Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

dalyvaujant prokurorui Eividui Chmieliauskiui (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

kaltinamajai M. B. (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“), jos gynėjai advokatei Raimondai Klimienei,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, netekėjusi, bedarbė, teista 4 kartus, paskutinį kartą 2023 m. spalio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė, BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3, skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta 2023 m. balandžio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir 2023 m. birželio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi pakeistos bausmės dalis – 60 parų arešto, skirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo; vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus: per pirmus 3 bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 1 metus atlyginti nukentėjusiajam K. T. 222,95 Eur turtinę žalą, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2025 m. balandžio 12 d. apie 19:30 val. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARTB-0097, patikros sertifikato Nr. 2215258, galioja iki 2025-05-28, 2025 m. balandžio 12 d., 19:44 val., buvo nustatytas 2,45 promilių girtumas, o 2025 m. balandžio 12 d., 20:01 val., nustatytas 2,42 promilių girtumas, vairavo L. U. priklausantį automobilį Opel Omega, vals. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėja.

Motyvuojamoji dalis

Iš Vairuotojų registro įrašo matyti, kad M. B. nėra įgijusi teisės vairuoti, vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 41).

2025 m. balandžio 17 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos Kristinos Mikalauskienės tarnybiniame pranešime "Dėl pabendravimo telefonu su R. M., gim. (duomenys neskelbtini)" nurodoma, kad Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12819-25 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilio Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas savininkas R. M. Duomenų bazės VĮ Regitra išraše taip pat matyti, kad nuo 2018 m. birželio 13 d. šio automobilio savininkas R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 17 d. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekus su R. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvenančiu (duomenys neskelbtini), šis paaiškino, kad automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos kažkada seniai turėjo, po to jį kažkam pardavė, automobilio pirkimo-pardavimo sutarties tikrai neišsaugojo, todėl jos pateikti negali. Nežinojo, kad VĮ Regitra matyti, kad šis automobilis iki šiol yra registruotas jo vardu, pasiaiškins šį reikalą Regitroje ir bandys kažką pakeisti. Automobilis Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam nepriklauso, nes kaip ir sakė, šį automobilį seniai pardavęs. Pretenzijų niekam neturi (b. l. 30-33).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamoji M. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatyta virš 1,51 promilių neblaivumas, tai yra būdama neblaivi, kai jai pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,45 promilių girtumas, o antruoju - 2,42 promilių girtumas, vairavo kitam asmeniui priklausantį automobilį.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į kaltinamosios M. B. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, nes sąmoningai žinodama, kad yra vartojusi alkoholio, sėdo vairuoti automobilį, teismas pripažįsta, kad kaltinamosios M. B. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Už nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės: arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamosios M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji M. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje teista keturis kartus, paskutinį kartą teista 2023 m. spalio 12 d., bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs; už vairavimą esant neblaiviai, neteista (b. l. 84-92, 93-105), bausta administracine tvarka, nuobaudos galiojančios (b. l. 106-115), SoDra duomenimis M. B. nedirbanti (b. l. 116-117), registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 118). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikos pavojingumą - kaltinamoji vairavo automobilį pavartojusi alkoholio, neturėdama teisės vairuoti, kai teisė vairuoti neįgyta, sąmoningai suprasdama ir aiškiai žinodama, kad jai vairuoti draudžiama, tokiais savo veiksmais pavojų kėlė ne tik savo sveikatai ir gyvybei, bet ir kitiems eismo dalyviams, ignoravo Kelių eismo taisykles ir būdama vidutinio girtumo laipsnio, neįvertinusi visų galimų pasekmių, lengvabūdiškai tikėdamasi išvengti atsakomybės, vairavo neblaivi automobilį. Siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jai galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgiant į asmenį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad ji turi mažamečių vaikų, kaltinamajai už nusikaltimo numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda (BK 47 straipsnio).

Atsižvelgiant į tai, kad M. B. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, jos nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamosios atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

M. B. buvo sulaikyta 2025 m. balandžio 12 d. 20 val. 41 min. ir paleistas 2025 m. balandžio 13 d. 12 val., 15 min. (b. l. 59-63, 73-75), t.y. laikinajame sulaikyme išbuvo vieną parą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 6 MGL (300 Eur) dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę T. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas neblaivumas. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamoji M. B. vairavo, transporto priemonę ir jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,42 prom.), tai, kad vairavo automobilį, kai teisė vairuoti neįgyta, spręstina, kad kaltinamajai turėtų būti skirtas įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas ir uždrausta vairuoti transporto priemones trejiems metams. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t.y. nuo 2025 m. balandžio 13 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, taip pat konfiskuojamas turtas, kai jis perleistas kaltininkui, žinant, kad šis turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 2, 4 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, t.y. bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis faktiškai priklauso L. U., pagal automobilio Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, automobilis registruotas R. M. vardu (b. l. 22), kuris nurodė, kad automobilį senai pardavęs, tačiau pateikti pirkimo-pardavimo sutarties negali, jos nebeturi. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad M. B. ir L. U. yra sugyventiniai, veikos padarymo metu abu kartu, būdami neblaivūs, važiavo automobiliu, t.y. L. U. žinojo ir leido M. B. vairuoti automobilį, kai ji buvo neblaivi.

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, į tai, kad M. B. lengvabūdiškai tikėdamasi išvengti atsakomybės, vairavo neblaivi kitam asmeniui priklausantį automobilį, todėl teismo vertinimu atlikdama tokius veiksmus M. B. prisiėmė riziką ir visus dėl jos elgesio kilsiančius padarinius. Siekiant apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, perduodant ją valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas).

Dėl kitų proceso klausimų

Kaltinamajai buvo skirta valstybės garantuojama gynyba (b. l. 119-120, 139, , 140, 143). 2025 m. gegužės 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajai M. B. (advokatė R. Klimienė), išlaidų suma sudaro 220,83 Eur (b. l. 144).

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis). BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas.

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.

Šiuo atveju kaltinamajai gynėjas paskirtas tuo pagrindu, kad byla buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, pagal kurią kaltinamosios gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas (imperatyvi nuostata) (BPK 51 straipsnio 9 punktas). Taigi, gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

Kaltinamajai M. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas– paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Automobilio Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie baudžiamosios bylos medžiagos (galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus kartu su transporto priemone perduotinas valstybės nuosavybėn (BPK 94 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jai bausmę – 60 MGL (3000 Eur), t.y. trijų tūkstančių eurų dydžio piniginę baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur), t.y. dviejų tūkstančių eurų dydžio piniginę baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. balandžio 12 d. 20 val. 41 min. iki 2025 m. balandžio 13 d. 12 val., 15 min. (1 para), prilyginant ją 6 MGL (300 Eur) ir laikyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 34 MGL (1 700 Eur), t.y. vienas tūkstantis septyni šimtai eurų.

Įpareigoti M. B. paskirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t.y. nuo 2025 m. balandžio 13 d..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti R. M. vardu registruota, faktiškai L. U. priklausančią transporto priemonę - automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Iki bausmės vykdymo pradžios M. B. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su užvedimo rakteliais ir transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra prie baudžiamosios bylos medžiagos, perduoti valstybės nuosavybėn.

Baudą privaloma sumokėti per teismo nustatytą laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, ir pateikti teismui kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.