Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant transporto priemonės savininko (duomenys neskelbtini) įgaliotai atstovei G. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. D. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) vadybininku, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. 2016-02-23, 21 val. 05 min., Marijampolės sav., kelio Kaunas –Marijampolė -Suvalkai 47,75 km., vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,52 promilės girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti, kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už LR ATPK 126 str. 4d. numatyto pažeidimo padarymą. Nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio į griovį ir apvirto, dėl ko buvo apgadintas automobilis ir kelio ženklas.

T. D. pažeidė KET 9,14,127 p. ir padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str., 3 d., 130² str.

Motyvuojamoji dalis

Traukiamas administracinėn atsakomybėn T. D. kaltę pripažino visiškai. Patvirtino, jog be transporto priemonės savininko bei naudotojo G. J. žinios, savavališkai, iš pažįstamo automobilių remonto meistro paėmė (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį ir vairavo neblaivus, padarė eismo įvykį.

(duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė G. J. nurodė, jog ji naudojasi (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini). Su buvusio vyro broliu T. D. nuvarė jo pažįstamam meistrui automobilį remontui ir ten paliko. Vėliau sužinojo, jog T. D. su jų automobiliu padarė eismo įvykį. Ji T. D. neleido paimti automobilio iš meistro, be to, nežinojo, kad šis neturi teisės vairuoti transporto priemonių.

Nustatytas faktines aplinkybes ir T. D. kaltę, padarius pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 3 d., 130² str., įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas ROIK: 16055559427 (b. l. 1-2), tarnybinis pranešimas (b. l. 3), neblaivumo nustatymo kvitas (b. l. 6), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), eismo įvykio vietos schema (b. l. 8), vietos apžiūros protokolas (b. l. 9), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 10), T. D. paaiškinimai (b. l. 11-12), G. J. paaiškinimas (b. l. 13).Įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir kaltę, abejoti jais nėra pagrindo.

Teismas nustatė, jog T. D. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str., 3 d., 130² str., požymius. Nustatyta, jog T. D., 2011 10 28 būdamas baustas už pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str., 4d., padarymą, nepasibaigus nuobaudos galiojimui, neturėdamas teisės vairuoti, vėl vairavo neblaivus ir sukėlė eismo įvykį.

T. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, prisipažįsta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog pažeidimus padarė asmuo, pirmiau padaręs nusikaltimą, t.y., turintis teistumą.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ( padaryti du labai pavojingi eismo dalyvių saugumui pažeidimai ), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ( asmuo ne kartą anksčiau baustas už vairavimą esant neblaiviam, už vairavimą neturint teisės vairuoti, turi galiojančių nuobaudų, duomenų apie baudų mokėjimą nėra ), į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Teismas sprendžia, jog T. D. skirtinos didesnės, nei LR ATPK 127 str. 3 d, 130² str. sankcijų vidurkiuose numatytos baudos, netaikant LR ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatytos neprivalomos papildomos nuobaudos - transporto priemonės konfiskavimo.

T. D. prašymas išdėstyti baudos sumokėjimą netenkinamas, nes teismui nepateikti duomenys apie jo turtinę padėti ir turimą turtą, kitas gaunamas pajamas.

LR ATPK i30² str. numato papildomą privalomą administracinę nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą. LR ATPK 26 str. (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-2049 redakcija (įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.)) numato, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais. Šio kodekso <...> 130² straipsnyje <...> numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta, kad transporto priemonės savininkas ( šiuo atveju, naudotoja G. J. ) perleido T. D. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), pažeidimo padarymui.

(duomenys neskelbtini) atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad jiems priklausantį automobilį iš autoserviso, kur automobilis buvo remontuojamas, paėmė ir vairavo savavališkai, bei įmonės įgaliotos atstovės G. J., kuri tuo metu naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone, leidimo.

LR ATPK neapibrėžia perleidimo sąvokos. Teismų praktikoje „įstatymo leidėjo vartojama sąvoka „perleidimas“ yra apibendrinanti, civilinėje teisėje reiškianti nuosavybės teisės perdavimą kitam asmeniui, taip pat vienas iš būdų įgyvendinti savininkui savo disponavimo teisę tiek už atlyginimą, tiek ir neatlygintinai. Perleidimo teisė gali būti realizuota per įvairias sandorių rūšis: pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų ir kt. <...>“ (Teismų praktika, Nr. 19, p. 69).

Teismo vertinimu, transporto priemonės savininkas turi suvokti, kad perleidžia nuosavybės teise priklausantį daiktą pažeidėjui, ir tai, jog pažeidėjas su jam perleista transporto priemone padarys administracinį teisės pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių transporto priemonės savininko atstovės parodymus apie tai, kad ji neleido T. D. naudotis automobiliu ir šis paėmė automobilį be jos žinios, nuslėpdamas nuo jos šį faktą, t. y. kad automobilio savininkas savo transporto priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neperleido. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę prieš transporto priemonės savininko ( naudotojo ) valią, jam šių aplinkybių nežinant, dėl to automobilio savininkas negali būti atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, vadovaujantis LR ATPK 30¹ str., teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, numatytas kaip papildoma administracinė nuobauda LR ATPK 130² str. sankcijoje, netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-32 str., 286-288 str., teismas

n u tarė:

T. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3 d. ir jam paskirti 1530 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimt eurų) baudą, be transporto priemonės automobilio „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² str., ir paskirti jam 1330 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimties eurų) baudą, vadovaujantis LR ATPK 30¹ str., netaikant transporto priemonės automobilio „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str.2 d., nuobaudas iš dalies sudėti ir T. D. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą- 1590 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimties eurų) baudą, be transporto priemonės automobilio „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Sutinkamai su LR ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra – 116055559427. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.