Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-824-255/2014

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 15 MGL (1950 Lt) bauda. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Kardomoji priemonė – užstatas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta ir 10 000 Lt grąžinta užstato davėjui.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti D. J. ir R. K., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas platinti: jis, 2014 m. liepos 24 d., apie 11 val., prie (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, iš asmens, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo 1,9574 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė šią narkotinę medžiagą savo kelnių kišenėje paslėpęs cigarečių pakelyje iki 2014 m. liepos 24 d., apie 15 val. 20 min., kol ją pateikė Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnams.

Be to, P. K. nuteistas ir už tai, kad jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, t. y. 2014 m. liepos 24 d., apie 14 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, iš to paties asmens, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo 4,9224 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, kartu su R. K. ir D. J. neteisėtai laikė šią narkotinę medžiagą D. J. tėvui R. J. priklausančio automobilio „Mercedes Benz C220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje iki 2014 m. liepos 24 d., apie 17 val., kol ją rado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai.

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad jis padarė vieną tyčinę veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010, Nr. 2K-84/2010). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad formalūs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, numatyti BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, yra, pažymėjo, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas nustatė, kad buvo pateiktas mamos R. K. prašymas atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nebuvo pateikti jokie papildomi duomenys, iš kurių teismas būtų galėjęs daryti išvadą, kad asmuo yra vertas pasitikėjimo. Viena iš BK 40 straipsnio sąlygų, numatančių galimybę asmenį, padariusį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, – pirmą kartą padaryta nusikalstama veika. Apylinkės teismas konstatavo, kad jis padarė veiką būdamas neteistas, o tai, jo nuomone, sudaro pagrindą tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmą kartą padarytas nusikaltimas, jo nuomone, nesuponuoja pagrindo manyti, jog jis yra linkęs nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, juolab kad šis įvykis jam buvo pamoka visam gyvenimui, padarė išvadas dėl netinkamo savo elgesio. Teigiamą poveikį jam padarė vien tai, kad jo byla buvo nagrinėjama teisme ir jis pasižadėjo niekada nenusikalsti ir nevartoti narkotinių medžiagų. Taip pat bijo, jog dėl teistumo gali būti atleistas iš darbo Anglijoje ir tokiu atveju netekti vienintelio pragyvenimo šaltinio. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad jo įsigyta narkotinė medžiaga – kanapės, o ne kita daug pavojingesnė žmogaus gyvybei ir sveikatai narkotinė medžiaga. Be to, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Teigia, kad jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs šią veiką. Visiškas kaltės pripažinimas patvirtina, kad besąlygiškai pripažino teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, davė teisingus parodymus, kurie sutapo su teismo nustatytomis aplinkybėmis, savo kaltės neneigė. Nuoširdus gailėjimasis ir prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, tiesos sakymas ir įvykio aplinkybių paaiškinimas, jo vertinimu, parodo jo požiūrį į padarytą veiką.

Apeliantas nurodo, kad jo mama R. K. niekada su juo problemų neturėjo, kol gyveno su tėvais Lietuvoje, nebūdavo atvejų, kad negrįžtų į namus, kad grįžtų išgėręs ar vartojęs narkotinių medžiagų, dėl ko būtų praradęs mamos pasitikėjimą. Nuo mažens tarpusavio santykiai su mama yra šilti, grįsti sąžiningumu, atviru pasitikėjimu, jie daug bendrauja. Šiuo metu didesnę laiko dalį praleidžia užsienyje (Anglijoje, Londone), čia turi darbą, tačiau pakankamai dažnai, t. y. kas 3–6 mėnesius grįžta į namus Klaipėdoje. Su mama labai dažnai bendrauja internetu, telefonu, juo rūpinasi ne tik mama, bet ir Londone gyvenantys artimi giminaičiai, su kuriais tiek jis, tiek mama palaiko glaudų ryšį, bendrauja, todėl nuolat yra globojamas ir kontroliuojamas ne tik mamos, bet ir giminaičių. Su mama apie viską pasikalba, ji – išsilavinusi, autoritetinga, todėl yra pagrindas tikėti, kad mama gali daryti jam teigiamą įtaką, mama per atostogas planuoja kelionę pas jį į Angliją. R. K. nuo 2008 m. spalio 2 d. dirba mokslinį darbą (jaunesniąja mokslo darbuotoja) (duomenys neskelbtini) (2008 m. spalio 2 d. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)), darbdavio charakterizuojama teigiamai, siekdama profesinių žinių gilinimo 2010 m. pasirinko ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties doktorantūros studijas, nuolat dalyvauja universiteto mokslinėje ir visuomeninėje veikloje. 2014 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos priklausomybės ligų centro pažyma Nr. 1455 patvirtina, kad R. K. neįtraukta į Klaipėdos priklausomybės ligų centro įskaitą, 2014 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apskrities VPK Valdymo organizavimo skyriaus pažymos apie galiojančias nuobaudas Nr. 30-S-10232 duomenimis, R. K. administracinių nuobaudų neturi. Mama yra neteista, dirbanti, rūpinasi šeima, su juo daug bendrauja ir palaiko glaudų ryšį, todėl mano, kad jos asmenybė yra verta pasitikėjimo, ji gali daryti teigiamą įtaką jo elgesiui. Todėl yra pagrindas pasitikėti tiek jo mama, tiek ir juo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, praeityje jis nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, padarė vieną veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, nėra linkęs nusikalsti, todėl manytina, kad esant visoms BK 40 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo mamą R. K., kuri sutinka būti jo laiduotoja, daro jam teigiamą įtaką, yra verta teismo pasitikėjimo asmenybė.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Apeliantas skunde prašo panaikinti jam priimtą pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teigia, kad teismas neįvertino visų BK 40 straipsnio taikymui svarbių aplinkybių. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl apeliantui netaikė BK 40 straipsnio ir jo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pažymėtina, kad visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą imperatyvą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tiek taikydamas BK 40 straipsnį, tiek atsisakydamas jį taikyti, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, pagrįsti jį byloje nustatytomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai baudžiamojoje byloje teismas įgyvendina įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti dėl įstatymo nuostatos taikymo, turi būti atsižvelgiama ne vien tik į formaliąsias teisines baudžiamajame įstatyme nustatytas sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes.

Nepaisant to, kad P. K. formaliai egzistavo BK 40 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, t. y. apeliantas pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, tačiau teismas konstatavo, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliaciniame skunde prašoma atleisti P. K. pagal laidavimą ir laiduotoja paskirti jo mamą R. K.. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad abejotina, ar P. K. bendravimas su mama internetu gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Be to, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad P. K. testas dėl kanabinoidų vartojimo (kaip ir kitų skundžiamu nuosprendžiu nuteistų asmenų) buvo teigiamas, jie patys neneigė, kad anksčiau jie ne kartą yra rūkę kanapes, tačiau nė vienas iš tėvų to nepastebėjo iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio ir nepadarė įtakos, kad sulaikytų savo vaikus nuo šių neteisėtų veikų. Dėl to pirmosios instancijos teismas netaikė P. K. BK 40 straipsnio ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui ir pažymi, kad sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas, kuriam keliamas reikalavimas atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Itin svarbu yra įvertinti asmens, prašančio perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą, asmenines savybes ir gebėjimą daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Prie apeliacinio skundo pateikti dokumentai patvirtina, kad P. K. dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, nėra registruota Klaipėdos priklausomybės ligų centro įskaitoje, nėra bausta administracine tvarka, neteista. Šie pateikti duomenys patvirtina, kad R. K. galėtų būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad R. K., gyvendama ir dirbdama Lietuvoje, neturės galimybės daryti teigiamą įtaką savo sūnui P. K., kuris gyvena kitoje valstybėje (Anglijoje), ir neturės galimybės užtikrinti, kad P. K. nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nepaisant to, jog R. K. apibūdinama teigiamai, tačiau, įvertinus tai, kad apeliantas nusikalstamą veiką padarė grįžęs į Lietuvą ir tuo metu gyvendamas kartu su motina, akivaizdu, jog ji nesugebėjo užkardyti sūnaus nusikalstamo elgesio. Skunde nurodyta aplinkybė, kad R. K. ketina atvykti pas sūnų per atostogas, nepaneigia nustatytų aplinkybių dėl R. K. galimybės daryti apeliantui teigiamą įtaką. Tai, kad, apelianto teigimu, juo rūpinasi ir kiti Londone gyvenantys jo artimieji giminaičiai, su kuriais ji palaiko artimus ryšius, nesudaro pagrindo jam taikyti BK 40 straipsnį, nes šiuo atveju jis prašo laiduotoja paskirti būtent jo mamą, gyvenančią Lietuvoje, o ne kitus artimuosius giminaičius, su kuriais jis palaiko artimą ryšį.

Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, neatleisdamas apelianto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažeidė BK 40 straipsnio nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti P. K. baudžiamąją atsakomybę, atsižvelgė į bausmės tikslus, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi), nuteistojo asmenybę. Pažymėtina, kad būtent atsižvelgdamas į tai, jog P. K. praeityje neteistas ir dirba, teismas paskyrė jam baudą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad P. K. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė nuteistojo elgesio pasekmė (P. K. pripažino, kad kanapes rūkė ne pirmą kartą). Įvertinus šiuos dalykus, iš BK numatytų teisinės atsakomybės formų bausmės – baudos skyrimas, net ir esant visoms įstatyme nustatytoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms, yra teisingas, nes atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, neprieštarauja teisingumo principui bei užtikrina bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas motyvavo savo sprendimą netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų nuteistajam P. K., taigi nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. K. apeliacinį skundą atmesti.