Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės, Veslavos Ruskan ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui T. C., jo atstovui advokato padėjėjui Evaldui Navickui, atsakovo atstovei Jovitai Čiuplytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. C. skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 02 13 Turto arešto akto Nr. 14-28-3980 panaikinimo, atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – AVMI) nuo 2007 metų liepos mėnesio atlieka pareiškėjo mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą.

Pareiškėjas 2009 02 24 paštu gavo Vilniaus AVMI 2007 02 17 raštą Nr. (14.3)-465166, prie rašto buvo pridėtas 2009 02 13 Turto arešto aktas.

Šiuo aktu nustatytas arešto mastas 807 649 Lt sumai, kuri viršija visas pareiškėjo 2004 – 2006 metais gautas pajamas, areštuotas visas pareiškėjui priklausantis turtas bendrai 745 220 Lt sumai, tame tarpe butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį pareiškėjas įsigijo paėmęs paskolą iš AB SAMPO banko, butas įkeistas bankui. Kredito sutartyje numatyta, kad pareiškėjas įsipareigojo nesuvaržyti teisių į bankui įkeistą turtą. Po arešto pareiškėjui paskambino banko vadybininkai, kurie ketina pareiškėjui taikyti atsakomybę už turto suvaržymą – taikyti baudas ir padidinti palūkanas.

Pareiškėjo mokestinis patikrinimas dar nėra baigtas, mokestinis ginčas dar gali tęstis, todėl pareiškėjui nesuprantama, kodėl areštas uždėtas šiuo metu.

Teigia, kad dėl turto arešto pažeidžiami pareiškėjo teisėti interesai, jis gali patirti didelių nuostolių, kuriuos privalės kompensuoti kalti asmenys.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad palaiko skunde išdėstytus motyvus. Papildomai aiškino, kad mokestinis ginčas dar nesibaigė, kad dėl Vilniaus AVMI sprendimo yra paduotas skundas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Nurodė, kad nebuvo pagrindo areštuoti pareiškėjo turtą.

Inspekcija užtikrindama patikrinimo metu numatomų priskaičiuotų sumų išieškojimą bei vadovaudamasi MAĮ 33 str. 15 p., 34 str., 95 str. 1 d. 2 p., 101 str., pagrįstai 2009 02 13 turto arešto aktu Nr. 14-28-3980 areštavo pareiškėjui priklausantį turtą. Paaiškina, kad nurodytas teisės normas taikė pagrįstai, nes patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2004 metų nedeklaravo deklaruojamų mokesčių arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą, sumažino mokėtiną mokestį. Toks mokesčių apskaičiavimas kelia abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis gali paslėpti ar kitokiu būdu netekti turto ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 11 16 nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-944-04. Inspekcija, spręsdama, ar tikslinga areštuoti pareiškėjo turtą, atsižvelgė į skolos dydį, patikrinimo metu nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, kurios ir nulėmė turto arešto tikslingumą ir pagrįstos rizikos tikimybę.

Paaiškina, kad areštuojant turtą, išimčių dėl įkeisto turto įstatymas nenumato (MAĮ 101 str. 4 d.). Paaiškina, kad pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad mokestinis patikrinimas dar nėra baigtas. Inspekcija 2009 02 20 surašė patikrinimo aktą, kuris įteiktas pareiškėjui 2009 02 23, o skundą teismui pareiškėjas padavė 2009 03 24. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimtas 2009 04 24. Be to, MAĮ 110 str. 1 d. nustatyta, kad skundo padavimas stabdo ginčijamų sumų priverstinį išieškojimą, tačiau tai nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas MAĮ 95 str. arba pagrindas jas naikinti. Taigi, jeigu pareiškėjas skųstų inspekcijos sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, tai nereikštų, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo užtikrinimui inspekcija neturi teisės areštuoti mokesčių mokėtojo turto.

Dėl turto arešto masto paaiškina, kad pagal MAĮ 101 str. 6 d. turto areštui taikomos Civilinio proceso kodekso XLVIII skyriaus nustatytos taisyklės. Remiasi CPK 675 str. 2 dalimi ir aiškina, kad turto arešto mastas atitinka teisės aktų reikalavimus, nes areštuoto turto vertė yra 745 220 Lt, o išieškotina mokesčių suma yra – 840 047,82 Lt.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas praleido ir ABTĮ 33 str. 1 dalyje nustatytus skundo padavimo terminus, nes pareiškėjas dalyvavo surašant turto arešto aktą, su inspekcijos 2009 02 13 turto arešto aktu Nr. 14-28-3980 susipažino 2009 02 13, tačiau pasirašyti atsisakė. Taigi pareiškėjui turto arešto aktas paskelbtas 2009 02 13 ir skundą jis turėjo paduoti iki 2009 03 13. Pareiškėjas skundą teismui padavė tik 2009 03 24, t. y. praėjus daugiau kaip vienam mėnesiui nuo skundžiamo akto paskelbimo jam dienos. Pažymi, kad Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad turto arešto aktas sukelia teisines pasekmes asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento. Mano, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Skundas netenkinamas.

Byloje ginčijamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 02 13 Turto arešto aktas Nr. 14-28-3980 (b. l. 6-9, 52-53, toliau – ir Aktas), kuriuo Vilniaus AVMI pareigūnas, dalyvaujant T. C., areštavo šiame akte nurodytą turtą. Akte nurodyta, kad turtas areštuojamas dėl numatomos priskaičiuoti mokestinės nepriemokos, arešto mastas – 807 649,00 Lt. To, kad vyksta mokestinis ginčas, pareiškėjas neneigia. Mokestinis patikrinimas pradėtas pagal 2008 10 21 pavedimą tikrinti Nr. 83-288. Su šiuo pavedimu pareiškėjas buvo supažindintas 2008 12 01 (Patikrinimo akto 1 lapas, b. l. 35). Vilniaus AVMI 2009 02 20 patikrinimo akte Nr. (21.26)-04-77-20 mokesčių mokėtojui T. C. apskaičiuota 688 915,82 Lt mokesčių ir delspinigių (b. l. 35-42). Vilniaus AVMI 2009 04 24 sprendimu Nr. (21.26)-256-172 (b. l.43-51) šis patikrinimo aktas buvo patvirtintas ir šiuo sprendimu dar skirta 105 186 Lt GPM bauda ir 45 946 Lt PVM bauda.

Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 33 straipsnyje išvardytos mokesčių administratoriaus teisės. Šiame straipsnyje nurodyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. MAĮ 95 straipsnyje išvardyti mokestinės prievolės užtikrinimo būdai, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas turto areštas. Turto arešto taikymą reglamentuoja MAĮ 101 straipsnis. Iš Turto arešto akto įžanginės dalies matyti, kad taikyta MAĮ 101 straipsnio 4 dalis, nes Akte pateikiamas šios dalies tekstas.

Šio ginčo atveju teismas tikrina tik tai, ar mokestinių teisės aktų požiūriu pagrįstai taikytas Turto arešto aktas. Pažymėtina, kad MAĮ 101 str. 6 dalyje nurodoma, kad mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui taikomos Civilinio proceso kodekso atitinkamos normos.

Pareiškėjas ginčija mokesčių administratoriaus teisę taikyti turto areštą ir dėl to, kad mano, jog turtas gali būti areštuotas, kai mokestinis ginčas pasibaigęs. Iš minėtų MAĮ nuostatų daroma išvada, kad mokesčio mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti, ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Taigi, turto areštui taikyti turi būti trys pagrindinės sąlygos – turtas gali būti areštuotas patikrinimo metu, turi būti nustatomi mokesčių įstatymų pažeidimai ir turi būti pagrįsta rizika, kad turtas gali būti kokiu tai būdu paslėptas. Šiuo atveju turtas areštuotas atliekant patikrinimą (pavedimas tikrinti surašytas 2008 10 21, pareiškėjas su juo supažindintas 2008 12 01). Iš patikrinimo akto matyti, kad mokestinis patikrinimas pradėtas 2008 10 21, baigtas 2009 02 20. Taigi, Turto arešto aktas surašytas patikrinimo metu. Iš Patikrinimo akto duomenų akivaizdu, kad mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyti mokestinių įstatymų pažeidimai, visi šie pažeidimai surašyti Patikrinimo akte. Dėl mokesčių administratoriaus manymo, kad yra pagrįsta rizika, kad turtas bus paslėptas, realizuotas ar kt., daroma išvada, kad mokesčių administratoriui patikrinimo metu nustatytų pažeidimų mastas ir pobūdis leido daryti išvadą, kad nekilnojamas turtas gali būti perleistas (individuali veikla tęsėsi ilgą laiką, atlikta daug operacijų su nekilnojamuoju turtu, iš šios veiklos gautų pajamų pareiškėjas neapmokestino, veiklos neįregistravo ir kt.). Dėl nurodytų aplinkybių šiuo atveju pagrįstai taikytas mokestinės prievolės užtikrinimo būdas – turto areštas. Pastebėtina, kad MAĮ 101 straipsnis riboja mokesčių administratoriaus galimybę pasirinkti, koks turtas turi būti areštuotas. MAĮ 101 straipsnio 4 dalis numato, kad gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre ir mokesčių mokėtojui grąžintina mokestinė permoka (skirtumas). Taigi, mokesčių administratorius šiuo atveju galėjo areštuoti tik pareiškėjo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą, nes duomenų apie mokesčio permoką nėra.

Dėl turto arešto masto. Civilinio proceso kodekso XLVIII skyriaus 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tiek MAĮ, tiek CPK leidžia ginčyti areštuoto turto sumą (MAĮ 101 str. 5 dalis). Pareiškėjas neginčijo, to fakto, kad Turto arešto akte nurodyta turto vertė yra neteisingai nustatyta. Šiuo momentu pareiškėjui jau priskaičiuotos tokios sumos: 688 915,82 Lt, 105 186 Lt ir 45 946 Lt, bendra suma 840 048 Lt. Taigi jau šiuo metu priskaičiuota didesnė mokesčių, delspinigių ir baudų suma, negu įkainotas areštuotas turtas, tuo tarpu į areštuojamo turto vertę dar galima įskaičiuoti ir vykdymo išlaidas. Dėl to daroma išvada, kad arešto mastas atitinka įstatymų reikalavimus.

Dėl to, kad šis pareiškėjo turtas yra įkeistas. Nėra jokių draudimų areštuoti įkeistą turtą ir areštas neapriboja įkaito turėtojo teisių. Tai, kad pareiškėjo sudarytoje kredito sutartyje su SAMPO banku yra pareiškėjo įsipareigojimas nesuvaržyti teisių į bankui įkeistą turtą, niekaip neįpareigoja mokesčių administratoriaus, nes tai yra sutartiniai privatiniai santykiai tarp banko ir pareiškėjo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus AVMI Turto arešto aktą surašė teisėtai ir pagrįstai, pareiškėjo skundas netenkinamas, nes skundas nepagrįstas nei teisės aktų nuostatomis, nei faktinėmis aplinkybėmis.

Atsakovai teigia, kad skundas paduotas praleidus terminą, nustatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje. Iš Vilniaus AVMI 2009 02 17 rašto Nr. (14.3)-46-5166 (b. l. 5) matyti, kad kartu su šiuo raštu pareiškėjui išsiųstas turto arešto aktas. Vilniaus AVMI pripažįsta, kad ši korespondencija išsiųsta 2009 02 18. Pareiškėjas teigia, kad šią korespondenciją jis gavo 2009 02 24. Pareiškėjas skundą teismui įteikė paštui 2009 03 24 (b. l. 18). Tai, kad T. C. VMI raštas įteiktas 2009 02 24, patvirtino AB Lietuvos pašto Vilniaus filialas (b. l. 30). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad skundas teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ant Turto arešto akto yra aktą surašiusio pareigūno įrašas, kad T. C. su turto arešto aktu susipažino, pasirašyti atsisakė. Taigi šiame įraše nieko nesakoma apie akto įteikimą pareiškėjui. ABTĮ 33 str. 1 dalies nuostatos reikalauja termino pradžią skaičiuoti nuo individualaus akto įteikimo dienos. Turto arešto aktas yra individualaus pobūdžio aktas, todėl terminas skaičiuotinas nuo akto įteikimo dienos, o aktas, kaip minėta, įteiktas paštu 2009 02 24. Taigi šiuo atveju negalima teigti, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR ABTĮ 85 str.- 88 str. 1 p., 127 str., kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo T. C. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.