AP 12/09284 ir 2012-10-12 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AP12/10121 išskirtą 22 160,85 Eur (76 517 Lt) pirkimo PVM į PVM atskaitą, pareiškėja buvo nesąžininga, nes žinojo / turėjo žinoti, kad UAB ,,ARCH PRO“ į biudžetą nurodytos PVM sumos nesumokės (Komisijos bylos l. 45–47).

Pareiškėja Klaipėdos AVMI pateikė savo pastabas ir atsikirtimus (Komisijos bylos l. 42–44).

Įvertinusi patikrinimo metu surinktą informaciją ir Bendrovės pastabas, Klaipėdos AVMI 2014-06-20 sprendimu Nr. FR0682-373 patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė Bendrovei į biudžetą sumokėti 22 160,85 Eur (76 517 Lt) PVM, 3 492,72 Eur (12 059,68 Lt) PVM delspinigius ir 2 216, 17 Eur (7 652 Lt) PVM baudą (Komisijos bylos l. 37–41).

Nesutikdama su tokiu teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimu, pareiškėja padavė skundą centriniam mokesčių administratoriui, prašydama jį panaikinti (Komisijos bylos l. 18–22).

Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, Inspekcija 2014-09-25 sprendimu Nr. 69-118 skundo netenkino ir patvirtino Klaipėdos AVMI 2014-06-20 sprendimą Nr. FR0682-373 (Komisijos bylos l. 14–16).

Pareiškėja padavė skundą Komisijai (Komisijos bylos l. 1–6), tačiau pastaroji 2014-12-15 sprendimu Nr. S-242(7-209/2014) jį atmetė kaip nepagrįstą ir patvirtino Inspekcijos 2014-09-25 sprendimą Nr. 69-118 (Komisijos bylos l. 161–172).

Su nurodytais mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimais pareiškėja nesutinka ir prašo teismą juos panaikinti. Esminiai skundo argumentai, kuriais grindžiamas sprendimų neteisėtumas ir nepagrįstumas, yra tai, kad mokesčių administratorius nesurinko objektyvių įrodymų, leidžiančių paneigti pareiškėjos teisę į PVM atskaitą, t. y. neįrodė, kad Bendrovės kontrahentas UAB ,,ARCH PRO“ nesumokėjo pardavimo PVM į biudžetą ir sukčiavo PVM, o Bendrovė žinojo ar turėjo žinoti, kad dalyvauja su sukčiavimu PVM susijusiame sandoryje.

Teisė į PVM atskaitą reglamentuojama Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 58 str., kurio 1 d. 1 p. nustatyta, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai kaip PVM apmokestinamas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisė į PVM atskaitą yra bendrosios PVM sistemos, kuri reglamentuojama Europos Sąjungos teisės, inter alia, Direktyvos 2006/112/EB nuostatomis, dalis, todėl bylose dėl teisės į PVM atskaitą ribojimo yra aktuali Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) praktika, susijusi su teise į PVM atskaitą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-02-05 nutartyje (a. b. Nr. A602-705/2013) pateikė teismo praktikoje, inter alia, 2004-10-27 nutartyje (a. b. Nr. A1-355/2004) suformuluotų taisyklių plėtojimą bei ETT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vartojamų sąvokų suvienodinimą ir nurodė, kad nacionalinės institucijos ir teismai turi teisę apmokestinamajam asmeniui atsisakyti suteikti teisę į PVM atskaitą, jei atsižvelgiant į objektyvius įrodymus nustatoma: 1) kad sandoriai, kuriais grindžiama ši teisė, sudaryti piktnaudžiaujant (2006-02-21 sprendimas byloje Halifax ir kt., 86 p.), arba; 2) paties apmokestinamojo asmens sukčiavimas mokesčių srityje, arba, 3) kad apmokestinamasis asmuo (pirkėjas) žinojo arba turėjo žinoti, jog, įsigydamas prekes, jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su tiekėjo ar kito ūkio subjekto, dalyvaujančio šių tiekimų ar paslaugų grandinės pirkimo ar pardavimo sandoryje, atliktu sukčiavimu PVM srityje, net jeigu nagrinėjamas sandoris atitinka objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamos apmokestinamojo asmens, veikiančio kaip tokio, atliekamo prekių tiekimo ir ekonominės veiklos sąvokos (2012-12-06 sprendimas byloje Bonik, 38–40 p.; 2006-07-06 sprendimas sujungtose bylose Axel Kittel prieš Belgijos valstybę ir Belgijos valstybė prieš Recolta Recycling SPRL, Nr. C-439/04 ir C-440/04, 56–59 p.; 2012-06-21 sprendimas sujungtose bylose Mahagében ir David, Nr. C-80/11 ir C-142/1145, 46 p.). Piktnaudžiavimas, sukčiavimas ir dalyvavimas sukčiavime PVM srityje yra vienas nuo kito turinio prasme besiskiriantys atvejai, savarankiškai pagrindžiantys teisės į PVM atskaitą ribojimą. Asmens piktnaudžiavimas, sukčiavimas arba dalyvavimas tokiame sukčiavime gali būti konstatuotas tik objektyviai įvertinus realų nagrinėjamų sandorių pobūdį, jų prasmę, turinį ir paskirtį, sudarymo priežastis ir ekonominį kontekstą, teisinius, ekonominius, asmeninius sandoriuose dalyvaujančių subjektų ryšius.

Nagrinėjamoje byloje Bendrovės teisė į PVM atskaitą yra ribojama įrodinėjant jos nesąžiningumą, t. y. žinojimą ar turėjimą žinoti, kad įsigydama ginčo paslaugas iš UAB ,,ARCH PRO“, ji dalyvavo sandoryje, susijusiame su PVM sukčiavimu.

Kaip nurodytoje administracinėje byloje išaiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, teisė į PVM atskaitą gali būti ribojama dėl apmokestinamojo asmens sąžiningumo tuomet, kai sandorių tiekimo grandinėje susiduriama su apgaule atliktais teisei priešingais veiksmais, pavyzdžiui, su klaidingų deklaracijų pateikimu, neteisingų sąskaitų faktūrų išrašymu ar realių sandorių atlikimu turint tikslą nesumokėti iš PVM apmokestinamo sandorio gauto PVM. ETT praktikoje (sujungtose bylose Optigen Ltd, Fulcrum Electronics Ltd ir Bond House Systems Ltd (Nr. C-354/03, C-35503 ir C-484/03, 52–54 p.), pripažįstama, kad mokesčio mokėtojo teisė į atskaitą negali priklausyti nuo to, kokiu būdu tiekimų grandinėje veikia kiti subjektai, nes tai prieštarautų Šeštosios direktyvos tikslams. Jeigu mokesčių mokėtojas nežino apie kitų mokesčių mokėtojų vykdomą sukčiavimą PVM, jam negali atsirasti neigiamos pasekmės. Pats faktas, ar mokėtinas mokestis buvo sumokėtas į valstybės biudžetą, neturi įtakos teisės į atskaitą įgyvendinimui. Netiesiogiai dėl sąžiningumo koncepcijos ETT pasisakė sujungtose bylose Axel Kittel ir Recolta Recycling (Nr. C-439/04 ir C-440/04), kuriose konstatavo, kad mokesčių mokėtojui, kuris nežino, jog dalyvauja mokesčių sukčiavime, ir kuris elgdamasis rūpestingai negali to žinoti, negali būti ribojama teisė į atskaitą tik todėl, kad paaiškėjo tiekėjo nesąžiningumas. Apmokestinamasis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad įsigydamas prekių jis dalyvavo su sukčiavimu PVM srityje susijusiame sandoryje, siekiant taikyti Direktyvą 2006/112/EB, turi būti laikomas sukčiaujant dalyvaujančiu asmeniu, neatsižvelgiant į tai, ar perparduodamas šias prekes arba panaudodamas paslaugas savo apmokestinamiesiems pardavimo sandoriams jis gauna naudos (2012-12-06 sprendimas byloje Bonik, Nr. C-285/11).

Atsižvelgdama į tai, kad plačiau sukčiavimo sąvokos ETT neapibrėžia, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl galimų sukčiavimo atvejų įvairovės jis gali būti konstatuotas tik kiekvienu konkrečiu atveju, ištyrus ir įvertinus visas nustatytas aplinkybes bei turimus įrodymus. Vien pardavimo PVM nesumokėjimo į biudžetą faktas per se negali būti pagrindu apriboti pirkėjo teisę į PVM atskaitą. Norint paneigti teisę į atskaitą, argumentuojant tuo, kad asmuo, siekiantis pasinaudoti tokia teise, žinojo/turėjo žinoti, jog jis įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, privalu įrodyti, kad prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas sukčiavo PVM, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoris, iš kurio kylančią teisę į atskaitą siekiama paneigti, yra susijęs su sukčiavimu PVM ir kad asmuo, siekiantis pasinaudoti PVM atskaitos teise, įsigydamas prekes ir paslaugas, žinojo/turėjo žinoti apie tai. Žinodamas arba turėdamas žinoti, kad įsigydamas prekes ir paslaugas dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje, pirkėjas elgiasi nesąžiningai ir tampa sukčiaujančio pardavėjo bendrininku, o tai nesuderinama tiek su Lietuvos, tiek su Europos Sąjungos teise, todėl tokio asmens teisė į atskaitą gali būti paneigta. Vadinasi, nesąžiningumas teisės į PVM atskaitą ribojimo kontekste turi būti suvokiamas kaip pirkėjo žinojimas/turėjimas žinoti, kad jis dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje.

Pareiškėja teigia, kad mokesčių administratorius neįvykdė jam Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. nustatytos pareigos ir neįrodė, kad pareiškėjos kontrahentas UAB ,,ARCH PRO“ sukčiavo PVM, nes neįrodė, kad nesumokėjo PVM, taip pat neįrodė, ar PVM nesumokėjo dėl nemokumo, ar dėl sukčiavimo.

Įvertinęs pareiškėjos argumentus, teismas konstatuoja, kad jie nepagrįsti ir prieštaringi. Pareiškėja teigia, kad mokesčių administratorius neįrodė, kad UAB ,,ARCH PRO“ nesumokėjo į biudžetą PVM, nes ji bankrutavo be skolų biudžetui, kita vertus, teigia, kad mokesčių administratorius turėjo nustatyti, kodėl UAB ,,ARCH PRO“ nesumokėjo į biudžetą PVM, t. y. ar dėl nemokumo, ar dėl sukčiavimo.

Byloje nustatyta ir šių aplinkybių pareiškėja neginčija, kad 2011-06-13 tarp jos ir UAB ,,ARCH PRO“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 4, pagal kurią UAB ,,ARCH PRO“ (rangovas) įsipareigojo Bendrovei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose pastatyti šešis daugiabučius gyvenamuosius namus ir sutvarkyti infrastruktūrą (Komisijos bylos l. 105–107).

Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB ,,ARCH PRO“ už pagal nurodytą rangos sutartį atliktus darbus išrašė pareiškėjai 2012-09-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AP 12/09284 28 911,2 Eur (99 825,00 Lt) su PVM sumai, o 2012-10-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AP12/10121 98 777,23 Eur (341 058,03 Lt) su PVM sumai. PVMĮ įstatymo nustatyta tvarka UAB ,,ARCH PRO“ nepateikė PVM deklaracijų už 2012 metų rugsėjo–spalio mėnesius, t. y. nedeklaravo patyrusi 22 160,85 Eur (76 517 Lt) pardavimo PVM. UAB ,,ARCH PRO“ 2013-01-10 buvo iškelta bankroto byla, o 2014-05-02 ji išregistruota iš juridinių asmenų registro (Komisijos bylos l. 132). Anksčiau nurodytose PVM sąskaitose faktūrose išskirtos pardavimo PVM sumos į biudžetą iki įmonės pabaigos UAB ,,ARCH PRO“ nesumokėjo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo pardavimo PVM, kurį pareiškėja įtraukė į PVM atskaitą, į biudžetą nebuvo sumokėtas. Tai, kad mokesčių administratorius UAB ,,ARCH PRO“ bankroto byloje nepareiškė kreditorinio reikalavimo ir įmonei nėra įregistruota mokestinė nepriemoka, savaime nepaneigia fakto, kad realiai PVM į biudžetą nesumokėtas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB ,,ARCH PRO“ 2012 metų rugsėjo–spalio mėnesiais nedeklaravo ne tik pardavimo, bet ir pirkimo PVM, o jos permoka biudžetui 2012-11-01 sudarė 98,83 Eur (341,24 Lt) (Komisijos bylos l. 150–152).

Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad Bendrovė už pagal su UAB ,,ARCH PRO“ sudarytą rangos sutartį atliktus darbus atsiskaitydavo išankstiniais mokėjimais (Komisijos bylos l. 124–129). Mokėjimai už darbus pagal 2012-09-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AP 12/09284 ir 2012-10-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AP12/10121 pradėti vykdyti nuo 2012-06-07. Atitinkamai UAB ,,ARCH PRO“ įsiskolinimas Bendrovei 2012-08-31 buvo – 103 810,22 Eur (358 435,92 Lt), 2012-09-30 – 103 105,17 Eur (356 001,53 Lt), o 2012-10-31 – 4 327,94 Eur (14 943,50 Lt) (Komisijos bylos l. 59–61).

Bendrovė laikotarpiu nuo 2012-08-28 iki 2012-09-28 sudarė trišales sutartis su UAB ,,ARCH PRO“ ir jos kreditoriais (UAB ,,Simpras“, UAB ,,Lesto“, UAB ,,Perdanga“, UAB ,,Pamario grupė“, UAB ,,Vip Law“, UAB ,,Klaipėdos lytagra“, UAB ,,Feltūra“, UAB ,,SM grupė“) (Komisijos bylos l. 66–97) ir Klaipėdos AVMI skaičiavimais padengė UAB ,,ARCH PRO“ įsiskolinimą 28 206, 27 Eur (97 390,61 Lt) suma.

Bendrovės direktorius 2012-09-20 pranešimu įspėjo UAB ,,ARCH PRO“, kad jei pastaroji iki 2012-10-01 nepradės šalinti darbų kokybės trūkumų ir nepateiks įrodymų, kad gali tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, Bendrovė vienašališkai nutrauks 2011-06-13 rangos sutartį (Komisijos bylos l. 64). Kas buvo padaryta 2012-10-24 pareiškimu (Komisijos bylos l. 65).

Taip pat nustatyta, kad iki 2012-05-11 Bendrovė UAB ,,ARCH PRO“ buvo suteikusi 60 820,20 Eur (210 000 Lt) paskolų (Komisijos bylos l. 63), o pagal 2012-05-11 ir 2012-07-17 sutartis (Komisijos bylos l. 139–143) suteikė paskolų 35 281,95 Eur (121 821,53 Lt) sumai, kurią UAB ,,ARCH PRO“ grąžino 2012-06-08, 2012-07-27 ir 2012-08-09 (Komisijos bylos l. 63).

Teismo vertinimu, įvertinusi turimų įsiskolinimų (nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma – 218 640,83 Lt, Komisijos bylos l. 131) ir iš rangos sutarties vykdymo gautų pajamų (išankstiniais mokėjimais) santykį, tai, kad nebuvo pajėgi įvykdyti pagal rangos sutartį prisiimtų įsipareigojimų, UAB ,,ARCH PRO“ žinojo apie tai, kad bankroto bylos iškėlimas yra neišvengiamas. Ginčo laikotarpiu UAB ,,ARCH PRO“ sudarydama trišales sutartis atsiskaitė su savo kreditoriais, taip išvengdama prievolės valstybei. Teismas nustatė, kad jei Bendrovė nebūtų apmokėjusi UAB ,,ARCH PRO“ turimų įsiskolinimų kreditoriams, pastaroji būtų turėjusi pakankamai lėšų padengti pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras sukurtą pardavimo PVM.

Įvertinęs kilusiame ginče susiklosčiusias faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į žemiau aptariamus Bendrovės ir UAB ,,ARCH PRO“ tarpusavio ryšius, teismas konstatuoja, kad pardavimo PVM, į valstybės biudžetą UAB ,,ARCH PRO“ nesumokėjo ne dėl nemokumo, kaip teigia pareiškėja, bet dėl to, kad, žinodama apie neišvengiamą bankrotą, sąmoningai (nustatytu terminu nepateikė PVM deklaracijų) siekė išvengti PVM mokesčio mokėjimo. Siekdama išvengti pagal apmokestinamuosius sandorius sukurto pardavimo PVM sumokėjimo į biudžetą, UAB ,,ARCH PRO“ padengė dalį turėtų įsiskolinimų, o tokie veiksmai pagal anksčiau nurodytą teismų praktiką laikytini PVM sukčiavimu.

Teismo nuomone, mokesčių administratoriaus nustatytos aplinkybės, kad UAB ,,ARCH PRO“ buvęs direktorius (2010-02-01–2012-10-18) ir akcininkas (2009-09-22–2012-10-29) P. Č. bei Bendrovės akcininkas ir direktorius R. S. yra pusbroliai, juos sieja ne tik artimi giminystės ryšiai, bet ir ilgalaikis bendradarbiavimas verslo srityje, santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu patvirtina, kad pareiškėja žinojo (turėjo žinoti) apie tai, kad kontrahentas nesumokės į biudžetą pardavimo PVM.

Šias teismo išvadas patvirtina byloje esantys duomenys. Kaip minėta anksčiau, tarp abiejų įmonių buvo susiklostę ilgalaikiai verslo ryšiai, grindžiami tarpusavio pasitikėjimu. Bendrovė pagal rangos sutartį atsiskaitydavo išankstiniais mokėjimais, suteikdavo UAB ,,ARCH PRO“ paskolas. Pagrindą teigti, kad Bendrovė žinojo, kad UAB ,,ARCH PRO“ nesumokės į biudžetą PVM patvirtina jos pačios veiksmai. Bendrovės 2012-09-20 pranešime nurodoma, kad subrangovai reikalauja tiesiogiai atsiskaityti už atliktus darbus ir suteiktas prekes, o tai kelia pagrįstų abejonių, kad UAB ,,ARCH PRO“ gali vykdyti pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Kaip minėta, UAB ,,ARCH PRO“ įsiskolinimus Bendrovė pradėjo dengti dar 2012-08-28 ir tą darė iki 2012-09-28, kol galutinai įvykdė finansinius įsipareigojimus. Vadinasi, net ir žinodama, kad UAB ,,ARCH PRO“ yra nemoki, nes nešalina darbų kokybės trūkumų, ir neįvykdys sutarties, Bendrovė vis tiek dengė jos įsiskolinimus kreditoriams. Pažymėtina, kad Bendrovė P. Č. paskolino 43 426,35 Eur (149 942,51 Lt) sumą, kurią jis grąžino 2013 metų balandžio–gegužės mėnesiais.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad laikotarpiu nuo 2011-03-03 iki 2011-04-18 Bendrovės vadovas ir akcininkas R. S. buvo UAB ,,Faico“ vadovu, o nuo 2011-04-06 iki 2012-09-06 kontroliuojančiu asmeniu. Nuo 2011-04-18 P. Č. tapo UAB ,,Faico“ vadovu, o nuo 2012-09-06 – kontroliuojančiu asmeniu. Mokesčių administratorius nustatė, kad sandoriai buvo vykdomi ne tik tarp Bendrovės ir UAB ,,ARCH PRO“, bet tarp visų trijų ūkio subjektų.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius ir Komisija pagrįstai nustatė, kad Bendrovė ir UAB ,,ARCH PRO“ yra susiję asmenys, o jų tarpusavio ryšiai ir sąsajos lemia, kad pareiškėja žinojo / turėjo žinoti, kad UAB ,,ARCH PRO“ veiksmai susiję su sukčiavimu PVM srityje. Byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad Bendrovė buvo nesąžininga, todėl jos teisė į PVM atskaitą paneigta pagrįstai. Teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti Bendrovės skundą ir panaikinti ginčijamus sprendimus, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB ,,Euro kapitalo fondas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė