- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- I-5723-505/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01023-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Natalja Zelionkienė, Daina Kukalienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- S. N.
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. N. prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 17 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180917-00097 ir Nr. PNSSP-20-180917-00096 įvykdymo terminus iki 2019 m. gruodžio 12 d.
Prašyme (b. l. 1-5, I t.) pareiškėjas ir teismo posėdžio metu jo atstovas nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 11,75 ha žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – žemės ūkio paskirties (toliau - žemės sklypas), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2012 ir 2014 metais žemės sklype pasistatė arkinį garažą ir arkinį sandėlį.
2018 m. rugsėjo 11 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Kauno departamentas) pareiškėjui surašė savavališkos statybos aktus, kuriuose buvo nustatyta, jog minėti statiniai buvo pastatyti neturint statybą leidžiančio dokumento. 2018 m. rugsėjo 17 d. Kauno departamentas privalomaisiais nurodymais pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180917-00097 ir Nr. PNSSP-20-180917-00096 pareikalavo iš pareiškėjo ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 12 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti statinius bei sutvarkyti statybvietę.
2019 m. kovo 12 d. sprendimais Kauno departamentas nusprendė pratęsti privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminus iki 2019 m. birželio 12 d.
Pareiškėjas siekia įteisinti statinių statybą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemes valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Pareiškėjas 2019 m. sausio 30 d. sudarė projektavimo paslaugų teikimo sutartį su architektu ir rengia statinių statybos projektą. Pareiškėjas taip pat užsakė šių statinių statybos sąnaudų vertės nustatymo ekspertizę, kurios išvados reikalingos apskaičiuoti įmokos už savavališkos statybos įteisinimą dydį. Be to, Pareiškėjo užsakymu UAB „Geomira" yra atlikusi žemės sklypo geologinius tyrimus, kurių ataskaita būtina statinių statybos projekto dokumentacijos parengimui. Taigi, pareiškėjas atlieka visus savavališkos statybos įteisinimui reikalingus veiksmus.
Akivaizdu, kad gana sudėtingų statinių projektinės dokumentacijos parengimas ir statybos sąnaudų vertės nustatymo ekspertizė tretiesiems asmenims (architektui, konstruktoriams, kitiems specialistams) užima nemažai laiko, todėl pareiškėjas prašo teismo pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus iki 2019 m. gruodžio 12 d.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į prašymą prašė pareiškėjo prašymo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepime (b. l. 36-40, I t.) nurodė ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog Kauno departamento statybos valstybinę priežiūrą vykdantis specialistas (toliau – specialistas) pagal gautą skundą 2018 m. rugsėjo 6 d. atliko patikrinimą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype. Patikrinimo metu nustatyta dviejų ypatingų, kitos (ūkio) paskirties statinių statyba be statybą leidžiančių dokumentų.
Kauno departamento specialistas, nustatęs savavališkos statybos faktą, vadovaudamasis TPSVPĮ 14 straipsnio 1 dalimi, surašė savavališkos statybos aktus bei privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę iki 2019 m. kovo 12 d. Šis terminas Kauno departamento sprendimais buvo pratęstas iki 2019 m. birželio 12 d.
Nurodė, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktais, teisė būti statytoju įgyvendinama, kai žemės sklypas, kuriame statomas statinys, valdomas nuosavybės teise arba valdomas ir naudojamas kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą (kai jis privalomas) <...>. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai rengiamas statybos projektas, o 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad statybą leidžiantis dokumentas ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai yra leidimas statyti naują statinį, o šio straipsnio 22 dalyje reglamentuota, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba neturint statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Taigi, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu pareiškėjas statinių statybai privalėjo turėti statinių statybos projektą ir statybos leidimą. Tuo tarpu atliekant statybos darbų patikrinimą vietoje, pareiškėjas statybos valstybinę priežiūrą vykdančiam pareigūnui nepateikė teisės aktuose nurodyto statybos leidimo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal statybos metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 17 dalį, sandėlio ir garažo statybos darbai priskirtini naujo statinio statybos darbams. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis TPSVPĮ 14 straipsniu ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatomis, Kauno departamentas pareiškėjui dėl savavališkos metalinių konstrukcijų statybos surašė teisėtus ir pagrįstus savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Suinteresuoto asmens nuomone, byloje trūksta objektyvių įrodymų apie realius pareiškėjo atliktus veiksmus, siekiant į teisinti savavališką statybą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą ir pareiškėjui surašiusi privalomuosius nurodymus, įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą, todėl privalomųjų nurodymų vykdymo termino pratęsimas šiuo atveju negali pažeisti nei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisėtų lūkesčių, nei kitų asmenų teisėtų interesų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
Prašymas tenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Kauno departamento specialistas pagal gautą skundą 2018 m. rugsėjo 6 d. atliko patikrinimą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta dviejų ypatingų, kitos (ūkio) paskirties statinių statyba (garažo ir sandėlio) be statybą leidžiančių dokumentų.
Nustatęs savavališkos statybos faktą, Kauno departamento specialistas, vadovaudamasis TPSVPĮ 14 straipsnio 1 dalimi, surašė savavališkos statybos aktus (b. l. 9-14, I t.) bei privalomuosius nurodymus Nr. PNSSP-20-180917-00097 ir Nr. PNSSP-20-180917-00096 (b. l. 15-24, I t.), kuriuose pareikalavo pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę iki 2019 m. kovo 12 d. Šis terminas Kauno departamento 2018 m. kovo 12 d. sprendimais buvo pratęstas iki 2019 m. birželio 12 d. (b. l. 28-31, I t.).
Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka nustatyta Statybos įstatyme bei statybos techniniuose reglamentuose.
Savavališkos statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktai reglamentavo, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Atitinkamai to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos numatė statytojo pareigą turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą, organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva, bei įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Remiantis savavališkos statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, ypatingas statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
Pagal Statybos įstatymo, galiojusio iki 2015 m. gruodžio 31 d., 2 straipsnio 17 dalį naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5d. įsakymu Nr. 622, 8 punkte.
Savavališkos statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad naujo ypatingo statinio statybai turėjo būti rengiamas statybos projektas, o pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą statybą leidžiantis dokumentas naujo ypatingo statinio statybos atveju buvo leidimas statyti naują statinį.
Savavališkos statybos konstatavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis reglamentavo, kad statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, laikoma savavališka statyba.
Darytina išvada, jog pagal savavališkos statybos ir jos nustatymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, tiek arkinio garažo, tiek akrinio sandėlio statybai žemės sklype buvo privaloma parengti statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naują statinį. Pagal savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalį, statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, buvo draudžiama.
Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013; LVAT 2013 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-138/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).
Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai taip pat numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir turi statybą leidžiantį dokumentą.
Pagal šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalį ypatingojo statinio apibrėžimas nepasikeitė.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ypatingojo statinio statybai yra privalomas statybos projektas ir leidimas statyti naują statinį. Taigi, pareiškėjo pastatytų pastatų statybai žemės sklype yra privaloma parengti statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Remiantis teismų praktika, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies prasme sprendžiant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą yra reikšmingos svarbiomis pripažintinos priežastys, sukliudžiusios nustatytais terminais šį reikalavimą įvykdyti. LVAT yra pasisakęs, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013).
Svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį. Jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų, nustatytų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Statybos įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat galėtų lemti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą, sietina ne su projektinės dokumentacijos pakeitimu, bet ir su kitų reikalingų dokumentų gavimu ar pertvarkymu. Taigi LVAT praktikoje išskiriamos bent dvi procedūros, kurias pradėjus, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą tęsti: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, LVAT 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-678/2014).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui privalomaisiais nurodymais buvo skirtas maksimalus 6 mėnesių terminas reikalavimas įvykdyti. Pagal pareiškėjo prašymą, šis terminas vieną kartą Kauno departamento sprendimais buvo pratęstas taip pat maksimaliai galimam 3 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2019 m. birželio 12 d.
Administracinėje byloje pareiškėjas, pasinaudodamas jam Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje suteikta teise, kreipėsi į teismą, prašydamas nurodymo įvykdymo terminą pratęsti dar ilgesniam laikui – 6 mėnesių laikotarpiui.
Argumentuodamas nurodymo įvykdymo termino pratęsimo būtinumą, prašyme pareiškėjas nurodė, kad savavališkos statybos įteisinimo procedūros iki šios dienos nebuvo galima vykdyti dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, t. y. dėl užsitęsusio gana sudėtingų statinių projektinės dokumentacijos parengimo, o savavališkos statybos įteisinimui žemės sklype reikalingų procedūrų atlikimas buvo objektyviai neįmanomas per nustatytą savavališkos statybos įteisinimo terminą, dėl ko šis terminas pratęstinas.
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas, pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 5 dalį, siekdamas įteisinti savavališka laikomą statybą, 2019 m. sausio 30 d. sudarė projektavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. PER-18 su architektu A. A. (b. l. 25-27, I t.). Šiuo metu Statinių projektas jau yra parengtas (b. l. 99-144, I.t.). Pareiškėjo užsakymu taip pat buvo atlikti žemės sklypo geologiniai tyrimai (b. l. 71-96, 77-78 I t.) ir abiejų ginčo statinių konstrukcijų ekspertizė (b. l. 146-147, I t.). Byloje pateiktuose Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2019 m. kovo 19 d. ekspertizės aktuose konstatuota, jog statinių statybos darbai buvo atlikti laikantis statybos techninių reglamentų reikalavimų. Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog pareiškėjo parengtas projektas galėtų būti teikiamas Kauno miesto savivaldybės administracijai, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir bylos medžiagą, matyti, kad statybos įteisinimas nagrinėjamu atveju yra pasiekęs baigiamąjį etapą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nuo savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti padarinius surašymo momento ėmėsi aktyvių veiksmų, siekė įteisinti savavališkas statybas. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, pareiškėjo nurodytas aplinkybes vertina kaip nepriklausančias nuo pareiškėjo valios objektyvias kliūtis, trukdančias įteisinti savavališkas statybas, kurių trukmei jis negali daryti įtakos.
Suinteresuotas asmuo atsiliepime į prašymą nurodė, kad pratęstas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas turi būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs procedūrų, susijusių su savavališkos statybos įteisinimu, sudėtingumą ir galimą trukmę, taip pat įvertinęs tai, kad pareiškėjas prašo terminą pratęsti tik 6 mėnesiams, šiuo konkrečiu atveju, mano, kad pareiškėjo nurodytas privalomojo nurodymo įvykdymo pratęsimo laikotarpis yra protingas ir realus. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas vilkintų savavališkos statybos įteisinimo procedūras, priešingai, matyti, kad jis operatyviai ėmėsi visų nuo jo valios priklausančių veiksmų savavališkos statybos įteisinimui. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas tenkintinas, privalomųjų nurodymų įvykdymo terminai pratęstini iki 2019 m. gruodžio 12 d.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. N. prašymą tenkinti.
Pratęsti pareiškėjui S. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 17 d. Privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180917-00097 ir Nr. PNSSP-20-180917-00096 įvykdymo terminus iki 2019 m. gruodžio 12 d.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.