Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2010 m. vasario 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., padarymu.

V. B. kaltinamas tuo, kad jis, 2009 m. lapkričio 11 d. apie 22.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete G. S. , gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas pastarosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, nusirengė pats ir nurengė lovoje gulinčią nukentėjusiąją G. S. , po ko rankomis lietė šios lytinius organus ir rankas bei bučiavo jai į lūpas, t.y. jis pasinaudodamas G. S. bejėgiška būkle dėl mažametystės tenkino savo lytinę aistrą su ja kitokio fizinio sąlyčio būdu.

V. B. 2009 m. lapkričio 12 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dešimčiai dienų. To paties teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas V. B. pratęstas trims mėnesiams.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti, kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. B. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. B. suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kaltinamajame akte nurodyti ir teisminio bylos tyrimo metu išnagrinėti duomenys – nukentėjusiosios G. S. , liudytojų V. S. , D. D. , E. L. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kiti bylos duomenys leidžia pagrįstai kaltinti V. B. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė V. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. - kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. V. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. V. B. baustas administracine tvarka, niekur nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, V. B. nevedęs, gimęs Baltarusijoje, todėl nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, V. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl Lietuvos Respublikos BK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo skyrimo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai. Šio pagrindo buvimo nešalina ir kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi sugyventinę, pastovią gyvenamąją vietą, šios aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Kaltinamojo prašymas suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę negali būti tenkinamas, nes aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Prašymą dėl kardomosios priemonės pakeitimo švelnesne kaltinamasis gali pateikti bylą nagrinėjančiam teismui, kuris savo kompetencijos ribose priimtų pagrįstą sprendimą dėl galimybės keisti suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu byla yra baigiamojoje teisminio nagrinėjimo stadijoje, 2010 m. kovo 24 d. bus skelbiamas sprendimas byloje. Šie duomenys pateisina suėmimo laiko trukmę ir atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant proceso (taip pat ir procesinių prievartos priemonių) trukmės pagrįstumą.

Pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą, teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

kaltinamojo V. B. skundą atmesti.