- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-1087-413/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23866-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- A. K., R. K.
- Trečiasis asmuo
- D. J., L. R., Č. J., T. S., J. L., L. Ž., Vilniaus miesto savivaldybės administracija
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2417-1200/2025, pagal ieškovų A. K. ir R. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl teisių pripažinimo, tretieji asmenys D. J., L. R., Č. J. (Č. J.), T. S., J. L., L. Ž., Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 21 d. sprendimu už akių ieškovų ieškinį tenkino visiškai ir pripažino jiems teisę kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu nustatyti žemės sklypui, esančiam Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų bei rekreacinės teritorijos pagal UAB „Traksalis“ 2024 m. balandžio 19 d. parengtą naudojimo būdų nustatymo planą M1:1000, be atsakovės J. K. rašytinio pritarimo naudojimo būdų nustatymo plane, ir teisę įregistruoti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis valstybės įmonėje Registrų centre be atskiro atsakovės J. K. rašytinio sutikimo; priteisė ieškovams iš atsakovės 110 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovės 56,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 3 d. papildomu sprendimu už akių priteisė ieškovams iš atsakovės J. K. 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
4. Atsakovė J. K. 2025 m. rugpjūčio 26 d. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo už akių ir papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo, dėl vykdymo sustabdymo ir bylos nagrinėjimo iš esmės. Teismas 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės J. K. pareiškimą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės J. K. atskirąjį skundą, 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – atnaujino praleistą 3 mėnesių terminą atsakovės J. K. pareiškimui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 21 d. sprendimo už akių ir 2025 m. kovo 3 d. papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir atsakovės pareiškimo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatė atsakovei J. K. 14 dienų terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti.
7. Pašalinusi pareiškimo trūkumus atsakovė pareiškimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti sprendimo už akių ir papildomo sprendimo už akių vykdymą iki bus išspręstas sprendimų peržiūrėjimo klausimas.
8. Prašymą grindė argumentais, kad po 2025 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimo pateikimo, sprendimų už akių pagrindu buvo ir toliau tęsiamas priverstinis bylinėjimosi išlaidų išieškojimas: iš atsakovės banko sąskaitos, į kurią pervedama senatvės pensija (vienintelis pragyvenimo šaltinis), buvo išieškotos reikšmingos sumos. Apie priverstinį išieškojimą ji nebuvo informuota – iš antstolio negavo jokio pranešimo, o apie vykdomus išieškojimo veiksmus sužinojo, kai buvo nurašytos lėšos. Šių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą ir išvengti negrįžtamų pasekmių išsaugant realią galimybę atkurti atsakovės teises ir teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 19 d. nutartimi atsakovės J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
10. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra išimtinai procesinio pobūdžio, skirta būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui užtikrinti. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja pareiškėjos prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina pareiškimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, bet tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas pareiškėjai (atsakovei) palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
11. Atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti sprendimo už akių ir papildomo sprendimo už akių vykdymą iki bus išspręstas sprendimų peržiūrėjimo klausimas. Atsakovė aiškiai suformulavo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindą bei dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus, nurodė, kad kitus įrodymus pateiks bylos nagrinėjimo eigoje. Nagrinėjamu atveju šioje civilinės bylos stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė tikėtinai pagrindė savo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo reikalavimus.
12. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtino sąlygos – grėsmės galbūt atsakovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas nustatė, kad 2025 m. liepos 23 d. patvarkymu vykdomoji byla Nr. 0170/25/01216, kurioje buvo vykdomas 56,16 Eur išieškojimas iš J. K., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvis Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai yra užbaigta. Taip pat nustatė, kad antstolis S. M. 2025 m. spalio 22 d. informavo teismą, jog 2025 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-170-12782 užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0170/25/01330, kurioje buvo vykdomas 1 010 Eur išieškojimas iš J. K. R. K. naudai. Atsakovė teismui pateikė savo banko sąskaitos išrašą, iš kuriuo matyti, kad antstolis iš atsakovės išieškojo 1 130,36 Eur ir 122,32 Eur sumas.
13. Teismas nustatė, kad tiek VMI, tiek ieškovų naudai priteistos sumos jau išieškotos ir įvykdyti vykdomieji dokumentai grąžinti teismui. Antstoliui išieškojus iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir užbaigus vykdomąsias bylas, tolimesnis lėšų, kurį teismas galėtų sustabdyti taikydamas laikinąsias apaugos priemones, nėra vykdomas.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, prašydama sustabdyti sprendimo už akių ir papildomo sprendimo už akių vykdymą dėl nepiniginės sprendimo už akių dalies – pripažinti ieškovų teisę kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu nustatyti žemės sklypui naudojimo būdus be atsakovės J. K. rašytinio pritarimo naudojimo būdų nustatymo plane, bei teisę įregistruoti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis valstybės įmonėje Registrų centre be atskiro atsakovės J. K. rašytinio sutikimo – vykdymo, nepateikė jokių motyvų, nenurodė, ar šis reikalavimas vykdomas, ar įvykdytas. Todėl nėra pagrindo spręsti dėl galimos grėsmės egzistavimo.
15. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, galimos grėsmės galbūt jai palankaus sprendimo įvykdymui (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), todėl šioje civilinio proceso stadijoje atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atskiruoju skundu atsakovė J. K. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė neįrodė realios grėsmės, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pilnai išieškotos. Bylinėjimosi išlaidos yra išieškotos iš apeliantės pensijos, vienintelio pajamų šaltinio. Apeliantei yra padaryta žala.
16.2. Teismas neatkreipė dėmesį į aplinkybę, kad sprendimas už akių buvo priimtas pažeidžiant teisės normas, nes atsakovei procesiniai dokumentai buvo siunčiami neteisingu adresu, todėl atsakovė neturėjo galimybės ginčyti ieškovų argumentų ir pateikti įrodymų.
16.3. Dėl priverstinio bylinėjimosi išlaidų išieškojimo atsakovė patyrė stresą, pablogėjo jos fizinė ir psichinė problema, patyrė teisinį ir finansinį nesaugumą.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai A. K. ir R. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nemotyvuotas ir nepagrįstas įrodymais. Atsakovė nepateikė jokių argumentų dėl nepiniginio pobūdžio sprendimo dalies, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nėra įrodymų apie galimą grėsmę sprendimo įvykdymui.
17.2. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra susiję su skundžiama nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Pažymėtina, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
21. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.
22. Byloje nustatyta, kad ieškovai A. K. ir R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti ieškovų teisę nustatyti žemės sklypui, esančiam Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų bei rekreacinės teritorijos pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Traksalis“ 2024 m. balandžio 19 d. parengtą naudojimo būdų nustatymo planą M1:1000 (toliau – planas), be atsakovės J. K. rašytinio pritarimo naudojimo būdų nustatymo plane ir leisti įregistruoti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre be atskiro atsakovės rašytinio sutikimo.
23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 21 d. sprendimu už akių ieškovų ieškinys patenkintas visiškai, ieškovams iš atsakovės priteista 110 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš atsakovės priteista 56,16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. papildomu sprendimu ieškovams iš atsakovės priteista 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.
24. Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame, be kita ko, prašė teismo sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimo už akių ir 2025 m. kovo 3 d. papildomo sprendimo vykdymą ir bylinėjimosi išlaidų priverstinį išieškojimą iki teismas išnagrinės prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės J. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių ir papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo.
26. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės J. K. atskirąjį skundą 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi jį patenkino iš dalies; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – atnaujino praleistą 3 mėnesių terminą atsakovės J. K. pareiškimui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 21 d. sprendimo už akių ir 2025 m. kovo 3 d. papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir atsakovės pareiškimo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
27. Atsakovė, šalindama teismo nustatytus trūkumus, pateikė teismui prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25d. sprendimo už akių ir 2025 m. kovo 3 d. papildomo sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėtas sprendimo peržiūrėjimo klausimas. Prašyme nurodė, kad po 2025 m. rugpjūčio 26 d. pateikto teismui sprendimo už akių peržiūrėjimo toliau buvo tęsiamas priverstinis bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš atsakovės senatvės pensijos. Apie priverstinį pinigų išieškojimą iš antstolio atsakovė nebuvo gavusi jokio pranešimo.
28. Skundžiama nutartimi teismas netenkino atsakovės prašymo, konstatavęs, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, galimos grėsmės galbūt jai palankaus sprendimo įvykdymui, be to nustatė, kad teismo sprendimais priteistos bylinėjimosi išlaidos tiek valstybei, tiek ieškovams jau yra išieškotos.
29. Atsakovė su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, jog aplinkybė, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos iš jos jau yra išieškotojos būtent patvirtina grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
30. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).
31. Nagrinėjamu atveju pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo reikalavimo užtikrinimui atsakovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki bus išnagrinėtas sprendimo peržiūrėjimo klausimas sustabdyti sprendimo už akių ir papildomo sprendimo vykdymą.
32. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius jų, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-279-241/2019).
33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė tikėtinai pagrindė savo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo reikalavimus. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi atsakovės J. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 21 d. sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Taigi, teismui panaikinus sprendimą už akių, atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje dalyje tapo nebeaktualus, kadangi išnyko jo vykdymo pagrindas.
34. Byloje nustatyta, kad antstolio S. M. 2025 m. liepos 23 d. patvarkymu, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0170/25/01216, vykdomoji byla yra užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą dėl 56,16 Eur skolos išieškojimo iš J. K. valstybės naudai. Kitu antstolio S. M. 2025 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0170/25/01330, vykdomoji byla taip pat užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą dėl 1010 Eur skolos išieškojimo iš J. K. ieškovų naudai.
35. Tai reiškia, kad šioje byloje priimti procesiniai dokumentai dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo jau yra įvykdyti, vykdomieji dokumentai grąžinti teismui. Antstoliui užbaigus vykdomąsias bylas dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti minėtų išlaidų išieškojimo veiksmus nėra teisinio pagrindo.
36. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas) (CPK 760 straipsnio 1 dalis).
37. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsisakydamas taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias šių priemonių taikymą, atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.