Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Joanai Runelienei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. birželio 16 d. priimto nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-06-16 Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė nutarimą, kuriuo V. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209² straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1448,00 Eur dydžio bauda be prekių konfiskavimo. V. P. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis, būdamas atsakingas už AB (duomenys neskelbtini) prekių (krovinio) pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, 2015-06-10, 16.56 val., Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų jūrų uosto poste importo muitinės procedūrai įforminti pateikė deklaraciją, kuriai suteiktas MRN15LTLU9000IM011DE1, ir kurioje 4 prekių muitinę vertę nurodė 16 276 USD. Tačiau atlikus prekių muitinį patikrinimą, nustatyta, kad sąskaitoje nurodyta faktinė prekių vertė 16 276 Eur. Tai turėjo įtakos muitų ir PVM paskaičiavimui ir sudarė 472 Eur dydžio skolą muitinei. Pateikdamas neteisingus duomenis deklaracijoje V. P. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 str.

2015-06-30 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas V. P. skundas, kuriuo prašoma pakeisti Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-06-16 priimtą nutarimą, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą arba jos neskirti. Skunde nurodoma, kad savo kaltę pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, nuo 2015 m. sausio mėnesio dirba UAB (duomenys neskelbtini), prieš tai 6 mėn. registravosi darbo biržoje. Šiuo metu jo gaunamos pajamos nėra didelės, tai yra 550,28 Eur, be to turi piniginį 1200 Eur įsipareigojimą UAB (duomenys neskelbtini), skolą turi gražinti iki 2015 m. gruodžio mėn. (b.l. 3).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. palaikė skundą jame nurodytais motyvais, nurodė, kad pažeidimą padarė per klaidą, teigia, kad tikslo suklaidinti Klaipėdos teritorinę muitinę jis neturėjo. Jo, V. P., materialinė padėtis sunki, nuo 2015 m. sausio mėn. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), daug patirties atlikti tokio pobūdžio darbus neturi. Gauna vidutinį 580 Eur darbo užmokestį. Be to, turi grąžinti paskolą UAB (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

V. P. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 209² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. LR ATPK 209² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo. Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-06-16 nutarimu V. P. paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 1448,00 Eur dydžio bauda be prekių konfiskavimo.

Kaip nustatyta iš V. P. skundo turinio bei jo paaiškinimų teisme, jis neneigia padaręs teisės pažeidimą, teigia, kad pažeidimą padarė dėl neatsargumo. Teigia, kad tikslo suklaidinti Muitinės pareigūnus ir išvengti mokesčių jis neturėjo. Dėl darbo patirties stokos įrašė į deklaraciją neteisingus duomenis. Dėl sunkios materialinės padėtis prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis), sutinka, kad V. P. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209² str. 1 d., t.y. pateikė neteisingus duomenis apie prekių vertę deklaracijoje.

Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos teritorinė muitinė netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą. Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. Pažymėtina, kad ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² str. 1 d., sankcijoje numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo. Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-06-16 nutarimu V. P. paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 1448,00 Eur dydžio bauda be prekių konfiskavimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant LR ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nustatyta, kad administracinės atsakomybės patrauktas V. P. neginčija padaręs pažeidimą. Teisės pažeidimą V. P. padarė dėl neatsargumo, galimai dėl darbo patirties stokos, t.y. veikė ne tyčia, siekiant pažeisti nustatytą tvarką, o dėl neatsargumo. V. P. padarytas administracinis teisės pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, pažeidėjas dirba UAB (duomenys neskelbtini), gauna 550,28 Eur darbo užmokestį, turi piniginį skolinį įsipareigojimą. Teismo nuomone, padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, neigiamų padarinių nesukėlė, žala nepadaryta, todėl laikytinas mažareikšmiu. Visos šios aplinkybės nepašalina V. P. padaryto teisės pažeidimo pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau teismo nuomone yra pagrindas švelninti atsakomybę. Teismo nustatytos iš esmės išimtinės aplinkybės, rodo, kad nuobaudos tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir paskyrus V. P. švelnesnę, nei ATPK 209² str. 1 d. numatytos administracinės nuobaudos – baudos minimali riba. Kita vertus, paskyrus V. P. ATPK 209² str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią administracinę nuobaudą - baudą, jis prarastų galimybę tinkamai aprūpinti save būtiniausiomis prekėmis, t.y. būtų pažeisti jo socialiniai santykiai. V. P. skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda yra per griežta ir ne visai proporcinga, todėl, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog aptartos aplinkybės sudaro pagrindą V. P. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirta nuobauda už pažeidimą, numatytą 209² str. 1 d. straipsnio 1 dalyje, pakeistina, paskiriant V. P. 300,00 Eur dydžio baudą. Kad paskirta nuobauda pasiektų jai keliamus tikslus, manytina, kad visiškai netaikyti nuobaudos nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 5 p., 4 d., 302² str., 302⁴ str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. birželio 16 d. priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5LU9003675/RŽ51-1269 ir už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209² straipsnio 1 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, V. P. paskirti 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą be prekių konfiskavimo.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.